„Kai mano tėčiui pasakė, kad gimiau, jis tuojau pat išėjo į parduotuvę ir nusipirko laikraščių. Tai tapo savotiška nuotrauka atminčiai, kas tą dieną įvyko pasaulyje. Iki pat dabar kruopščiai saugau šią dovaną“, - prisipažįsta 48-erių Judita.
Gimimo diena – vienintelė, ji nepanaši į kitas dienas. Ši gimimo dienos, mėnesio ir metų kombinacija – tai unikalus derinys, simbolizuojantis mūsų atėjimą į šį pasaulį bei lydintis mus visą gyvenimą. Kaip ir mūsų vardo skambesys, ši diena pripildyta ypatinga, intymia prasme. Ar vis dar atrodo keista, kodėl niekas iš mūsų nežvelgia į gimimo dieną abejingai?
Nerimą keliančios mintys
„Pastebėjau, kad likus keletui savaičių iki gimtadienio atsiranda šioks toks nemalonus dirgulys, nuotaika genda be jokios priežasties“, - prisipažįsta 32-ejų Aina.
„Nežinau, galbūt tai vyksta, nes iš viso nemėgstu švenčių, netgi Naujųjų Metų, stengiuosi per šventes kur nors išvažiuoti“, - priduria ji. Nenoras švęsti švenčių (ypač savo paties gimtadienio) visada byloja, kad mūsų gyvenime susikaupė svarbūs klausimai, apie kuriuos stengiamės negalvoti arba į kuriuos negalime atsakyti. Šia prasme gimtadienis iš tiesų primena Naujuosius Metus, nes prasideda naujas mūsų gyvenimo ciklas.
„Šios datos dėka atsiranda asmeninis atskaitos taškas, galimybė apžvelgti, kas nuveikta ir kurti naujus planus. Kai kuriems šis darbas su savimi gali pagreitinti įvykius, paskatinti siekti tikslų, kitiems tai gali kelti liūdnas mintis. Tai natūralu, juk tie, kurių planai buvo sėkmingi, džiaugiasi gimimo diena labiau nei tie, kas susidūrė su nesėkmėmis.
Tačiau ir liūdesys dėl nesėkmių nėra beprasmiškas. Supratimas to, ko trokštame, padeda suvokti tai, ko norėjome. Jei šie troškimai vis dar gyvi mumyse, galime imtis naujų galimybių paieškų, skirtų šių troškimų įgyvendinimui.
Gimimo diena verčia pripažinti, kad gyvenimo tėkmė neišvengiama. Tačiau ne kiekvienas yra pasiruošęs pokyčiams. Jei per Naujuosius Metus žengiame žingsnį į priekį kartu su kitais, per gimtadienį mums tai tenka padaryti savarankiškai, pasitelkus tik savo jėgas, tuo tarpu kiti lieka ten pat, kur buvo dieną prieš. Žinoma, tai tik iliuzija, tačiau ji gali sustiprinti vienatvės jausmą, net jei tuo metu būname draugų rate.
Gimimo dieną kai kuriems žmonėms nerimo prideda tikėjimas pasakymu, jog kaip metus sutiksi, taip juos ir praleisi. Jei nenusiseka eilinis vakarėlis, retai tai sukelia mums daug liūdesio. Tačiau jei atsitinka kas nors nemalonaus gimimo dieną, kartais nuliūstame taip stipriai, lyg tai reikštų, kad dabar mūsų laukia nesėkmingi metai.
Tai magiško mąstymo, būdingo vaikams, pėdsakai. Mes bręstame tik tada, kai suvokiame, kad mūsų pačių sprendimai gali keisti likimą.
Dovanos, sveikinimai, draugai, giminaičiai ir palinkėjimai – vaikystėje švenčiame pasaulio atsinaujinimą, kuris mums tada atrodo beribis: jis buvo iki mūsų, bus ir po mūsų. Tačiau gimimo diena – tai data, kuri neišvengiamai susijusi ir su mirtimi. Šie du atraminiai taškai apsprendžia mūsų gyvenimą šioje Žemėje, tai savojo „aš“ pradžia ir pabaiga.
Kiekvieną kartą gimtadienis mums primena, jog mums skirtas laikas nėra beribis, o narcisistinė infantilioji mūsų asmenybės dalis, kuri trokšta galybės, dėl to kenčia. Tačiau tai turi ir teigiamą pusę, nes padeda suvokti, jog atgal grįžti neįmanoma, tai, kas praėjo, amžiams liko praeityje. Jei imame geriau suvokti savo galimybių ribas, tai tik sutvirtinta mūsų savąjį „aš“.
