Puskilogramines porcijas ir degtinės grafinus restoranų lankytojai iškeitė į ramius šeimos ar draugų pusryčius, mėgaujantis sveiku maistu. Nuo kepsnių dingo majonezo ir sūrio užpilai, atsirado pusryčių meniu, o vaikai turi specialius savo staliukus piešimui bei žaidimams, rašoma pranešime spaudai.
Vilniuje veikiančio restorano „Fortas“ virtuvės šefo Arūno Stoškaus teigimu, į akis pirmiausia krenta kone dvigubai nuo 2000-ųjų sumažėjęs restoranuose suvartojamo alkoholio kiekis.
„Trigubai mažiau išgeriama stipriojo alkoholio, dvigubai mažiau – alaus. Vyno suvartojimas beveik nepasikeitė, nors prieš dešimtmetį išpopuliarėjus vyninėms atrodė, kad lietuviai nuo alaus „persimetė“ prie vyno“, – svarbiausias tendencijas vardija jau 20 metų veikiančio restorano virtuvės šefas.
Nebegalioja ir prieš dešimtmetį vyravusi nuostata, kad gera vieta ta, kur galima gausiai pavalgyti.
„Anksčiau vidutinė porcija su garnyru svėrė vidutiniškai 0,5 kg, o salotos kaip atskiras patiekalas buvo itin nepopuliarus pasirinkimas. Patiekalai buvo masiškai užkepami sūriu, gausiai šlakstomi majonezo padažais. Šiuo metu tai yra blogo tono ženklas, nes meniu tapo įprasta matyti ant grotelių keptus ir saikingai gardintus mėsos ir žuvies kepsnius, platų salotų pasirinkimą bei atskirai prie jų pateikiamus padažus“, – su šypsena prisimena A. Stoškus.
Ne mažiau nei smunkantis alkoholio vartojimas į akis krenta prigijęs įprotis pusryčiauti restorane.
„Prie pačių ryškiausių ilgalaikių tendencijų priskirčiau pusryčių menių išpopuliarėjimą. Šios kategorijos augimas per 10 metų siekia net 500 proc. Prieš darbo dieną išgerti kavos, suvalgyti Benedikto kiaušinių, prancūzišką ragelį ar kitą mėgstamą patiekalą jau iš esmės tapo norma. Nekalbant apie per pastaruosius penkis metus itin išpopuliarėjusius vėlyvuosius savaitgalio pusryčius, kuriems šeimos paskiria kone pusdienį“, – teigia „Forto“ virtuvės šefas.
Nuo 2012 m. restorano pajamos iš pusryčių kasmet auga 15-20 proc. kasmet. Dar vienas stabiliai augantis pardavimų segmentas – vaikams skirti patiekalai.
„Šie patiekalai sudaro nedidelę dalį pardavimų, tačiau matome, kad kasmet jie auga maždaug 20 proc. Ir tai reiškia tik viena – vis daugiau žmonių į restoranus ateina su šeima ir vaikais. Užaugo karta, kuriai laiko leidimas restorane, bendravimas ir geras maistas – ne retenybė ar išskirtinis laiko leidimo būdas, bet norma“, – sako A. Stoškus.
Didelės įtakos tokiems pokyčiams, jo teigimu, turėjo tai, kad diversifikavosi maisto ir gėrimų paslaugų rinka, atsirado daug naujų specializuotų vietų.
„Nebėra reikalo eiti kavos į restoraną, kai aplink daug specialių kavinių, o kiekviename save gerbiančiame biure – po kavos aparatą. Sėdėti ir restorane gurkšnoti tik alų – taip pat nunykęs įprotis. Į restoraną žmonės pagaliau ateina to, kam jis ir skirtas, – valgyti gerą, kokybišką maistą ir praleisti laiką su šeima, draugais ar kolegomis. Būtent šiuo požiūriu labiausiai priartėjome prie vakarietiškos maisto kultūros“, – lygindamas lankytojų įpročius iki 2000-ųjų ir dabar sako restorano šefas.