Visgi, kas mums gali padėti, kai ieškome savigydos ? Populiaru sakyti : sportas, gera mityba ir grynas oras. Taip, bet šiandien ne apie tai. O apie skaitymo akimirkas, kurios suteikia sielos lengvumo ir kurias bendrai vadiname biblioterapija.
Skaitant lengviau užsimiršti
Pasiimkime į rankas romaną, bulvarinį žurnalą ar verslo naujienų kupiną laikraštį. Nuoširdžiai gilinkimės į tai, ką skaitome. Po kelių minučių savęs vertimo, po penkių bandymų skaityti tą patį sakinį, galiausiai pavyks įsijausti ir susidomėti. Nesvarbu, darysime tai vidury nakties ar tiesiog laisvą atokvėpio minutėlę. Tos akimirkos skaitant suteiks laisvės pojūtį. Laisvės nuo įtampos, nepadarytų darbų, neraminančių minčių ir gal net skaudžios klaidos, padarytos šiandien, vakar ar prieš penkis metus.
Gydymasis skaitant reikalauja pastangų
Kaip ir kiekvienas užsiėmimas, iš kurio tikimės naudos savo savijautai, taip ir skaitymas iš tiesų reikalauja nemenkų pastangų. Taip, knyga leidžia atsipalaiduoti ir užsimiršti, bet nereikia tikėtis stebuklo. Kartais, kad tai įvyktų, teks paplušėti su savo įsijautimu. Skaitymas kaip vaistas veikia būtent tada, kai įsijungiame empatiją ir pradedame tikrą kelionę po romanų vingius.
Kai stengiamės atsiminti herojų vardus ir siužeto veiksmą, kai klausiame savęs : „Kas vakar nutiko Maikui iš Žaliosios gatvės, kai Merė jį paliko vieną?“. Trumpiau tariant, nereikia galvoti, kad tik atsivertus knygą ims gerėti sveikata. Bukai spoksant į raidžių junginius mes nepamesime savo įtampos ir streso. Atvirkščiai, raidės ims dėliotis mums pažįstamų bėdų keliu.
Faktai
Pats žodis biblioterapija – sudarytas iš dviejų žodžių. Lotyniškai biblio - „knyga“ ir graikiškai therapia -„gydymas“. Tai gydymas, gijimas knygų pagalba, kai ieškoma išeities iš ten, kur neramu, negera, skausminga. Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekininkai teikę knygas kariams, besigydantiems traumas po Pirmojo pasaulinio karo, pastebėjo, kad skaitymas teigiamai veikia sveikimo procesą ir padeda greičiau atsigauti.
Įprastai manoma, kad pats biblioterapijos terminas atsirado XX amžiuje, kai 1916 m. S.Crothers mėnesiniame žurnale „The Atlantic Monthly“ parašė straipsnį apie knygų skaitymą kaip vieną iš būdų, padedančių išgyti po sunkių išgyvenimų, depresijų ir pan. Tačiau knygos skaitymo gydantis poveikis buvo jaučiamas gerokai anksčiau, bet nebuvo pavadintas biblioterapijos terminu.
Nuo ko pradėti?
Pradžia prasideda nuo pradėjimo. Kad ir kaip ironiškai tai skambėtų. Pasiimkite į rankas knygą, atsipalaiduokite ir paleiskite visas prieš tai buvusias negandas, pasakykite sau, kad dabar ramybės ir knygos istorijos metas.
Antras žingsnis – žinoti, ką norite skaityti ir ko jums šiuo metu labiausiai reikia. Stebėkite save, išmokite pastebėti ženklus, kurie parodytų kelią link dominančios srities. Galbūt jums visuomet knietėjo domėtis saviugda, tačiau neradote tam pakankamai laiko?
Įsigykite, pasiskolinkite, pasiimkite iš bibliotekos saviugdos knygų. Gal jums maloniausia narplioti detektyvines istorijas su intrigos prieskoniu? Pirmyn, į detektyvų skyrių. Jei esate romantikas(-ė), romanai jūsų visuomet laukia.
Trečias ir paskutinis žingsnis – susiraskite, su kuo padiskutuoti apie tai, ką perskaitote. Tai gali būti draugas, sutuoktinis, knygų klubo kolega arba forumas internete apie knygų skaitymą. Įvertinti tai, ką perskaitote, svarbus žingsnis biblioterapijos kelyje. Taigi paverskite biblioterapiją avantiūra, kuri keltų iššūkius ir skatintų kasdien įveikti dar vieną puslapį, kurioje vis nauji herojų nuotykiai.