Sau ir kitiems
„Dar likus mėnesiui iki gimtadienio draugai ima klausinėti, kur ketinu švęsti“, - pasakoja 18-metis Saulius. Jaučiuosi labai keistai: juk tai mano šventė, tačiau pasirodo, kad turiu įsipareigojimų, kuriuos privalau vykdyti. Atrodo, kad pati šventės idėja numato kolektyvinį laiko praleidimą.
Kolegos, draugai ir giminaičiai dažnai tikisi, kad savo gimimo dieną praleisime būtent su jais. Kažkam būtinybė būti su draugais šią ypatingą dieną nekelia jokių problemų, nes bendravimas su kolegomis ir artimaisiais teikia daug džiaugsmo.
„Man tai retai pasitaikanti bei ypatingai džiugi proga suburti visus, kuriuos myliu“, - pasakoja 26-erių Marija. Paprastai gimtadienio šventė teikia daug džiaugsmo ekstravertams, tiems kurių emocijos orientuotos į išorę, kam patinka kompanijos sielos vaidmuo.
Tačiau jei tai ne tik noras, o poreikis atsidurti visų dėmesio centre, tai gali būti sąlygota dėmesio trūkumu, kurį žmogus nuolatos patiria. Gimtadienio kaltininko vaidmuo padeda užpildyti šį dėmesio deficitą, nes mums suteikiama teisė būti geresniais nei kiti bent kartą per metus.
Tačiau pagrindinis vaidmuo gali varginti, ypač jei tai reiškia papildomus rūpesčius. „Nemėgstu ruoštis šventei, tačiau kiekvienais metais gimimo dieną tikiuosi stebuklų. Mėgstu, kai kas nors kitas man paruošia siurprizą“, - pasakoja 28-erių Arnas.
Daugelio mūsų kalboje skamba vaikystės atgarsiai: kai buvome vaikai, šventę ir stebuklus mums ruošdavo tėvai, o mums tereikėdavo priimti jų rūpestį, todėl gimtadienis – tai savotiškas brandos testas, kuris parodo, ar esame savarankiški ir ar galime pasirūpinti savimi patys.
Gyvenant tarp žmonių, mums nuolatos tenka ieškoti kompromisų tarp kitų žmonių ir mūsų pačių troškimų. Jei iš mūsų tikimasi, kad sukviesime svečius, galime būtent taip ir pasielgti tam, kad nudžiugintume artimuosius, nors patys galbūt pageidautume pabūti vienumoje. Be to, mums tenka susidurti su dar vienu iššūkiu.
Daugelis (ypač moterys) išgyvena dėl to, kaip bus įvertintas jų būstas, mokėjimas gaminti maistą, išvaizda, jos linkusios vertinti susitikimą su svečiais kaip egzaminą. Atsiduriame dėmesio centre, lyg aktoriai teatro scenoje, o tai visada tampa nelengvu išbandymu.
Juk netgi tie, kas vaidina spektaklyje jau nebe pirmą sezoną, prieš lipdami į sceną jaučia nerimą. Tačiau taip pat kaip ir aktoriai patiriame pasitenkinimą, kai spektaklis suvaidinamas sėkmingai, net jei jaučiamės po to pavargę.
Vis dėlto svečių lankymasis – tai nėra vienintelis galimas šventimo būdas. „Nuo tada, kai man suėjo 50, stengiuosi praleisti gimimo dieną kur nors toli nuo draugų ir artimųjų“, - prisipažįsta 53-ejų Loreta. Kažkodėl nenoriu rengti šventės kitiems. Išeinu atostogų ir kur nors išvažiuoju, kad pasirūpinčiau savo sveikata ar pamatyčiau ką nors naujo“, - pasakoja ji.
Iš teisų, juk turime pasirinkimo laisvę, kad nuspręstume, kaip šią dieną norime praleisti. Svarbu, kad šis pasirinkimas būtų sąmoningas, jog suvoktume, kad šį sprendimą priėmėme patys, o ne jautėmės kažkam skolingi ar šių įsipareigojimų prislėgti.
