Mėlynė turi gliukozės, laktozės, fruktozės, sacharozės, raugintų ir dažomųjų medžiagų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro), daug mineralų: geležies, vario, magnio, fosforo, chromo. Be to, mėlynė turi karotino (vitamino A), C, PP, B grupės vitaminų. Mėlynėse daugiau negu kitose uogose ir vaisiuose yra mangano. Augalo lapuose daug flavonoidų, eterinių aliejų, karotinoidų, alkaloidų ir t.t.
Mėlynių lapai
Lapai džiovinami žydėjimo metu. Išdžiūvę stiebeliai atskiriami ir išmetami. Mėlynių lapų nuoviras slopina uždegimą, naudingas sergant virškinamojo trakto ligomis, inkstų akmenlige. Bet vertingiausia tai, kad lapuose esantys gliukochinonai mažina cukraus kiekį kraujyje. Lapų nuoviru (ar mėlynių sultimis), esant uždegimui, naudinga skalauti burną, gerklę.
Tačiau mėlynių lapų užpilų ir nuovirų be pertraukos negalima vartoti ilgiau nei 3 savaites.
Mėlynių uogos
Mėlynės renkamos sausos ir prinokusios, džiovinamos paberiant plonu sluoksniu ant audeklo ar popieriaus pavėsyje, geriausia, kur vėsu, nėra saulės ir yra vėdinama. Džiovintas mėlynes galima vartoti 2 metus.
Mėlynės ir jų sultys padeda malšinti uždegimus, naudingos sergant reumatu, įvairiomis odos ligomis (ypač psoriaze, egzema), sutrikus medžiagų apykaitai.
Džiovintos mėlynės įeina į daugelio vaistažolių arbatų sudėtį.
Daktaras iš žaliųjų miškų
„Kur valgomos mėlynės ir žemuogės, daktarams nėra kas veikti“, – sako liaudies patarlė. Uogoje daug geležies, kuri padidina hemoglobino kiekį kraujyje, o veidui suteikia skaistumo. Mėlynių kisielius naudingas virškinimui normalizuoti, padeda tiek esant viduriavimui, tiek esant vidurių užkietėjimui.
Mėlynių uogos labai naudingos akims. Jos padeda gerinti regėjimą, atgaivina pavargusias ir paraudusias akis. Mėlynėje esančios medžiagos turi savybę pagerinti regėjimo aštrumą, ypač prieblandoje. Įdomus faktas, kad prezidento Džono Kenedžio tėvas Džozefas Kenedis, aviacijos generolas, įvedė į kasdieninį lakūnų racioną mėlynes, kad būtų išsaugotas regėjimo aštrumas skrydžių metu.
Bostono universiteto mokslininkas Dž. Džozefas, atlikęs tyrimus, paskelbė, kad, gausiai vartojant mėlynes, sustiprėja raumenų jėga (svarbu dirbantiems sunkų fizinį darbą ar sportuojantiems), gerėja atmintis (aktualu studijuojantiems, dirbantiems protinį darbą), gerėja judesių koordinacija (aktualu pagyvenusiems žmonėms).
Tačiau mėlynių negalima vartoti esant infekcinės kilmės viduriavimui.
Mėlynė turi daug antioksidantų, kurie padeda sumažinti galimybę susirgti širdies ligomis. Mėlynių kisielius ar gėrimas naudingas trombozės, miokardo infarkto profilaktikai.
Šiaurės šalyse arbata iš mėlynių uogų ir lapų yra geriama peršalus, skaudant galvai, kosint. Reikėtų stengtis per vasarą, liepą-rugpjūtį privalgyti kuo daugiau mėlynių, o vėlesniu metu laiku – gerti džiovintų uogų ir lapų nuovirą.
Uogų džiovinimas
Mėlynės renkamos sausą, nelietingą dieną. Surinkę mėlynes, jų neplaukite ir paskleiskite plonu sluoksniu ant popieriaus, kad apdžiūtų. Po to galima jas džiovinti + 40 C t., jei yra galimybė – kaimiškoje krosnyje. Iš 7 kg žalių mėlynių paprastai sudžiovinama apie 1 kg sausų uogų. Laikykite džiovintas uogas ir lapus medžiaginiame ar drobiniame maišelyje.
Mėlynių lapus galima maišyti su žemuogių, juodųjų serbentų ir kitų augalų lapais.
Ką gaminsime žiemai?
„Sezono metu per dieną rekomenduojama suvalgyti po 200 ml mėlynių (arbatinį puodelį). Jei pirksite uogas turguje, pasiteiraukite, kur jos buvo rinktos“, – pataria gydytoja alergologė dr. Eglė Vaitkaitienė.
Naudingiausia valgyti šviežias uogas, o žiemai jas sutrinti su cukrumi (1:1). Mėlynes galima ir užšaldyti, jose, kaip ir trintose su cukrumi, išliks visi vitaminai ir mikroelementai.
Turėkite ir džiovintų uogų – jos nepraranda gydomųjų savybių net dvejus metus.
Iš uogų galima pasigaminti ekstraktų, sulčių, sirupų, uogienės. Žiemą tai galėsite panaudoti arbatai, pyrago, desertui ar želei pagardinti.
Mėlynės ir alergija
Pasak gydytojos alergologės dr. Eglės Vaitkaitienės, mėlynės nėra priskiriamos dažnai alergizuojančių uogų kategorijai. Amerikos Vaikų mitybos akademijos specialistai pataria vaikams mėlynes valgyti nuo 6 mėn. O, pastebėjus alergijos simptomų, – nuo vienerių metų. Iki 3 metų reikėtų duoti smulkintų ar trintų uogų, kad jomis neužspringtų.
Suvalgė uogų, stebėkite, ar nepasireiškia alerginė reakcija: nepaburko lūpos, liežuvis, veidas? Ar neskauda pilvo, nesvaigsta galva, nepykina, nėra viduriavimo? Gal sunku kvėpuoti, išbėrė ir niežti odą? Jei pasireiškia šie alergijos simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Jei, suvalgius šviežių mėlynių, simptomai kartojasi, valgykite tik termiškai apdorotas mėlynes ir venkite produktų, į kurių sudėti įeina ši uoga (tyrių, ledų, uogienių). Dažniausiai alergiją sukelia komerciniu būdu užaugintos uogos, nes jos neretai būna užterštos pesticidais“, – pataria dr. E. Vaitkaitienė. Pasak jos, kai kurie žmonės gali būti jautrūs natūraliems salicilatams, kurių yra mėlynėse.
Įdomu
• Senovėje iš mėlynių sulčių gamindavo kokybiškus purpurinius ir violetinius tapymo dažus dailininkams.
• Sumaišius mėlynių dažus su papildomais ingredientais, buvo dažomi audiniai ir popierius.
• Mėlynių dažai odai suteikia rudą ar geltoną spalvą.
Pora liaudies receptų
• Esant skrandžio negalavimams: 1 valg. šaukštą sausų uogų užpilti 2 stiklinėmis vandens ir virti tol, kol skysčio nesumažės per pusę. Po to perkošti ir gerti po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.
• Odos ligoms: virtų mėlynių tirštą košelę uždėkite storu sluoksniu ant odos esant egzemai, opoms, spuogams ar nudegimams.