Paslaptingi vandens telkiniai
Plaukimo trenerė Evelina Navašinskaitė akcentuoja, kad pirmiausia reikia įvertinti, prie kokio vandens telkinio leidžiate laiką: „Lietuvos telkiniai neskaidrūs, todėl nepažįstamoje vietoje matome į vieną pusę tekančią upę, bet nežinome, kas vyksta po vandeniu: gal yra sūkuriai, gal įteka šaltinis ir dėl to maišosi vandens srovės, gal suneštos šakos, akmenys. Ežeruose ar tvenkiniuose gali būti didesnis ar mažesnis gylis, nei manoma, netikėtos duobės, žolės. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į oro sąlygas – jei ateina žaibai, į vandenį lįsti negalima.“
Dar vienas pavojus tykantis ežeruose – tai žvejų palikti arba jau nuskendę tinklai. Dėl šios priežasties patyrę narai su savimi visada turi peilius, kad įsipainiojus galėtų nupjauti virves. Žinoma, tokių tinklų nėra šalia kranto, tačiau sugalvojus viduryje ežero iššokti iš valties, reikia nepamiršti, kad neriant gilyn, gali laukti spąstai.
Jei norite išplaukti gyvas...
Trenerės pastebėjimu, žmogus neretai tvirtina mokantis gerai plaukti, tačiau įgūdžių trūksta. Be to, saugumą lemia ir sveikata ar netikėtai koją sutraukęs mėšlungis.
Jūroje, be abejo, didžiausią pavojų kelia stiprus bangavimas, vėjas, ji neša į gilumą. Plaukikė pastebi, kad ištikus nelaimei apima panika, dažniausiai plaukiama prieš srovę, taip netenkant jėgų. Tačiau, reikėtų elgtis priešingai – pasiduoti srovei, nes jūra traukia apie 15 metrų į tolį, o tada bangos vėl gražina į kranto pusę. Pasileisti palei srovę galima ir upėje, bet tai galioja tik mokantiems plaukti.
Pajutus, kad situacija nevaldoma, reikia susitelkti. „Kai žmogus panikuoja, ima mojuoti rankomis, kelia galvą ir atsiduria statmenoje padėtyje, kuri traukia gilyn. O atsigulus ant nugaros galima kvėpuoti bei šauktis pagalbos, – pataria E.Navašinskaitė. – Dar vienas būdas – įkvėpti oro ir panerti, bet šį metodą sudėtinga taikyti, nes stresas blokuoja kvėpavimą.“
Pagalba skęstančiam
Pamačius skęstantįjį pirmiausia reikėtų susisiekti pagalbos telefonu 112. Nors instinktas gali skatinti šokti į vandenį gelbėti, specialistė nerekomenduoja taip elgtis: „Deja, dažnu atveju girdime, kad vanduo pasiglemžė abu: skęstantį ir gelbėjusį, todėl pirmiausia verta pagalvoti, ar esu toks geras plaukikas, kad išgelbėčiau kitą. Skęstantysis panikuodamas visada lipa ant to, kuris atplaukė ir šis panyra po vandeniu. Todėl priartėti reikia iš nugaros, o atplaukus stengtis pasakyti, kad padėsite. Tačiau dėl taškymosi ir panikos mažai tikėtina, kad pavyks sėkmingai susikalbėti.“
Visgi pirmiausia plaukimo trenerė siūlo apsidairyti aplink save, galbūt įmanoma likus krante mesti rankšluostį ir laikyti kitą jo galą, o gal netoliese yra šaka, šokdynė, skėtis. Gyvybę gali išgelbėti skęstančiam numestas kamuolys, pustuštis plastikinis butelis, apverstas kibiras.
Atsargumo priemonės
Statistika rodo, kad didžiausią pavojų prie vandens telkinių kelia alkoholio vartojimas. „Dažnai į nelaimę papuola alkoholio vartoję vyrai, linkę pervertinti savo galimybes. Be to, net gerai jaučiantis vandenyje, reikia būti ne vienam, kad likęs ant kranto žmogus galėtų padėti ištikus bėdai. Taip pat būtina pranešti, jei ketinate plaukti toliau ir pačiam pasiimti kokią nors priemonę, jei pavargtumėte ar sutrauktų mėšlungis.“
Imant pripučiamus vandens pramogų aksesuarus reikia įvertinti sroves, vėją bei galimybę iškristi, nes kai kurie pripučiami plaustai nėra pakankamai stabilūs.
Vaikai visada turi būti suaugusiųjų ar vyresnių brolių bei sesių priežiūroje. „Norisi, kad atėjus vasarai žmonės prie vandens elgtųsi kuo saugiau, nes per maudynių sezoną dėl nepriežiūros statistiškai kasmet nuskęsta maždaug viena pradinukų klasė, – pastebi plaukimo trenerė. – Vaikus reikia pratinti prie papildomų priemonių: liemenė, plaukmenys ant rankų, vadinamieji „makaronai“. Nereikia skubėti plaukti be apsaugų, nes toks laikas ateina natūraliai, o pradžioje mažamečiams svarbiausia saugumas.“