Negailėkite pagyrų sau
„Nekenčiu klišių, todėl nešvenčiu gimtadienio“, - išrėžia 25-erių Aistė. Stengiuosi surengti ką nors neįprasto, pavyzdžiui, švenčiu vasaros lygiadienį“, - užtikrintai pasakoja ji. Aistę erzina tai, kad pjesė pavadinimu „Gimimo diena“ visiems puikiai žinoma, todėl šios dienos įvykiai didžiąja dalimi žinomi iš anksto: svečiai, tortas, sveikinimai, gėlės.
Tačiau nereikėtų nuvertinti šventimo ritualų. Pasikartojimas kelia patikimumo jausmą, o iš anksto numanomas scenarijus mažina nerimą – svečiai ir gimtadienio jubiliatas paprasčiausiai atlieka tai, kas priimta. Juk nedaugeliui užtektų drąsos sukviesti pažįstamus ir paraginti juos jus girti. Gimtadienio dieną priimta jubiliatui sakyti komplimentus, tai ypatingai vertinama mūsų kultūroje, kuriai būdingas kritiškumas savo ir kitų atžvilgiu.
Būtent kritiškumas kartais mus priverčia įtarti, kad sveikinimai nėra nuoširdūs. Tačiau net jei pagyros yra perdėtos, nevertėtų manyti, kad jos nėra paremtos tikrove. Kas atsitiktų, jei patikėtume savo privalumais? Būtent taip gimtadienį vertina 32-ejų Kristina, jai tai proga suburti mylimus žmones bei leisti jiems garsiai pasakoti apie tai, kokia ji yra jiems svarbi.
Gimtadienis tampa savotiška savivertės didinimo, sugebėjimo priimti teigiamus atsiliepimus bei kitų rodomo dėmesio išlaikymo treniruote. Gimimo dieną mes lyg vaikai, kurių paprašė perskaityti eilėraštį.
Susitikimas su pasauliu
Kokios nuotaikos būsime per savo gimtadienį labiausiai priklauso nuo to, kas mums gyvenime yra svarbiausia. Jei laikytis požiūrio (kaip tai mums siūlo daryti reklamos pramonė), jog jaunystė, grožis ir gyvenimo prasmė yra sinonimai, tada priminimas apie laiko tėkmę gali kelti nemalonius išgyvenimus.
Daugelis mano, kad nustoja mėgti gimtadienius dėl amžiaus, be to, amžius, nuo kurio žmonės ima vengti gimtadienių šventimo, skiriasi: vieni nustoja džiaugtis gimimo dienomis jau 30-ties, kiti – tik sulaukę 50-ties. Mūsų kūnas neišvengiamai sensta. Žinoma, neprivalome dėl to džiūgauti, tačiau juk turime ne tik kūną. Vertėtų nepamiršti, kad gimtadienis – tai naujos sielos atvykimo į Žemę šventė, todėl tai visų pirma dvasinio gimimo šventė.
Mūsų šventės džiaugsmingumas priklausys taip pat ir nuo šeimos istorijos. Kaip ši šventė buvo minima, kai buvome vaikai? Ar susirinkdavo tie draugai, kuriuos pasirinkdavo pats jubiliatas, ar juos sukviesdavo tėvai? Ar buvo dovanojamos naudingos ar malonios dovanos? Be to, mūsų atmintyje be sąmonės dar yra ir pasąmonė. Jei žmogus nemėgsta savo gimimo dienos, vertėtų jo paklausti, kokios buvo šito žmogaus gimimo aplinkybės.
Gali paaiškėti, kad galbūt tėvai nelabai norėjo vaiko, o gal jo gimimą lydėjo kokie nors liūdni įvykiai, pavyzdžiui, tuo metu kas nors mirė arba sunkiai susirgo. Susiduriame su gimimo data kiekvienais metais, mums suteikiama galimybė suvokti, kokią prasmę ji mums turi, jei tik atidžiai įsiklausome į savo pojūčius. Šią dieną išgyvename egzistencinę krizę, ji lyg lakmuso popierėlis – paaiškėja realybė, kurioje egzistuojame.
Esame vieniši ar mus supa bendraminčiai, ką jau spėjome pasiekti, o kas mūsų dar tik laukia, kokia mūsų būties prasmė – šie esminiai klausimai neišvengiamai iškyla gimimo dieną. Tačiau galvodami, kokie galėtų būti atsakymai į šiuos klausimus, neturėtume pamiršti, jog pirmąją gimimo dieną mes negalėjome paveikti to, kaip pasaulis mus priims, tačiau dabar mes turime teisę susitikti su pasauliu mūsų pačių sąlygomis.