Žmonijos sunkmetis – ryžių klestėjimo laikas
Pirmą kartą ryžiai paminėti maždaug 4000 m. senumo Kinijos istoriniuose šaltiniuose. Kinų kalboje žodžiai: žemdirbystė ir ryžių auginimas, tariami tuo pačiu žodžiu. Kinų kultūroje daug apeigų ir tradicijų yra kilę ir susiję su ryžių sėjimu, derliaus nuėmimu.
Kai ryžių kultūrą perėmė Šri Lanka ir Indija, išpopuliarėjo aromatingieji ilgagrūdžiai basmati ryžiai. Europą ryžiai pasiekė per vakarinę Aziją ir Šiaurės Afriką. Manoma, jog grįždama iš karo žygių po tolimąsias Rytų šalis, į Europą ryžius atvežė Aleksandro Makedoniečio kariuomenė, o Amerikoje jie atsidūrė europiečių kolonialistų dėka.
Šiandien Europoje daugiausiai ryžių augina Ispanija ir Italija. Šiuos šalys juos kultivuoja maždaug nuo V-X a. Į Ispaniją ryžiai atkeliavo per šiaurinės Afrikos valstybes, o Italijoje juos išpopuliarino Venecijos pirkliai.
Tačiau aktyviausiai ryžiai pradėti auginti apie XV a., baigiantis Viduramžiams. Tuo metu Europa buvo išsekusi nuo ją alinusio maro epidemijos. Trūko maisto, darbo jėgos, nes žmonės buvo nusilpę.
Cistersų vienuoliai nusprendė, jog šlapi ir derlingi Po upės slėniai idealiai tiktų ryžių auginimui. Žmonės iš pradžių tokio darbo labai baiminosi, nes manė, kad vanduo – puiki terpė bakterijoms ir naujoms ligoms veistis. Tačiau vienuoliai nepabūgo ir ilgainiui šiaurinėje Italijoje auginami ryžiai ėmė gelbėti daugelį alkstančiųjų.
Vėliau įgijo pasitikėjimą ir kitose Europos šalyse. Sakoma, jog net pats Amerikos prezidentas Tomas Džefersonas, grįždamas iš kelionės po Europą, su savimi pasiėmė saują itališkų ryžių, kurie jam pasirodė kur kas aromatingesni ir skanesni nei auginami tėvynėje.
Šiandien 90 proc. ryžių yra užauginama ir suvartojama rytų Azijoje (Kinija, Indonezija, Indija, Bangladešas, Vietnamas, Tailandas).
Apie ryžius ir jų rūšis
Ryžių pavadinimas (koks yra šiandien daugelyje Europos šalių) kilo iš lotyniškojo oriza. Ryžiai gali būti skirstomi pagal lukšto buvimą, t.y. viso grūdo ryžiai (su lukštu) ir baltieji (be lukšto). Pastarieji yra daugiau apdoroti, todėl turi mažiau maistingųjų medžiagų nei ryžiai su lukštu, pasižymintys maistingąja „galia“.
Ryžius taip pat labai populiaru klasifikuoti pagal jų ilgį: ilgagrūdžiai, vidutinio grūdo ir trumpagrūdžiai. Kuo ilgesni ryžio grūdeliai, tuo juose mažiau krakmolo (todėl jie yra ne tokie lipnūs). Įdomu, jog Rytai labiau mėgsta ilgagrūdžius ryžius, o Vakarų valstybėse populiaresni trumpagrūdžiai.
Ilgagrūdžiai ryžiai populiariausi Rytuose ir Amerikoje. Jie dažniausiai verdami vandens ,,sugėrimo“ būdu, t.y. vandens įpilama tiek, kad išvirę ryžiai jį visą sugertų (virimo metu). Taip išvirtuose ryžiuose lieka kur kas daugiau maistingų medžiagų, nei nupilant likusį, nesugertą vandenį.
Ilgieji ryžiai gali būti balti ir rudi (su lukštu). Rudieji ryžiai dažnausiai verdami didesniame kiekyje vandens, nes verda ilgiau ir mažiau jo sugeria, o vandens perteklius vėliau nupilamas. Baltieji ilgagrūdžiai: populiariausi yra basmati ir jasmine ryžiai.
