Konsultuoja VšĮ Vilniaus Antakalnio poliklinikos Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos vadovė gydytoja Bela Segal.
„Mama, duok man šaukštą“
Šešių mėnesių Urtė prieš savaitę paragavo pirmosios košės – virtos trintos bulvės, skiestos mamos pieneliu. Mergaitei naujas skonis taip patiko, kad kitus kartus valgydama daržovienę tik ir taikėsi atimti iš mamos šaukštą. „Nori valgyti pati? Palūkėk dar“, – netvėrė juoku mama ir mažylei į rankas įdavė mažutį medinį šaukštelį, kadaise pirktą tautodailininkų mugėje.
Vaikų raidos specialistė gydytoja B. Segal sako, kad leisti mokytis valgyti pačiam ir pirmąjį šaukštą duoti mažyliui verta tada, kai tvirtai sėdi: „Maždaug nuo 6 iki 8 mėn. kūdikis mokosi sėdėti ir būdamas 8 mėn. jau tvirtai sėdi. Primaitinamas kūdikis turi turėti nuolatinę valgymo vietą – pasodintas į maitinimo kėdutę turi suprasti, kad čia yra valgio vieta, o ne būti maitinamas kur papuola – ant sofos ar palangės.
Iki 10 mėn. kūdikį paprastai valgydina šaukšteliu mama, o nuo 10 mėn. galima duoti vaikui į rankas arbatinį šaukštelį ir leisti valgyti pačiam. Metinukas jau moka pakabinti košės pats.“
Gydytoja pataria pirmą kartą parodyti vaikui, ką gi reikia su tuo šaukštu daryti: „Paimkite mažylį už rankytės, laikančios šaukštą, ir pamokykite, kad reikia kabinti košę dubenėlyje ir „nešti“ prie burnos. Mamos užduotis yra išugdyti vaikui refleksą: maistas – mostas – burna. Mamai reikia apsišarvuoti kantrybe.“
Kairė ar dešinė?
Kūdikio rankos riešo judesiai nėra tobuli, todėl mokytis valgyti nėra taip paprasta, kaip gali mums, suaugusiesiems, atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ką daryti, jei paduotą šaukštą kūdikis ima kumšteliu ir laiko netaisyklingai? Raidos pediatrė B.Segal sako, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar šaukštas laikomas taisyklingai, svarbiausia, kad kūdikis jį paimtų taip, kaip jam patogu, ir mokytųsi įsidėti maisto iš lėkštės į burną. Taisyklingai laikyti šaukštą išmokysite vėliau.
„Atkreipkite dėmesį, kuria rankyte vaikas ima maistą, kurią tiesia siekdamas žaislo ar kuria stipriau remiasi sėdėdamas. Vadinasi, toji ranka bus dominuojanti ir mokydami valgyti į ją duokite šaukštą. Dabar populiari nuomonė, kad kairiarankio vaiko jokiu būdu nereikia daryti dešiniarankiu. Taigi, jeigu viską daro kaire rankyte, vadinasi, kairiarankis ir valgys kaire.“
Namai – lyg po karo
Pusantrų Emilija noriai darbuojasi šaukštu per pietus, paskui lyg po karo atrodantys namai jos mamai nėra bėda. Prieš valgį ji dukrytei uždeda specialią celofaninę prijuostėlę, o plastikinė maitinimo kėdutė, kurioje sėdi mažylė, turi nuimamą ir lengvai valomą padėklą.
Be to, Emilijos mama pataria turėti keletą valgyti skirtų nenaujų drabužėlių (marškinukų, megztukų), kuriuos vaikas gali valgydamas išteplioti, o mamai dėl to neskaudės širdies.
Gydytoja B. Segal sako, kad pradėjusiai vaiką mokyti savarankiškai valgyti mamai kyla du didžiausi klausimai – laiko ir švaros: „Pirmiausia tai skubanti mama, kuriai kažkodėl reikia pamaitinti vaiką kuo greičiau, o šis pats pavalgyti greitai tiesiog negali. Kitos mamos yra perdėtos švaruolės. Natūralu, kad besimokydamas valgyti vaikas apsidrabsto pats, išpurvina grindis, staliuką, ir tai joms nepriimtina. Tokios mamos nusprendžia, kad geriau jau jos pačios pamaitins vaiką, bus ir švariau, ir greičiau. Ir maitina... Trimetis išeina į darželį nemokėdamas valgyti. Pats darželis vaikui yra trauma, o dar iš jo reikalaujama to, ko turėjo būti išmokytas namuose, bet dėl perdėtos mamos globos neišmoko.“
„Valgau pirštukais – ir man tai patinka“
Maždaug nuo aštuonių mėnesių, kai tvirtai sėdi ir ragauja kietesnio maisto, galima maistą supjaustyti mažais gabaliukais ir leisti vaikučiui jį imti pirštukais bei valgyti. Žinoma, tai turėtų būti ne košė ar sriuba, o pavyzdžiui, banano, virtos bulvės ir pan., gabaliukai.
„Imdamas maistą pirštukais kūdikis lavina smulkiąją motoriką, kuri labai svarbi jo kalbos raidai. Be to, paėmęs gabaliuką ir įsidėjęs į burną vaikas mokosi kramtyti. Tai irgi labai svarbu, nes neretai mamos per ilgai trina vaikams maistą, tenka matyti dvimetukų– trimetukų, kurie valgo tik skystą maistą ir nemoka kramtyti.
