Šiek tiek istorijos
„... jorkšyro terjerų veislės veisėjai siekė išvesti žiurkininką (žiurkių gaudytoją), kurį būtų galima įsidėti į kišenę.“ Jorkšyro terjerai – viena mažiausių šunų veislių. Ši energinga ir guvi dekoratyvinė šunų veislė buvo išvesta 1800 m. Didžiojoje Britanijoje, Jorkšyro rajone. Įdomu, kad jorkšyro terjerų veislės veisėjai siekė išvesti žiurkininką (žiurkių gaudytoją), kurį būtų galima įsidėti į kišenę. Anuomet jorkšyrai tarnavo ir kaip medžiokliniai šunys, kurie sekė lapes ir barsukus. Spėjama, kad jorkšyrams išvesti buvo kryžminami juodi su įrudžiu Klaidsdeilio ir Peizlio terjerai. Taip pat manoma, kad jorkšyrai kadaise buvo kryžminami ir su Maltos bišonais. Tai lėmė jų ilgą kailį.
Deja, daug informacijos apie šių šunų genealogiją nėra, bet nemažai žinoma apie žmones, kurie juos veisė. Tikėtina, kad jorkšyro terjero veisėjai turėjo aiškią rūšies išvedimo viziją ir jiems tai puikiai pavyko įgyvendinti. Jorkšyrų 1932 m. buvo užregistruota tik 300, o dabar jorkų veislė – pati populiariausia pasaulyje. Bėgant laikui šios veislės šunys darėsi vis mažesni ir tapo lyg mados aksesuaru. Ilgainiui jorkšyro terjerams pradėta leisti dalyvauti ir parodose.
Įdomu, kad legendinė kino žvaigždė Audrey Hepburn, vaidinusi garsiajame filme „Pusryčiai pas Tifanį“ (angl. Breakfast at Tiffany’s) savo namuose taip pat laikė jorkšyro terjerą. Šuniuko vardas Ponas įžymybė (angl. Mr. Famous) puikiai atspindėjo mažo, bet stipraus šuns charakterį
8 m. jorkšyro terjerės Tipės pasakojimas
Jorkšyro terjerų charakteris
Esu išvaizdi kalytė, todėl iš karto patraukiu aplinkinių dėmesį. Išvaizda gali sudaryti klaidingą nuomonę, kad esu pasipūtusi, bet iš tiesų taip nėra – esu draugiška ir netgi labai prieraiši. Ištikimai tarnauju savo šeimininkams, drąsiai leidžiu mane kartu pasiimti į miestą ar keliaujant.
Retai kada viešumoje rodau savo charakterį – esu inteligentiška ir supratinga. Visiškai nematau bėdos, jei mano namai ankšti – puikiai prisitaikau prie mažų erdvių, nors neneigsiu – mėgstu laisvę ir kailį kedenantį vėją. Ilgi pasivaikščiojimai kaip tik man, nes esu energinga ir kupina jėgų.
Nors esu nedidelio ūgio, save matau milžinės pavidalu, todėl visada ryžtingai ginu savo teritoriją ir niekada nepasiduodu. Turiu išlavintą klausą, todėl pro mano ausis neprasprūs niekas. Atminkite – niekas! Tiesa, dėl to šeimininkai gali turėti bėdų su kaimynais, nes, girdėdama keistus garsus, mėgstu pakelti balsą.
Su kitais gyvūnais sugyvenu taikiai: galiu bendrauti tiek su šunimis, tiek su katėmis, tačiau esu labai savininkiška savo šeimininko atžvilgiu. Jei pakliūnu į namus, kuriuose gyvena senbuviai gyvūnai, ne visada galiu prisitaikyti, o kartais nevengiu ir peštynių. Tačiau visgi nesu peštukė. Nors kartais parodau savo kilmingos giminės charakterį, labai greitai prisirišu prie šeimininkų ir atiduodu jiems visą savo mažą jorkšyrišką širdelę.
Jorkšyro terjerų sveikatos būklė, mityba ir gyvenimo trukmė
Nors esame dekoratyvinė šunų veislė, paprastai gyvename iki 15 metų. Esame smulkūs, maži, todėl su mumis būtina elgtis atsargiai. Reikia vengti grubumo ir saugoti nuo kitų, didesnių už mus šunų. Mūsų svoris paprastai neviršija 3,5 kg.
Visgi neišvengiame ir kai kurių ligų. Dažniausiai mus užklumpa sąnarių ir klubų problemos, virškinimo sutrikimai, kaulų lūžiai. Dažnai susiduriame su dantų problemomis, nes turime mažą burnytę ir daug dantų. Dažnai kenčiame nuo akmenų susidarymo ant dantų, todėl mūsų dantys turi būti reguliariai valomi, prižiūrimi.
Galimos ir akių infekcijos, jei plaukai virš galvos bus nerišami ir paliekami likimo valiai. Ypač mus kankina kailio susivėlimas ties analine anga, nes tuomet išmatos susivelia į kailį, o tai tikrai nėra patogu ir gali sukelti rimtų tuštinimosi problemų.
Būtina atminti, kad mūsų skrandukai jautrūs, todėl reikia atidžiai stebėti, ką mes valgome. Jokiu būdu neduokite mums kiaulienos – šis maistas mums per sunkus. Atsivežus mus į namus, pirmosiomis dienomis mus reikia maitinti veisėjų paskirtu maistu, vėliau jį galima keisti sausu maisteliu, labiausiai tiktų vištiena. Vištieną mes labai mėgstame!
