Tai nutiko sovietiniais laikais. Mes su vyru, kaip ir daugelis, tuo metu gyvenome bendrabutyje. Tą savaitę pagal iš anksto sudarytą grafiką budėjau bendroje virtuvėje. Kaip ir kiekvieną kartą - nuvaliau virykles, išploviau grindis. Šiaip jau mėgstu nešioti žiedus (jų turiu ne vieną), bet namie juos visad nusiimdavau, tik likdavo vestuvinis. Na, baigiau tvarkytis, žiūriu, nėra ant piršto vestuvinio žiedo.
Mane apėmė panika, juk sakydavo: pametei vestuvinį žiedą, prarasi ir vyrą. Įpuolus į kambarį, kur buvo vyras rėkte išrėkiau: „Vajetau, pamečiau vestuvinį žiedą“. Na, mano vyras nepriėmė tai taip rimtai, kaip aš, tik liepė pasižiūrėti, ar jo nepasidėjau prie kitų papuošalų ir pridėjo: „Bus tų žiedų“.
Žinau, kad tikrai niekur jo nepasidėjau, pyktelėjusi ant vyro už tokį „abejingumą“ nuėjau baigti tvarkytis. O ką čia bepadarysi - pamečiau, tai pamečiau. Išpyliau iš kibiro purviną vandenį nuo grindų plovimo į klozetą, nuleidžiau vandenį ir... Gi žiūriu - skaidriam vandenėly guli mano vestuvinis žiedas klozete... Drebančiom rankom ištraukiau jį ir štai jau 23 metai bus kaip jis vis dar ant mano rankos!
Sigita
***********
Norėčiau papasakoti savo įdomią „vestuvinio žiedo skrydžio“ istoriją. Su šeima nuvažiavome savaitgaliui pas tėvus. Mašinos bagažinėje buvo sudėti mano trijų metukų sūnaus reikalingiausi žaislai: dviratukas, nemažas maišas mašinyčių ir t.t. Mano tėtis ir vyras, atsidarę mašinos kapotą, diskutavo vyriškom temom. Aš tuo metu atsidariau mašinos bagažinę, nes reikėjo sūnui išimti dviratuką.
Ir ką Jūs manote, priskrenda prie manęs širšė, aš, žinoma, norėdama ją nuginti į šalį, pasimosikuoju rankomis ir... Ji man įgelia į dešinės rankos rodomąjį pirštą.
Norėdama jos atsikratyti, aš porą kartų stipriai krestelėju ranka, pažiūriu, o širšė vis dar ant piršto, skausmas, žinoma, nemenkas ir tada aš dar kartelį, bet jau labai labai stipriai, krestelėju ranką ir... Širšės atsikratau, bet kartu su ja ir savo vestuvinio žiedo!
Vaizdas kaip sulėtintame filme, aš matau kaip mano žiedas nuo mašinos galo (aš vis dar prie bagažinės) perskrenda per visą mašiną ir... Ką Jūs galvojate, įkrenta tarp variklio, nes, kaip minėjau, mano tėtis ir vyras atsidarę kapotą kalbėjo apie mašinų reikalus. Jie nematė, kad „atskrido“ mano žiedas, tik garsą išgirdo: „O kas čia buvo?“ Abu susižvalgė.
Na, tada jau priėjau aš su ašarų pilnom akim. Nežinau, tik ar iš skausmo nuo įkandimo, ar dėl žiedo... Bet svarbiausia tai, kad mano du mylimi vyrai, gal net tris valandas turėjo ką veikti, ieškoti mano žiedo.
Neleidau vyrui nei metro išvažiuoti iš kiemo, kad žiedo nepamestų kelyje pas meistrus, liepiau „daryti ką tik moka“, bet žiedą surasti. Žinoma, jie išardė mašiną, atsuko dugną, atlaisvino kelias detales, bet išlaisvino mano žiedą! Tądien jaučiausi kaip tą nuostabią vestuvių dieną, kai vyras užmovė ant piršto surastą žiedelį.
Elona
***************
Tai ne mano istorija. Tiesiog papasakosiu kito žmogaus vestuvinio žiedo pametimo istoriją. Ją išgirdau iš savo močiutės. Taigi, pasakoju moters, kuri yra mano močiutės kaimynė, istoriją, nes ji man pasirodė neįtikėtina ir juokinga. Manau, taip atsitinka tikrai ne kiekvienam.