Basmati (pavadinimas, išvertus iš indų kalbos, reiškia kvapų karalienė, kvapų perlas) ryžiai dominuoja Indijos ir Pakistano virtuvėje, pasižymi riešutišku aromatu. Prieš verdant, patariama juos apie valandą pamirkyti vandenyje.
Jasmine ryžius prieš virimą reikia gerai nuskalauti, kad būtų pašalintas krakmolo perteklius. Šie ryžiai populiariausi Tailande ir turi išreikštą gėlių aromatą.
Vidutinio grūdo ryžiai daugiausiai yra japoniški – lipnūs ir naudojami sušių gamybai. Jie tvirti, bet turi reikiamo lipnumo. Dažnai šie ryžiai patiekiami ir kaip atskiras patiekalas, taip pat naudojami ir ispaniškai paelijai gaminti.
Trumpagrūdžiai ryžiai yra trumpi, apvalūs, krakmolingi ir lipnūs. Italijoje iš jų gaminami daugiaryžiai. Populiariausia rūšis – arborio. Taip pat dar naudojami carnaroli, vialone nano. Rudi trumpagrūdžiai ryžiai yra mažiau lipnūs nei bati.
Juodieji ryžiai, dar vadinami purpuriniais, yra labai maistingi, turi daug geležies, vitamino E ir antioksidantų. Pasakojama, jog senovės Kinijoje juos valgydavo tik imperatoriai. Verdami juodieji ryžiai tampa sodriai purpurinės spalvos. Jie tinka košėms, desertams ar duonai kepti.
Laukiniai ryžiai yra ne ryžiai, o žolės, auginamos šiaurės Amerikoje, sėklos. Laukiniai ryžiai turi daugiausia proteinų bei skaidulų, bet neturi gliuteno, todėl visai nelipnūs. Dėl sudėtingo auginimo jie yra brangesni, todėl retai parduodami vieni; paprastai įmaišomi į kitų sėklų ar ryžių mišinius. Juos galima virti ir vandenyje, ir sultinyje. Laukiniai ryžiai naudojami įdarams ar plovui gaminti, sriuboms, barstomi ant salotų.
Kaip virti ryžius
Prieš verdant bet kurios rūšies ryžius, reikėtų juos paskalauti vandeniu ir nuplauti krakmolo perteklių. Skalauti galima tol, kol vanduo bus skaidrus.
Jei norite sutrumpinti ryžių virimo laiką, galite juos iš anksto pamirkyti vandenyje. Tokie ryžiai išvirę bus mažiau lipnūs. Mirkyti ryžius galima pusvalandį, o pilno grūdo – net apie parą. Pilno grūdo (rudieji) pamirkyti apie 20 val. pradeda daiginti grūdą. Šis procesas stimuliuoja enzimus ir padidina amino rūgščių kiekį grūde. Išvirti tokie ryžiai bus dar maistingesni.
Ryžiai verdami vandens sugėrimo būdu arba dideliame vandens kiekyje, kurio perteklius, išvirus ryžiams, nupilamas. Jei prieš virdami ryžius pakepinsite, išvirę jie bus aromatingesni ir mažiau lipnūs.
Ryžių nauda sveikatai
Ryžiai turi daug proteinų, mineralų, vitaminų bei skaidulų. Rudieji ryžiai yra maistingesni, nes jų lukšte yra daugiau proteinų, o pats baltas grūdelis – gausus angliavandenių šaltinis.
Ryžius valgyti sveika dar ir dėl to, jog jie visai neturi sočiųjų riebalų rūgščių, todėl dažnai įtraukiami į dietinį racioną. Kadangi jie turi nedaug natrio, rekomenduojami kenčiantiems nuo padidėjusio kraujospūdžio.
Mokslininkai teigia, jog pilno grūdo ryžių skaidulos stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi, taip pat jose gausu vitaminų: C, E, A, fenolio rūgšties. Pilno grūdo ryžių ląsteliena labai reikalinga sveikai virškinimo sistemai.
Ryžių milteliai plačiai naudojami kosmetikos ir odos kremų gamyboje, nes šie balti mažyliai geba raminti odą, mažinti jos raudonumą, neženkliai ją jaunindami ir skaistindami.
Jei ryžiai laikomi tamsioje, sausoje ir šaltoje patalpoje, gali sveiki išlikti neribotą laiką.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