Jie sveiki vaikai, tiesiog neįpratinti valgyti patys. Žinoma, kūdikiui negalima duoti maisto, kuriuo gali užspringti, pavyzdžiui, duonos, bet minkštų banano gabaliukų... Kodėl gi ne? Taip geriau, negu trinti bananų tyrelę ir sumaitinti vaikui“, – sako raidos pediatrė B.Segal. O ką gydytoja mano apie specialų maitintuvą su tinkleliu, į kurį įdėtą maisto gabaliuką vaikas čiulpia, kad neužspringtų? „Vertinu neigiamai, vaikas turi išmokti viską daryti savo laiku“, – sako gydytoja.
Šakutė ir peilis. Nuo kada?
Kokie įrankiai tinkamiausi mažiausiems valgytojams? Gydytoja B. Segal yra įsitikinusi, kad pirmiausia turi atitikti jų dydis: „Mažiausiam vaikui tinkamiausias arbatinis šaukštelis, metinukui – desertinio dydžio šaukštas, na, o pusantrų metų sulaukęs jau yra pajėgus išlaikyti įprasto dydžio šaukštą.“
Gydytoja mamoms rekomenduoja naudoti įprastus stalo įrankius, jie lengvai ir patogiai plaunami. Tuo tarpu plastikiniai reikalauja didesnės priežiūros – jie nuo karščio keičia spalvą, juos reikia dažniau keisti. „Artėjant antriesiems metams, kai vaikas tampa gana sąmoningas, galima pasiūlyti šakutę, tačiau ir vėl mama turi parodyti, kaip ši priemonė „veikia“ – paimti mažylio ranką su šakute, įbesti ją į maistą ir atsargiai įdėti į burnytę.
Kol įgus, nepalikite vaiko vieno, kad neįsidurtų“, – pataria specialistė. Pasak jos, iki trejų–penkerių metų vaikui valgyti pakanka šakutės, peilis nebūtinas. Jei vaikui pačiam sunku susismulkinti, pavyzdžiui, kotletuką, pagelbėkite. Pirmas vaiko peilis, su kuriuo mokysis pjaustyti maistą lėkštėje, turi būti buku galu, neaštrus.
Mokausi gerti
Gerdos mama puodelį su „snapeliu“ sūnui nupirko pusmečio proga. Buvo vasara, tad tikėjosi, kad pavyks išmokyti gerti vandenuką. Bet berniukas nelabai suprato, ko iš jo nori mama – puolė kandžioti „snapelį“ ir nemokėjo gerti. Tada mama perpylė vandenį į paprastą puodelį, bet po akimirkos abu buvo šlapi. „Vaikas, kuris ėmė čiulptuką, greičiausiai norės gerti iš buteliuko su žinduku. Jeigu čiulptuko nepripažino, bus lengviau mokyti gerti iš puodelio su „snapeliu“. Manau, kad 8–10 mėn. kūdikiui tinka toks puodelis, o nuo metų amžiaus vaiką galima mokyti gerti iš paprasto puodelio. Mūsų mažieji paprastai labai nori viso to mokytis, mamos užduotis – to noro neužgožti ir paskatinti vaiką“, – sako gydytoja B. Segal.
5 ar 10 šaukštų?
„Kai leidžiu valgyti pačiam, suvalgo penkis šaukštus, ir baigta. Tuo tarpu pati sumaitinu visą lėkštę ir tada man ramu“, – neretai teisinasi mama, paklausta, kodėl neleidžia vaikui valgyti pačiam.
Gydytoja B. Segal sako, kad tie penki šaukštai yra kaip tik tai, kiek vaikas norėjo. „Neretai mama pervalgydina mažąjį pipirą. Atėjus kito maitinimo laikui, vaikas nebenorės valgyti, sutrinka jo sotumo ir alkio jausmas. Jei mamos skundžiasi, kad vaikas nevalgo, mes paprašome savaitę rašyti dienoraštį, ką ir kada jis valgė per visą dieną.
Paaiškėja, kad maisto gauna labai daug, tik nereguliariai. Maisto jam kiša ir mama, ir močiutė, ir dar kas nors. Pasiūlome maitinimo režimą – valgyti pagal valandas – ir tiek, kiek vaikas nori.
Visada patariu, kad geriau vaikui įdėti mažesnę porciją. Pamačiusiam didelę lėkštę ir daug košės pasidaro baisu. Vaiko porcija turi būti maža ir graži, tada norės ir valgyti. Kartais tenka nemažai padirbėti su mama – įrodyti, kad vaiko ūgis ir svoris atitinka amžių, vadinasi, maisto pakanka. Per prievartą maitinamam gali atsirasti psichologinių bėdų, mažasis atsisako valgyti arba vemia valgydamas.“
Valgymo įgūdžiai prastėja
Išmokti savarankiškai valgyti kartais vaikams sunku dėl tam tikrų raidos sutrikimų. „Dažnai valgymo bėdų turi vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi. Jų sutrikusi visa motorika, burnos – taip pat. Neretai jų burnos ertmė būna jautresnė, jie nemoka kramtyti ir ryti maisto. Specialistų laukia sunkus darbas – išmokyti šiuos vaikus valgyti“, – sako gydytoja.
Ji pastebi, kad prastėja sveikų vaikų valgymo ir savarankiškumo įgūdžiai. Nuolat kalbame apie vaikų akceleraciją – naujagimiai gimsta didesni, kūdikiai anksčiau pradeda vaikščioti, bet apie savarankiško valgymo įgūdžius to nepasakysi: „Pastebiu, kad daugėja nesavarankiškų vaikų. Jie sveiki, motorinė raida gera, bet mamos, atitolindamos tai, ką vaikas turėtų išmokti šiandien, padaro jam meškos paslaugą.“