Lytinis instinktas kaip žinia yra skirtas giminės pratęsimui, tai yra, vaikams gimdyti. Čia vyrų ir moterų bendras tikslas skyla į 2 dalis: vyro biologinė paskirtis užmegzti vaiką, o moters – išnešioti, pagimdyti, užauginti.
Normalus vyras, aišku, prisideda saugodamas moterį nėštumo metu, būdamas šalia per gimdymą, kartu augindamas vaiką. Vis tik tai čia yra daugiausia moteriškų darbų. Būtent į jų įvykdymą ir nukreiptas motiniškas instinktas.
Taigi šį instinktą kiekviena mergaitė gauna nuo gimimo. Bet taip jau yra, kad įgimtiems instinktams gali kas tai nutikti. Visi kūdikiai iki 3-6 mėnesių turi plaukimo instinktą, jie sugeba plaukti, vėliau jis užgesta. Lytinis instinktas taip lengvai neužgesta, bet deformuotis, prigesti, iškrypti gali ir neretai tai atsitinka. Yra kelios priežastys, kodėl tai gali atsitikti, štai jos.
Nėštumų planavimas
Jam tarnauja kontracepcijos priemonių vartojimas. Šiuo klausimu yra daug ginčų, skirtingų nuomonių ir tai visai suprantama. Dabar kalba ne apie tai, o nėštumo planavimo įtaką motinystės jausmui.
Skirtingai nuo, pavyzdžiui, XX a. pradžios vaikų gimsta mažai, todėl kiekvieno iš jų gimimas yra didelis įvykis. Absoliuti dauguma žmonių gerai įsivaizduoja vaiko užmezgimo mechanizmus. Taip pat gana daug nori susilaukti vaikų būtent tuomet, kai jie to pageidauja. Svarbi yra principinė sutuoktinių nuomonė apie tai, kada turi atsirasti vaikas ir, žinoma, sutarimas tuo klausimu.
Motina, kuri laukia vaiko, siekia jį turėti ir gauna visišką pritarimą iš vyro, turi daug daugiau vilties tapti gera motina. Kita vertus, jei nepavyksta pastoti ilgesnį laiką, jei vaikas atsiranda po prieš tai mirusio vaiko, motinystės instinkto funkcionavimas gerokai pasikeičia.
Apie tai kalbėjo įžymus psichologas ir gydytojas Alfredas Adleris. Jis taip pat atkreipė dėmesį į vaikų atsiradimo eiliškumo svarbą jų raidai, motinos ir tėvo meilei jiems.
Jei pastojama neplanuotai, moters jausmai patiria didesnį ar mažesnį išbandymą. Tai ir suprantama, nes ji priversta per trumpą laiką pakeisti savo jausmus dėl nenoro dabar gimdyti, nuoskaudos, kad sutriks karjera, bus finansinių problemų į sutikimą gimdyti, meilę busimam kūdikiui. Tas jausmų virsmas turi įvykti gana greitai, nes reikia apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo ir daug ką pertvarkyti.
Staigus moters dvasinės būklės pasikeitimas neretai sutrikdo ir fizinę savijautą, gerokai sustiptina nėščiųjų toksikozes (pykinimą, vėmimą ir kt.). Sunkūs nėštumas ir gimdymas taip pat atsiliepia busimai motinos meilei vaikui.
Kartais žmonės klausia, argi tai svarbūs dalykai. Gal tai ir nepakeičia visų moters jausmų, bet tikrai juos lemia ir dažniausiai neigiamai. Analitiko kompetencija leidžia įvertinti, kokia ta įtaka kiekvienu atveju, kokio dydžio.
Santuokos ir vaikų gimdymo motyvai
Giluminės santuokos, taip pat ir vaikų gimdymo priežastys dažnai skiriasi nuo to, ką mano žmonės. Santuoka yra institucija, kuri geriausiai tinka vaikams auginti (deja, ne visos šeimos tokios). Tačiau kiekvienas žmogus turi dar savo dažniausiai paslėpus pasąmonėje motyvus.
