Nevaldomas nerimas taip pat gali tapti blogų egzaminų rezultatų priežastimi ir visą įdėtą darbą paversti niekais. Kad taip neatsitiktų, mokytojai, tėvai ir patys moksleiviai turi imtis streso valdymo taktikos, rašoma pranešime spaudai.
Moksleiviai su savimi turi megzti teigiamą monologą
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė Margarita Pilkienė sako, kad šiemet abiturientai susidūrė ne tik su įprastu stresu, tačiau ir su technostresu (tai stresas, patiriamas dėl naudojimosi IT technologijomis), kuriam įtakos turėjo nuotolinis mokymasis. Jį išgyveno visi: ir mokytojai, ir moksleiviai, ir tėvai. Nors įdirbis jau padarytas, laikant egzaminus nuotoliniu būdu svarbu būti įvaldžius reikiamas technologijas.
Ekspertė akcentuoja kad abiturientų jaučiamas nerimas yra natūrali būsena, tačiau pernelyg didelis stresas jį paverčia baime, galinčia neigiamai paveikti ir savijautą, ir pasiekimus. Stresą intensyvinti gali nerimas dėl neišlaikyto egzamino galimų pasekmių ateičiai ir manymas, kad situacijos negalima kontroliuoti – egzamino išlaikyti vis tiek nepavyks. M. Pilkienė aiškina, kad tokios baimės priežastys – anksčiau patirtos ir neretai besikartojančios nesėkmės. Kitaip tariant, prieš tai keletą kartų egzaminų išlaikyti nepavykus, jie tapatinamai su neigiamomis emocijomis ir lydimi baimės. Nenorint jos patirti, ruošimasis vis atidedamas. Tokie moksleiviai nuolat susiduria su „paskutinės nakties“ situacija.
Kad blogos emocijos nebūtų nuolatinės egzaminų palydovės, M. Pilkienė moksleiviams pataria sistemingai mokytis, susidaryti tvirtą ruošimosi egzaminui tvarkaraštį ir jo laikytis, kas 40-50 min. nepamiršti pasidaryti pertraukėlės ir atsipūsti. Tiek ruošimosi metu, tiek po egzamino reikėtų skirti laiko mėgstamoms, džiaugsmą sukeliančios veikloms.
Dėstytoja taip pat pataria rūpintis gera fizine savijauta – išsimiegoti, sveikai maitintis, mankštintis, pasivaikščioti, giliai kvėpuoti – bei save teigiamai nuteikti psichologiškai.
„Egzaminų baimės kankinamiems moksleiviams gali padėti įvairūs psichologiniai pratimai, pavyzdžiui, kas vakarą užsirašyti bent tris nuveiktus darbus. Tai gali būti elementariausi dalykai, kaip perskaitytas knygos skyrius ar išspręsti uždaviniai. Mokinys šiuo laikotarpiu turėtų pasistengti išlaikyti kiek įmanoma daugiau pozityvumo, savo atžvilgiu įtvirtinti teigiamas nuostatas, su savimi megzti teigiamą vidinį monologą, vietoje „man nepasiseks“ sau sakyti „aš galiu tai įveikti“, – sako M. Pilkienė.
Ji moksleiviams taip pat siūlo atlikti pratimą ir įsivaizduoti gyvenimą jau po dešimties dienų, dešimties mėnesių ir dešimties metų. Žvelgiant iš tolimesnės perspektyvos dabartiniai išgyvenimai neatrodys tokie sunkūs. Ji taip pat pataria įsivaizduoti, kad egzaminas sėkmingai išlaikytas, nes neuropsichologų teigimu, teigiama vizualizacija padeda įveikti nerimą.
Mokytojas turi padėti atpažinti stresą
Egzaminų metu itin svarbus vaidmuo atitenka tėvams, kurie savo vaikams šiuo sunkiu metu turi rodyti dėmesį, palaikymą ir supratimą. Vietoje spaudimo, vertimo mokytis ir per didelių lūkesčių nustatymo derėtų imtis motyvaciją keliančių ir stengtis įkvepiančių pokalbių. Egzaminų metas yra laikas, kuomet būtina akcentuoti pasiekimus ir jau įveiktas kliūtis.
„Tėvai turėtų pasidalinti savo patirtimi, nekritikuoti ir pabrėžti, kad neišlaikytas egzaminas – tai dar ne pasaulio pabaiga. Matant, kad motyvaciniai ir ūpą keliantys pokalbiai su stresu susidoroti nepadeda ir vaikui su šiuo išbandymu susidoroti itin sunku, vertėtų pagalvoti apie pokalbį su specialistu“, – sako ekspertė.
Kovoje su stresu itin svarbus vaidmuo tenka mokytojams. Jie yra vieni artimiausių patarėjų, kurie lydi savo auklėtinius iki pat egzaminų akimirkos. Būdami šalia ir turėdami pasitikėjimą, jie vieni pirmųjų gali pastebėti besimokančiųjų sėkmes, suprasti, kada jiems reikia patarimo ar pagalbos, padėti išsiaiškinti streso kilmę ir atpažinti jo požymius. Pasak ISM dėstytojos, tik žinant, kas vyksta su jų organizmu, emocijomis ir psichologija, moksleiviams pavyks atrasti nerimą įveikti padėsiančias priemones.
„Egzamino baimę patiriančiam abiturientui svarbu turėti žmogų, kuriuo jis pasitiki ir kuriam gali atsiverti, pasitarti. Mokytojas yra vienas artimiausių patarėjų, jo žodis turi svorį ir yra gerbiamas, todėl jis privalo stebėti ir domėtis auklėtinio mokymosi procesu, teirautis, kaip jam sekasi, duoti patarimų efektyviam mokymosi procesui susidaryti. Mokytojai neturėtų taikyti gąsdinimo egzaminu taktikos. Vietoje to, turi būti kuriama realistinė nuostata, kad egzaminas nėra svarbesnis, nei jis iš tikųjų yra“, – pataria M. Pilkienė.