1. Oralinis seksas yra saugus.
Tai netiesa. Dauguma venerinių ligų perduodamos oraliniu būdu nenaudojant prezervatyvo. Tačiau rizika užsikrėsti kiek mažesnė nei santykiaujant vaginaliniu būdu.
2. Lytiniai santykiai su vedusiu vyru (ar ištekėjusia moterimi) sumažina riziką užsikrėsti venerinėmis ligomis.
Lytiniai santykiai su vedusiu vyru ar ištekėjusia moterimi neapsaugo nuo užsikrėtimo. Juk dažnai venerinės ligos turi nežymius simptomus (ypač moterims). Dėl to žmogus gali net neįtarti apie ligą, kuria jis užsikrėtęs jau seniai.
3. Lytiniai santykiai su asmenimis, kurie turi atlikti periodinius sveikatos patikrinimus dėl venerinių ligų (maisto pramonės, prekybos, mokymo įstaigų darbuotojai) nesusiję su rizika užsikrėsti venerinėmis ligomis.
Tai netiesa. Pirmiausia eilinių patikrinimų metu netiriama, ar asmuo neužsikrėtęs daugeliu venerinių ligų (chlamidioze, mikoplazmoze, ureaplazmoze, virusinėmis infekcijomis), kuriomis galima būti užsikrėtus ir to nepastebėti. Taip pat tokie patikrinimai dažniausiai atliekami formaliai.
4. Daugeliu venerinių ligų galima užsikrėsti plaukimo baseinuose ar naudojantis bendra vonia.
Tai vėlgi netiesa. Venerinių ligų sukėlėjai itin neatsparūs aplinkos poveikiui. Jie greitai žūsta. Be to, pavieniai mikroorganizmai negali sukelti ligos, tam reikalingas didesnis jų kiekis, pavyzdžiui, toks, koks patenka lytinio kontakto keliu.
5. Apsiplovimas iškart po lytinio akto moterims gali sumažinti riziką užsikrėsti.
Tyrimai rodo, kad apsiplovimai naudojant švirkštą nesumažina rizikos užsikrėsti. Tai gali sukelti papildomų komplikacijų – gimdos ir jos priedų uždegimą.
6. Apsiplovimas ir pasišlapinimas iškart po lytinio akto vyrams sumažina galimybę užsikrėsti.
Rizika užsikrėsti šiek tiek sumažės, tačiau tai nėra efektyvi priemonė.
7. Apsiplovimas antiseptiniais preparatais padeda apsisaugoti nuo venerinių ligų.
Tai netiesa. Geriau apsaugos prezervatyvai. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad latekso prezervatyvai patikimai apsaugo nuo venerinių ligų.