Noras apsivesti gali būti susijęs su padidintu saugumo poreikiu, noru išvengti skausmingos būsenos būnant atstumtam, perdėtu vienatvės jausmu. Vaiko gimdymas taip pat gali turėti papildomą tikslą – norą sustiprinti braškančią santuoką, pririšti vyrą (ta pati atstumtumo jausmo baimė), noras susilaukti vaikų paramą senatvėje. Kadaise daugiau vaikų planavo norint gauti iš valdžios didesnį butą. Kiekvienu atveju yra įmanoma tas paslėptas priežastis atskleisti. Nėra nieko blogo, kad jos yra. Blogiau, jei jos prastai įsisąmoninamos ir tuomet neigiamai lemia motiniškus ir tėviškus jausmus, blogėja auklėjimo kokybė.
Gyvenimo stiliaus įtaka
Gyvenimo stilius tai nėra vien aprangos stilius. Tai elgesio būdų įvairiais gyvenimo atvejais, asmenybės ypatybių visuma. Beveik visa asmenybė susiformuoja po gimimo ir vėliau iki pilnametystės, 25 metų amžiaus. Tai yra ypač svarbi yra vaikystė. Tuo metu vaiką supa tėvai, seneliai, galbūt kaimynai.
Tie žmonės, kurie praleidžia su vaiku daugiausiai laiko, ir nulemia busimą motiniškumą, tėviškumą ir kitus svarbius bruožus. Augantis vaikas kopijuoja tėvų elgesį, įsidėmi jų tarpusavio santykius, suvokia jų esmę. Nuo vaiko akių negali pasislėpti, jis supranta tikrovę. Žinoma, paveikus yra ir tiesioginis ugdymas (tėvų planuojamos auklėjimo priemonės), ypač, jei jis atitinka tikriems tėvų elgesio motyvams. Kartais pasakoma: “Aš taip mylėjau savo dukrą, o ji užaugo bloga“. Ir nepavyks rasti jokio kito kaltininko, negu save.
Vaiko augimui iki 1,5 metų svarbiausias asmuo yra mama. Motinos psichinė liga, žymesnis asmenybės sutrikimas, gausios psichologinės problemos labai atsiliepia kūdikiui tuo laikotarpiu. Kuo mažesnis kūdikis ir kuo didesnė mamos patologija, tuo blogesnė yra mergaitės ateitis gyvenime ir, žinoma, jos pačios busimoje šeimoje. Jei motina spaudžiama vyro, jo tėvų, patiria didelį nesaugumą, ji (kad ir nenorėdama) tą būseną perduoda kūdikiui.
Nuo 1,5 metų tėvo vaidmuo susilygina su motinos ir jų abiejų tinkamas elgesys, išmintinga meilė vaikui per visą vaikystę užtikrina kokybišką busimąjį gyvenimą ir, žinoma, sugebėjimą būti mama ir tėvu savo laiku.
Dalis moterų iš viso nenori tekėti, susilaukti vaikų. Sąmonės lygyje mažai kas sugeba sau tai pasakyti. Dabartiniai laikai yra gerokai palankesni savęs supratimui, sumažėjo visuomenės spaudimas ištekėti, turėti vaikų. Yra moterų, kurios beveik sąmoningai pasirenka karjeros kelią. Nenoras tekėti ir turėti vaikų dažniau kyla toms moterims, kurios savo vaikystėje nusivylė tėvų šeima ir pačia vaikyste.
Moters amžiaus svarba
Vargu, ar kas galvoja, jog paauglė yra gera motina. Neplanuotas gimdymas tame amžiuje paprastai nieko gero neatneša nei paaugliams-tėvams, nei vaikui. Matyt, tinkamiausias motinystei amžius prasideda nuo 25 metų. Iki to amžiaus daugelio žmonių asmenybės jau būna pakankamai subrendusios. O jeigu dar ne, tai vargu ar kada subręs vėliau.
Psichologinė branda dažnai sutampa su socialine, finansine. Tai yra geras metas pasireikšti motiniškam instinktui. Po 35 metų vėl blogėja perspektyva. Vyresnės moterys gali jaustis vėluojančios, neretai pernelyg bijo nepastoti. Jų meilė vaikui neretai būna perdėta, kaustanti.