Kalba eina apie moters santykius su motina. Ji abejoja, ar išvis kada nors dar išvys moterį, padovanojusią jai gyvybę. Kadangi tėvas palaiko motinos pusę, Danu nesitiki pamatyti ir jo, rašo guardian.co.uk.
Nors nėra teisinio mechanizmo, leidžiančio žmonėms „išsiskirti“ su savo tėvais, tačiau 48 metų D. Morrigan jaučiasi padariusi būtent tai. „Faktiškai tai skyrybos, - tikina moteris. - Net jei tai ir neturi teisinio pagrindo, tai yra būtent tai“.
Daugumai žmonių santykių nutraukimas su tėvais atrodo pernelyg drastiškas žingsnis, kokios sudėtingos bebūtų jų šeimos problemos.
„Aiškinu žmonėms, kaip tai buvo sudėtinga. Tikiuosi, kad jie klausosi, tačiau kai pagaliau pasakau „Daugiau su ja nebesimatau“, staiga jie suklykia: „Ką! Tu nesimatai su savo pačios motina?“. Tada pagalvoju – ar jūs nesiklausėte? Tai buvo košmaras. Daugiau nebegalėjau padaryti nieko...“, - tikina moteris.
Tad ką tokio baisaus padarė Danu mama? Moteris tai vadina emociniu smurtavimu.
„Ji yra savimyla. Ji įsitikinusi, kad yra tobula, o kadangi yra tobula, tai tiesiog negali suklysti. Viskas buvo daroma labai sumaniai – visas mūsų šeimos gyvenimas sukosi aplink ją. Aš tiesiog neegzistavau, išskyrus tuos atvejus, kai būdavau jos atspindžiu ar turėdavau palaikyti jos perdėtą savęs suvokimą“.
Danu yra viena iš keturių jau suaugusių šios šeimos vaikų. Dar du iš jų taipogi nutraukė ryšius su tėvais. „Niekas nepiktnaudžiavo alkoholiu, nebuvo fizinio smurto ar išorinės prievartos – galėtum pamanyti, kad mūsų šeima ideali. Tik visuomet buvo svarbiausia ji, niekada aš ar mano broliai bei seserys“, - tvirtina D. Morrigan.
„Per mano dešimtąjį gimtadienį ji nusprendė, jog man reikia rankinės, nupirko ją ir buvo nepatenkinta, kad jos nenešioju. Bet aš buvau nutrūktgalvė ir rankinė buvo tas daiktas, kurio man mažiausiai norėjosi. Ji neturėjo jokio supratimo, kokia aš esu ir ko noriu. Tiesiog ji buvo tokia“.
Kadangi Danu nenorėjo motinos brukamo gyvenimo stiliaus ir dovanų, jai buvo bandoma įteigti, kad yra nepakankamai gera. „Kadangi nebuvau tokiu žmogumi, kokiu jai norėjosi, jog būčiau, manęs nepriėmė. Ji kartodavo: „Tau niekas negerai, tu nuolat skundiesi“.
Kai Danu ištekėjo ir susilaukė kūdikio, jos motina ėmė akivaizdžiai pavyduliauti. „Ji piktinosi kaskart, kai sulaukdavau dėmesio – kai patyriau persileidimą, ji viską taip susuko, kad ir vėl atsidūrė dėmesio centre. Kai susilaukiau sūnaus, ji visiškai juo nesidomėjo“, - apmaudą lieja dukra.
Ji tvirtina, kad tėvas visada toleravo ir laimino tokį savo žmonos egoistinį požiūrį į gyvenimą. „Mano vestuvių dieną tėvas, sakydamas kalbą, pareiškė norintis paskelbti tostą už gražiausią čia esančią moterį... mano mamą, - prisimena Danu. - Ironiška, tačiau tuo metu motinos ten net nebuvo, nes ji nepajėgė dalyvauti renginyje, kuriame nėra pati svarbiausia. Todėl ji dingo ir leido laiką kitoje pastato dalyje“.
Gal viskas taip būtų tęsęsi ir toliau, jeigu kartą į šeimyninius pietus Danu nebūtų atsivedusi draugės. „Visą laiką draugus laikiau atokiau nuo mamos, nes ji versdavosi jaustis kebliai, tačiau tą dieną nebuvo įmanoma to išvengti. Juokingiausia tai, kad tądien mano mama nebuvo ypatingai bloga, tiesiog kaip visada. Ji nei vieno karto nepaklausė, kaip mums sekasi ar kuo mes užsiimame, o tik visą laiką kalbėjo apie save, beveik nekalbėjo su mano sūnumi“, - prisimena Danu.
