1. Ankstyvas ir labai skausmingas išsiskyrimas su motina. Išsiskyrimas ir yra pagrindinė per didelio vaiko jautrumo ir priklausomybės nuo aplinkinių emocinės būklės priežastis – būtent tai ir formuoja jo drovumą ir nepasitikėjimą.
2. Pernelyg griežti tėvai, jų bereikalingas principingumas ir bekompromisiškumas auklėjant vaiką, meilės ir dėmesio rodymas vaikui tik tada, kai šis pateisina jų lūkesčius.
3. Per dideli reikalavimai vaikui ir lūkesčiai, kurie dažnai yra jo bendravimo problemų priežastis suaugus. Psichologų manymu, tėvams labai svarbu teisingai auklėti drovų vaiką, kad dar labiau nepagilintumėte jo drovumo. Todėl ar vaikas išaugs bijantis žmonių ir nervingas, ar ramus ir pastabus, didžiąja dalimi priklauso nuo teisingo tėvų elgesio. Tiesiog būtina pakelti vaiko savivertę – būtent tai yra svarbiausia darbo su nepasitikinčiu savimi vaiku dalis.
Rekomenduojama auklėjant drovius vaikus laikytis šių taisyklių
1. Niekada nelyginkite vaiko su kitais vaikais, neakcentuokite jo nesėkmių. Priešingai, stenkitės visada pastebėti net mažus pasiekimus, girti už juos. Svarbiausia jūsų užduotis – tikėti savo vaiku, kad jūsų vaikas nuo jūsų užsikrėstų ir pats patikėtų savimi. Tik šiuo atveju jis sugebės tapti pasitikinčiu savimi žmogumi. Juk visiems žinoma: pasiekti ko nors gyvenime galima tik tikint savo jėgomis.
2. Nesistenkite skubinti vaiko, nerėkite, nesierzinkite, duokite jam laiko priprasti prie naujų dalykų: esmė ta, kad nervingam ir droviam vaikui reikia laiko susipažinti su aplinka, perprasti naujas taisykles, nesvarbu, ar tai būtų bendraamžių kompanija, ar nauja auklėtoja, ar naujas butas. Tik įsitikinęs, kad išorinių grėsmių nėra, vaikas sugebės nusiraminti. Jei jam užduosite klausimą, suteikite laiko pasiruošti atsakymui. Pasistenkite nekartoti klausimo du ar tris kartus – kitaip vaikas atsakys negreit, kadangi kiekvieną pakartojimą jis supras kaip naują stimulą, sako psichologai.
3. Nebandykite raginti vaiko tapti „greitu, stipriu, vikriu“ – jūsų raginimai neatneš rezultato, priešingai, vaiką gali visiškai užblokuoti. Vaiko baimės iracionalios, juk jis iki septynerių metų gyvena jausmų ir vaizdų, o ne sveiko proto pasaulyje. Todėl sakyti, kad „čia nieko baisaus nėra“, tiesiog neprasminga. Reikia leisti vaikui pasijusti saugiam. O kaip žinia, niekas vaiko nenuramins geriau nei mamos globa.
4. Prisiminkite: niekada ir jokiomis aplinkybėmis negalima rėkti nei ant vaiko, nei ant bet ko jo akivaizdoje. Be to, jei suaugusysis kreipiasi į drovų vaiką, jis turi užmegzti akių kontaktą: taip ugdomas vaiko pasitikėjimas.
5. Nepamirškite, kad pernelyg didžiuliai reikalavimai vaikui pavojingi. Per didelis griežtumas paprastai suteikia priešingų rezultatų – vaikas turi jausti, kad jis yra vertinamas ir mylimas nepriklausomai nuo savo sėkmės ir elgesio. Pasistenkite sukurti vaikui situacijas, kur jis galėtų pademonstruoti savo talentus, privalumus, kad galėtų ugdyti pasitikėjimą savimi ir užsitarnauti bendraamžių pagarbą. Pavyzdžiui, galima namie rengti šventes vaikams, sukviesti vaiko bendraklasius, jo kaimynus ar kartu su vaiko draugais važiuoti į gamtą, į žygius. Čia, saugioje aplinkoje, kai šalia tėtis ir mama, drovus vaikas jausis užtikrinčiau, ir kiti vaikai pakeis nuomonę apie jį.
6. Ir paskutinis dalykas – drovūs vaikai jautresni savo veiklos rezultatams. Tuo pat metu jiems labai sunku patiems įvertinti savo darbo vaisius, jie negali savarankiškai nuspręsti, ar pasielgė teisingai, ar ne, ir atitinkamai jie to įvertinimo tikisi iš suaugusiųjų. Jei šis vertinimas neigiamas, jis gali traumuoti pažeidžiamą tokių vaikų psichiką.