(Ne)gerėjanti situacija
Kaip rodo JAV Žmogiškųjų išteklių ir valdymo draugijos tyrimas, net 41 proc. dirbančių per pandemiją perdegimą patiria dėl tokių aplinkybių kaip nuotolinis darbas, viršvalandžiai, grėsmė prarasti darbą ir baimė dėl aplinkos saugumo. Išvardytos aplinkybės neretai tampa liūdesio ir nerimo priežastimis, priveda prie motyvacijos praradimo, mažina gebėjimą sutelkti dėmesį. Visgi blogiausia – kas ketvirtas iš apklaustųjų prisipažino nieko nedarantis, kad išsklaidytų negatyvias emocijas, o palyginti su praėjusiais metais, tokių asmenų atsiranda vis daugiau.
Tyrimų duomenims antrina ir psichologė Vaiva Rimkienė. Ji atkreipia dėmesį, kad dauguma žmonių yra tik girdėję apie tokią dirbančiųjų ligą, tačiau nežino nei jos požymių, nei kaip sau padėti. Negana to, daugelis griebiasi ir kraštutinių priemonių.
„Nemaža dalis žmonių nesupranta, kas su jais vyksta, o neretai imasi ir kraštutinių priemonių. Jie bando situaciją taisyti alkoholio pagalba, narkotinėmis medžiagomis, tačiau tai tik dar labiau paaštrina ir pablogina situaciją“, – pasakoja psichologė Vaiva Rimkienė.
Bėda po vieną nevaikšto
Specialistė išskiria 3 požymius, kurie įrodo, jog asmuo tikrai yra perdegęs. Tačiau, pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį – kiekvienas pasireiškiantis požymis atskirai dar nereiškia, kad asmuo tikrai serga.
„Simptomus skirstau į dvi grupes: emocinius ir fizinius. Pirmiausia, tokiam asmeniui būdingas emocinis išsekimas, nusišalinimas, jis tampa abejingas aplinkai, norisi atsiriboti nuo darbų, kankina nesėkmės. Taip pat sumažėja savirealizacija – asmuo nejaučia pasitenkinimo dėl atliekamų darbų ir negali jiems prisiversti, nors kompetencijos ir įgūdžių tam pakanka. Atsiranda nuolatinis erzulys. Jei jaučiate šiuos simptomus kartu, verta sunerimti, tačiau vienas jų atskirai, dar nieko nepasako“, – ligos ypatumus atskleidžia V. Rimkienė.
Specialistė teigia, kad perdegimo sindromas atneša ir kitų problemų: „Dažniausiai be priežasties atsiranda pilvo, raumenų ar galvos skausmai. Į neigiamą pusę pasikeičia mitybos ir miego įpročiai.“
(Ne)pajaučiami skirtumai
Psichologė aiškina, kad šio sindromo aukos – pozityvūs žmonės – entuziastai, perfekcionistai, visuomenėje pagalbą teikiančių sričių profesionalai: „Išskirčiau kelis tipus, bet gali būti ir daugiau. Pirmiausia, tai entuziastingi žmonės, kurie nori dirbti gerai – jie dažnai iš savęs reikalauja daugiau. Tačiau tiesa yra viena – žmonės gali dirbti taip, kaip gali.
Kita grupė, rūpestingi ir empatiški žmonės – tai slaugytojai, mokytojai, psichologai. Jiems svarbus kitas žmogus, tačiau padėti ne visada išeina. Tenka atiduoti dalelę savęs, o gauti ne visada pavyksta. Taip pat išskirčiau perfekcionistus ir tuos, kurie nesako ne.“
Visgi norint atskirti, kas užklupo – stresas, perdegimas ar depresija, verta žinoti, kad viskas prasideda nuo lėtinio streso. Ir tik vėliau perauga į perdegimą. Deja, nesprendžiant problemos, jis atveda į depresiją ar net savižudybę.
Mitais apipinti „vaistai“ ir pagalba
Anot specialistės, kiekvienai ligai yra prevencijos priemonės, ne išimtis ir perdegimo sindromas. Tačiau dažnai girdimi ir gausiai dalijami patarimai – ne visada pasiteisina, o dažnu atveju tėra tik mitai.
„Perdegus įprastos atsipalaidavimo praktikos ir poilsis jau nepadeda. Tad pasakymas, kad išgelbės atostogos yra mitas. Tiesa, gali padėti labai ilgos atostogos, tačiau bus juntamas trumpalaikis poveikis – daugiau fiziškai nei emociškai. Norint pasveikti iš tiesų praverstų gyvenimo būdo pakeitimas, nuolatinis darbas su specialistais“, – pataria psichologė.
Ji sako, kad pirmoji pagalba perdegus – galimybė daugiau laiko skirti sau ir prioritetų peržiūrėjimas: „Nusiteikite, kad prireiks pokyčių, nes jei perdegėte, vadinasi, kažkas iki dabar buvo negerai.
Pasižiūrėkite į savo gyvenimą sąžiningai, iš naujo įvertinkite tikslus, jei reikia, juos atnaujinkite. Atsakykite į kelis klausimus: kokie mano santykiai su aplinkiniais – ką iš jų gaunu gero, ką blogo? Ką suteikiu kitiems?“. Sulėtinkite gyvenimo tempą ir atsisakykite mažiau svarbių įsipareigojimų, gaukite palaikymą iš artimųjų – tai yra sudėtingiausia, bet svarbiausia šiame atsigavimo procese.“
Psichologės teigimu, pačioje pradžioje turėtų pagelbėti ir dažnam girdėta 8 valandų taisyklė: „Išlaikykite balansą – geriausiai savijautą atspindės aštuonios valandos – miegui, darbui, laisvalaikiui. Tačiau visos sritys turi būti vienodai reikšmingos. Pagalvokite, kaip tas valandas praleisti produktyviai, ypač kalbant apie laisvalaikį. Atėjus pavasariui, nepamirškite pabūti gamtoje, sode, sportuokite. Tai harmonizuoja smegenų bangas. Dabar pilnas internetas, kaip galima tai daryti. Svarbiausia, kad tai darytumėte reguliariai. Taip pat supraskite, kad esate žmogus ir tai svarbiau nei bet kokia užduotis, nepaisant, kokios aktualios jos bebūtų.“