Gąsdinimas ir bauginimas
Kad vaikas būtų paklusnus, darytų tai, kas liepta, tėvai stengdavosi įvaryti jam kokių nors baimių, nors tai akivaizdus emocinis smurtavimas. Juk baimė, kad bus atiduotas čigonams arba mama iškeliaus į kapus, gali palikti pėdsaką žmogaus psichikoje, tapti uždarumo ir baikštumo priežastimi, rašoma portale novete.ru.
Dabar jau daug kam aišku, kad vaiko psichika yra kur kas svarbesnė negu iš pažiūros pagirtinas jo elgesys, todėl jį reikia ne muštruoti, o kuo daugiau su juo kalbėti: toks vaikas tikrai jausis laimingesnis, be to, tikėtina, bus paklusnesnis. Jei vaikas bijo tamsos, pasirūpinkite, kad jo kambaryje degtų naktinė lempelė. Jeigu jis priešgyniauja, reikėtų iki pergalingos pabaigos kalbėtis apie tai, kodėl taip daro.
Statymas į kampą
Elementarus padorumas reikalauja konfliktus spręsti tik privačioje aplinkoje. Deja, į kampą vaikai neretai būdavo statomi klasės arba svečių akivaizdoje. Tokia mada nulėmė visą galybę vaikystės traumų, kurių randus net su psichoterapijos pagalba nebūtinai pavyksta visiškai užgydyti.
Kam gi patiktų, jei sutuoktinis pradėtų priekaištauti prie žmonių? Bet juk vaikai lygiai taip pat pasijaučia pažeminti, kai yra barami ir baudžiami prie pašalinių, tik vaiką žeminimas sužaloja šimtąkart labiau negu suaugusįjį. Deja, dar ne tokiais senais laikais į kampą pradinukus statydavo net ir už tai, kad jie netiksliai nukopijuodavo raides, kai mokydavosi rašyti. Matyt, akivaizdu, kad lazda perlenkta?
Gyrimas už gerus ir bausmės už prastus pažymius
Įsivaizduokite mergaitę, kurią mama kaskart pagirdavo už gerą pažymį. Bet gerais pažymiais ji buvo vertinama tik už humanitarinėms priskiriamas disciplinas. Kuo gi ji tapo? Žinoma, baigė filologijos fakultetą ir tapo puikia užsienio kalbos mokytoja.
O štai dėl to, kad nesupranta matematikos, mama vaikystėje netgi apkūlė. Bet ar tos matematikos jai prireikė gyvenime? Visiškai ne! Todėl dabar, ypač posovietiniuose kraštuose vaikus auginantiems žmonėms svarbus suprasti, kad visame civilizuotame pasaulyje jau nuo labai seniai pereita prie profilinio mokymo. Kad vaikai gali patys pasirinkti, kokie dalykai jiems reikalingi.
Štai kodėl nevalia bausti vaikų už prastus pažymius. Vaikams, tikėtina, nesiseka tik tie dalykai, į kuriuos jie nėra linkę, ir šitai niekaip nepaveiks jų galimybių tapti puikiais specialistais dirbant širdžiai mielą darbą.
Įkyrus įprotis vaikus niurkyti
Prisilietimai vaikui gali būti nemalonūs. Jį dėl kokių nors priežasčių gali sudirginti besaikiai bučiniai ir niurkymas netgi tada, kai šitaip meilę demonstruojantys žmonės – giminaičiai.
Pagrindinė to priežastis – prasta nuotaika. Suaugusiam piliečiui juk irgi nepatiktų, jei jis prieš savo paties valią turėtų leistis į fizinį kontaktą. Taigi, ir vaikas turi teisę protestuoti prieš tokį dėmesio reiškimo būdą: juk jis, kaip ir suaugusysis, turi savo asmenines ribas.
Per jėgą brukami lyčių stereotipai (ypač berniukų atveju)
Dabar tikrai nesiruošiame aiškinti, kad idealu reikia laikyti, pavyzdžiui, nebinarinį lytiškumą, interseksualumą ar pan. Norėtųsi tik pasakyti, kad vaikas turi daryti tai, kas jam patinka. Bet kokių radikalių lyčių stereotipų primetimas vaikams dabar vis dažniau kelia abejonių. Jei berniukas pareiškė norą ką nors pagaminti, padėkite jam suktis virtuvėje. Jeigu mergaitei kilo idėja užsiimti remontu ir ji, nusičiupusi plaktuką, kala vinis – jokių problemų. Nepaisant šitokių pasirinkimų, vaikai vis viena pasiliks tokiais, kokiais jiems lemta likti, todėl svarbiausia jūsų užduotis – leisti vaikams daryti tai, kas jiems patinka.
Kalbant apie glamones ir mylavimus, privalu pasakyti, kad visi vaikai trokšta patirti švelnumą, nesvarbu, kokio jie būtų amžiaus ir lyties. Kai žino, kad yra mylimi, jie jaučiasi laimingi, labiau pasitiki savo jėgomis. Nuostata, kad berniuką reikia glebėsčiuoti kuo rečiau, kitaip iš jo neišaugs tikras vyras, yra klaidinga. Mergaitėms taip pat negalima pernelyg pataikauti.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (19)