Viskas prasidėjo labai paprastai. Kadangi moteris gyvena kaime, ji kaip ir kiekvieną vakarą taisė jovalą paršiukams. Gal kažkam tai dabar pasirodys keista, bet tada žmonės sutaisytą jovalą maišė rankomis. Moteris sumerkusi rankas į pašarą, net nepastebėjo, kaip nuo piršto nuslydo vestuvinis žiedas, taigi jis kartu su jovalu atsidūrė paršelių lovy. Žinoma, paršeliai su pasigardžiavimu iššveitė viską, tuo pačių kažkam kliuvo ir vestuvinis žiedas.
Moteris taip ir neberado žiedo, tad susitaikė su jo praradimu. Tačiau čia istorija dar nesibaigia. Turbūt niekam ne paslaptis, kad kaimuose laukai tręšiami mėšlu, o iš kur atsiranda mėšlas turbūt taip pat visiems aišku :) Taigi pavasarį, sodinant bulves, kita moteris atsitiktinai laukuose rado vestuvinį žiedą. Galbūt žiedas ir nebūtų sugrįžęs pas šeimininką, jeigu jis nebūtų buvęs išgraviruotas.
Taigi žiedas apkeliavo tokį ratuką: moters pirštas --> jovalas --> paršelio skrandis --> mėšlo krūva --> laukai --> sugrįžimas ant piršto.
Kaip mano mama sako, auksas negali ilgai gulėt žemėje, jis pats kyla į paviršių :)
Reda G.
***********
Už pusmečio švęsime savo santuokos penkmetį, tačiau jau yra viena istorija, kaip vestuvinis žiedas buvo pradangintas - ir surastas.
Vyro tėvai gyvena kaime, mes juos dažnai aplankome. Ypač uošviai laukia savo anūkelių - mūsų dukrytei greitai bus 4 m., o sūneliui - 2 m. Vyro brolio šeima, kuri gyvena vos už kelių namų, taip pat dažnai svečiuojasi pas senelius. Jų vaikai tokio paties amžiaus, kaip mūsų - 4 m. ir 3 m.
Kadangi kaime ūkio darbų nemaža, savo papuošalus visada nusiimu ir pasidedu ant palangės miegamajame, ten kur niekas nevaikšto. Na, ir vieną sekmadienį, besiruošiant išvažiuoti - neberandu savo vestuvinio žiedo. Kitas žiedas, grandinėlė - savo vietoje. O vestuvinio nėra. Iš pradžių nesijaudindama apieškojau kambarius. Po to pradėjau klausinėti artimųjų, ar kartais nematė žiedo. Ir staiga topt - prisiminiau, kaip vakar dukterėčia klausė, o kur JOS žiedas... Supratau, kad mano dukrytė bus pasipuošusi mamos žiedeliu....
Visi puolėm ieškot - namie, lauke, bet kur tau... Visur žolė, smėlio dėžė, neaišku, kur vaikai bus tą žiedą numėtę... Teko išvažiuoti namo be jo.
Po kelių valandų paskambino vyro brolis, ir pasiūlė iškviesti „lobių medžiotoją“ su metalo detektoriumi. Labai nustebau, nes juos laikiau daugiau filmų herojais, bet aišku, sutikau, juolab, kad mokestis už pastangas, jei daiktas neatsirastų, buvo simbolinis. Dar po keleto valandų sulaukiau skambučio, kad žiedas buvo surastas!!!
Po ilgų paieškų smėlio dėžėje, žolynuose, jis atsirado įmintas į žolę po sūpynėmis... Ten, kur buvome ieškoję keletą kartų.
Na, pamoka išmokta - vestuvinis žiedas privalo būti ten, kur jo vieta - ant piršto!
Jovita
*********
Istorijų, kaip buvo pamestas vestuvinis žiedas, yra pačių įvairiausių, kaip ir jų pabaigų. Ar jums yra tekę prarasti vestuvinį žiedą? Kaip? Ar jis atsirado?
DALYVAUKITE konkurse, papasakokite savo istoriją (publikuojamos TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS parašytos istorijos, siųsti iki spalio 5 d.) mums ir gaukite dovanų 150 Lt vertės SOTHYS čekį, kurį galėsite išleisti grožio priemonėms ar procedūrai.