Beje, mums patinka beveik viskas, todėl gali susidaryti įspūdis, jog esame nuolat alkani, tačiau neverta mūsų peršerti, nes gali sutrikti virškinimo traktas. Jei norite, kad spindėtų mūsų kailiukas – nepamirškite mus palepinti jautiena. Geriausia būtų, jei į maisto dubenėlį visuomet pripiltumėte sauso maisto, o šalia padėtumėte vandens. Tuomet patys kontroliuosime savo laiką ir, kai išalksime, nueisime pasistiprinti patys. Būtume labai dėkingi, jei vieną kartą per dieną pamaitintumėte mus šlapiu maisteliu – taip išvengtume vidurių užkietėjimo problemų.
Kaip prižiūrėti jorkšyro terjerus?
Jorkšyro terjero kailis reikalauja kasdienės priežiūros. Mes, jorkšyro terjerai, esame labai jautrūs šalčiui. Šaltu oru prašomės būti aprengti, nes galime lengvai peršalti. Esame gana lepūs, reikalaujame priežiūros, bet išmaitinti mus labai pigu – valgome nedaug ir nedažnai.
Kailio priežiūra. Itin didžiuojamės savo stipriu, melsvu su auksiniais atspalviais kailiu, kurį reikia prižiūrėti kasdien. Priežiūra reikalauja kasdieninio plaukų šukavimo ir reguliaraus plovimo. Taigi neneigsime, kad kartais nenorime pasiduoti šukavimui, tad pamatę šeimininko rankose laikomas šukas sprunkame tolyn. Vis dėlto giliai širdyje žinome – mums būtina išlaikyti tvarkingą šukuoseną.
Mūsų plaukus virš galvos būtina surišti kaspinėliu, kitaip jie kris į akis! Beje, neturime pokailio, todėl šeimininkų nevargina išsišėrę plaukai. Tiesą sakant, mūsų kailis labai panašus į žmonių plaukus. Galbūt todėl mus taip mėgsta žmonės?..
Ausys. Dauguma jorkų iki 6-ių mėnesių turi nulinkusias ausytes. Ausytės dažnai nulinksta, kai jorkšyrui krenta pieniniai ir kalasi suaugusiojo dantys, todėl šeimininkas neturėtų per daug dėl to nerimauti. Svarbiausia – patrumpinti ant ausyčių augantį kailį ir išpešti plaukelius iš ausyčių vidaus.
Dresūra. Mus lengva dresuoti – greitai įsimename komandas, mielai rungtyniaujame su kitais šunimis. Vis dėlto kartais galime parodyti savo charakterį. Tuomet atlikti komandas tampa išties sudėtinga. Per dieną privalome bent pusvalandį pabėgioti, pažaisti, išsidūkti. Jaunų jorkšyro terjerų namuose privalo būti žaislų, su kuriais jie galėtų pažaisti.
Vienatvė. Nemėgstame būti vieni. Palikti namie dažnai lojame, nes norime, kad kuo greičiau sulauktume kompanijos. Tačiau mėgstame ir privatumą – mums būtina patogiai išsimiegoti, o tai galime padaryti suradę savo individualų kampelį.
Kelionės. Kai paaugame, mus drąsiai galima vežtis į keliones – iššūkius ir nuotykius mes mėgstame! Tiesa, reikėtų pasirūpinti specialia kelionine dėžute, kurioje galėtume įsitaisyti, nes staigiai stabdant automobilį, galime susižeisti.
Dar viena ypatybė – važiuojant transporto priemone mums dažnai skauda galvą, gali pykinti. Jei vežatės mus prie vandens telkinių, saugokite mus! Įmesti į vandenį ar įkritę į baseiną, dažnai nesugebame išplaukti, todėl neretai mūsų veislės šunys vandenyje nuskęsta.
Atmintinė jorkšyro terjerų šeimininkams
Kiekvieną dieną mus rūpestingai šukuokite, parinkite nepešančias kailio šukas ir nepamirškite mūsų paglostyti.
Tinkamai mus maitinkite – neduokite kiaulienos, riebių patiekalų, verčiau rinkitės ryžius, vištieną, trintas daržoves. Nepamirškite palepinti mūsų sveikais skanėstais!
Žaiskite su mumis, išveskite pasivaikščioti, nepalikite mūsų vienų. Neatsisakytume malonumo sudalyvauti parodose, kur galėtume parungtyniauti su kitais kilmingos rūšies šunimis.
Kiekvieną dieną valykite mūsų akytes, kuriose greitai susikaupia traiškanos.
Kas mėnesį veskite mus į kirpyklą, taip pat padailinkite mūsų nagučius.
Nepamirškite nuolatos apžiūrėti mūsų dantukų, kruopščiai juos valykite.
Kai lauke šalta, uždėkite mums šiltą paltuką, kad nesusirgtume peršalimo ligomis.
Prižiūrėkite mūsų ausytes – apkarpykite kailiuką jų viduje ir išorėje.
Prieš mus įsigydami, viską ramiai apgalvokite. Reikalaujame išties daug dėmesio, mums reikalinga ypatinga priežiūra, todėl jei neturite tam laiko – palūkėkite.
Ir pabaigai... mylėkite, mylėkite ir dar kartą mylėkite mus. Tik mylimi augsime sveiki ir džiuginsime savo šeimininkus!