Pasibaigus pietums, jos draugė buvo priblokšta. „Ji paklausė, ar aš suvokiu, kokia bjauri mano motina?“, - pasakoja Danu. Ji prisimena, kad tą akimirką tiesiog praregėjo. „Supratau, kad problema ne vien manyje, ji – mano motinoje. Ji mane išnaudojo, išsunkė mane. Nieko iš jos negavau, nes ji nieko nedavė. Buvau prislėgta, ligota, paminta. Turėjau iš to išsivaduoti“, - toliau pasakoja Danu.
Moteris palaukė kito tėvų skambučio ir pranešė jiems, kad daugiau nebebus šeimyninių valgymų, telefoninių skambučių ar kalėdinių susibūrimų. Faktiškai, toliau nebebus jokio bendravimo. Tai įvyko prieš ketverius metus.
Klinikinės psichologijos specialistė Pat Frankish teigia galinti tik gėrėtis tokiais žmonėmis, kaip D. Morrigan. „Kitas jos situacijoje būtų praradęs savo tapatybę, gyvybingumą ir energiją. Jeigu ji palaikys ryšį su visa tai iš jos atimančiu žmogumi, nebepajėgs savęs pajausti. Čia sprendžiamas klausimas – pasiduoti ar išlikti. Ji pasirinko išlikimą“, - susižavėjimo neslepia psichologė.
Dabar D. Morrigan vadovauja tinklalapiui, kuris skirtas kitoms panašaus likimo moterims. Ji tvirtina, kad nuolat žinutes čia palieka nuo pusšimčio iki šimto moterų. „Neskatinu kitų daryti tai, ką padariau aš, neraginu nebendrauti su tėvais. Vis dėlto, jeigu turite savimylą motiną, tikrų santykių su ja užmegzti neįmanoma“, - įspėja Danu.
Tiems, kurie būdami suaugę patiria didelių problemų su tėvais, psichologė P. Frankish pataria ieškoti kvalifikuotos pagalbos: „Būtina išspręsti problemą, nesvarbu kieno – jūsų ar tėvų – ji yra. Tik tuomet galima nuspręsti, ką daryti toliau“.
Kai Danu kam nors prisipažįsta nutraukusi ryšius su tėvais, dažniausiai išgirsta klausimą – kas bus, kai jie mirs? Ar ji važiuos į jų laidotuves? Ar ji gedės? „Nežinau, kaip aš jausiuosi, tačiau nemanau, jog norėsiu važiuoti į jų laidotuves, - prisipažįsta moteris. - Negalėčiau nuvykti ir priiminėti užuojautas. Taip pat negalėčiau važiuoti rizikuodama tuo, jog žmonės sakys man niekada nemėgę mano tėvų“.
Moteris prognozuoja, kad dilemos dėl palikimo taip pat nebus – ji įsitikinusi, jog yra išbraukta iš gimdytojų testamento. „Šiaip ar taip, mūsų šeima nėra labai turtinga, - aiškina D. Morrigan. - Vis dėlto, daliai mano tinklalapyje rašančių žmonių tai tampa didele problema. Kai kurie jaučiasi tiek daug praėję, tiek daug įveikę, kad pinigai galėtų šiek tiek kompensuoti visa tai. Kita vertus, girdi, kaip žmonės kentė šias siaubingas situacijas ilgus metus, o tada motina palieka viską kačių prieglaudai“.
Nutraukusi santykius su tėvais, Dany jaučiasi pasikeitusi: „Negaliu nusakyti, koks tai skirtumas. Depresija pranyko, atsikračiau antsvorio, labiau pasitikiu savimi. Ėmiausi pokyčių, dėl kurių mano gyvenimas labai pagerėjo. Esu kur kas laimingesnė – nesibaiminu, kad kas paskambins ar užsuks. Svarbiausia, žinau nesanti tas mirtinai ydingas ir blogas žmogus, kokiu vertė mane jaustis tėvai“.
„Jie įrodinėjo, kad problema slypėjo manyje. Bet tai nebuvo tiesa. Problema slypėjo juose, su manimi, tiesą sakant, viskas gerai. Aš esu kur kas laimingesnė“, - reziumuoja D. Morrigan.