- Kada supratote, kad norite dirbti kulinarijos srityje?
Artūras. Jei atvirai, mano gyvenimas kupinas paradoksų ir staigmenų. Būdamas vaikas aš apskritai ,,nieko“ nevalgiau, išskyrus batoną su sviestu ir mėsa. Pavyzdžiui, pomidoro paragavau tik sulaukęs dvylikos metų. Taip prasidėjo mano didysis kelias į maisto pasaulį. Kai jau buvau didelis (suprask, brandus vyrukas), kurį laiką vaikščiojau įvairiais greito maisto šunkeliais, tačiau savaitgaliais – gaminau...
Edita. Jis gamindavo ypatingus patiekalus. Tai būdavo ilgas ritualas – šeštadienį pasimėgaudamas naršydavo po internetą, ieškodavo ypatingo recepto, po to ilgai studijuodavo jį lyg kokį paslaptingą raštą, keisdavo ar papildydavo, svajodavo ar analizuodavo, kol pagaliau... sukurdavo savo patiekalo istoriją.
Artūras. O kitą rytą (sekmadienį) keliaudavau į turgų pas savo moteriškes ir pirkdavau iš jų firminę mėsytę, žalumynus, daržoves. Kulinariniai savaitgalių virsmai ir nesuskaičiuojama daugybė gurmaniškų kelionių po Europą mano galvoje sukėlė tikrą revoliuciją. Nenorėjau ir negalėjau gyventi kitaip, todėl knyga gimė natūraliai. Būčiau turbūt susprogęs nuo minčių, idėjų ir kulinarinių receptų gausos, jei nebūčiau jų suguldęs į knygą.
- Kodėl knyga vadinasi „Gurmaniški pietūs kitaip... Europos meniu perlai“?
Edita. Vakarų Europa tiesiog pulsuoja gero maisto tradicijomis. Jas puoselėja, kuria naujas. Tai bendros kultūros dalis. Jei lietuvis supyksta, kad užsienietis nežino, kur yra Lietuva, tai italas gali supykti, jog lietuvis nieko neišmano ar negirdėjo apie trumus. Iš šalies gali atrodyti, kad garsieji europietiški patiekalai yra sudėtingi ir sunkiai pagaminami. Taip nėra, trūksta tik žinių. Todėl pirmoje knygos dalyje pasakojau populiariausių Europoje produktų istoriją, gaminimo būdus, nežinomus faktus. Net šešerius metus rinkau medžiagą. Ne bibliotekose, o važinėdama į ,,gurmaniškas“ keliones ir bendraudama su vienu ar kitu produktų gamintoju, augintoju, kūrėju.
Artūras. Antroji knygos dalis – mano kurti, tiksliau improvizuoti populiariausi Europos šalių receptai. O jei tiksliau, tik maža jų dalis. Į knygą tilpo šešiasdešimt du receptai, nors buvau paruošęs virš šimto. Kiekvienas receptas lyg perlas. Kiekvienam Europos regionui yra būdingas tam tikras maistas. O mes išrinkome patiekalus– „žvaigždes“. Visus receptus aš pakoregavau: vienus šiek tiek keičiau, kitus, mano galva, patobulinau. Jei gaminsite pagal mūsų knygą, drąsiai improvizuokite ir, kas žino, gal sukursite kulinarinį šedevrą pranoksiantį originalą.
- Pastaraisiais metais Lietuvoje daugelis rašo kulinarines knygas. Ar nebijote, kad jūsiškė gali paskęsti tarp jų?
Mes apie tai negalvojome. Mėgavomės pačiu darbo procesu: gaminome, fotografavome, vaišindavome draugus ir stebėjome jų reakcijas. Tai padėjo nuspręsti, kurie receptai keliaus į knygą, o kurie suguls į mūsų svetainę HDLife.lt. Knygai receptus kūrėme skirtingose vietose. Kartais patys pas draugus į sodybą įsiprašydavome ir atvykdavome su didžiausiais krepšiais maisto, o kartais jie mus prisiviliodavo.
- Ar knyga skirta tik gurmanams? Panašu, kad receptai skirti ne kiekvieno lietuvio piniginei, kantrybei ir gebėjimams...
Edita. Na jau... Nereikia manyti, kad lietuviai kažkokie tamsuoliai ir nieko nenutuokia apie gerą maistą, gražų gyvenimą ir norą jį paįvairinti. Visi straipsniai: apie trumus, konjaką, austres ir kiti parašyti suprantama ir paprasta kalba. Tad, jei tik norisi trupučio gurmaniškų žinių, jie visai „skaniai“ skaitysis ir virtuvėje, ir lovoje prieš naktį...
Artūras. Kalbant apie receptus, turėčiau paantrinti, tačiau labai noriu pridurti vieną dalyką, kurio greičiausiai nerasite kitose kulinarinėse knygose. Kai tik pradėjau gaminti, visą laiką susidurdavau su sudėtingu arba netiksliu recepto aprašymu: tai ingredientai netinkamai pristatyti, tai gaminimo procesas painus ar visai kvailas. Pasimokęs iš tokių nevykusių pavyzdžių, prisiekiau sau, kad jei kada nors rašysiu kam nors receptą, jis bus toks išsamus, taip detaliai ir tiksliai aprašytas, kad tikslumo man pavydės molekulinės chemijos tyrėjai.
Edita. Mano vyras tenorėjo pasakyti, kad visi receptai labai išsamūs, suprantamai ir paprastai parašyti.
Artūras. Ir dar, jokiu būdu neišgyvenkite, jei neturite vieno ar kito nurodyto ingriediento. Keiskite jį kitu, visai atsisakykite – improvizuokite ir mėgaukitės procesu. Patikinu – vis tiek bus labai skanu. Svarbiausia susikurti spalvingą atmosferą: lai groja muzika, vaikai serviruoja stalą, plazdena virtuvės užuolaidėlės, šuo tikisi gardaus kąsnelio, o namai – paskęsta įstabiuose maisto kvapuose...
Edita. Knyga yra gurmaniška ir skirta ja mėgautis. Nenorėjome, kad ji dulkėtų kieno nors namų lentynose, todėl pasirinkome minkštus ir jaukius viršelius.
Artūras. Mano didžiausia svajonė, kad kiekvienas ją įsigijęs vartytų, tepliotų (gamindamas maistą), kad jos puslapiai nuo vartymo būtų suglamžyti ar prirašinėti pastabų ir verti knygos pavadinimo ne skambesiu, o tikru nuostabaus maisto skoniu.
