Saulės ir Mėnulio gravitacinė trauka turi įtakos vandenynų, jūrų ar didelių telkinių vandens lygiui. Potvyniai ar atoslūgiai ir jų sukeltos srovės tiesiogiai daro įtaką žuvų mitybai sukurdamos geresnes arba blogesnes maitinimosi sąlygas, taip pat veikia ir organizmus, kuriais minta žuvys, pavyzdžiui, bestuburius.
Mėnulis žuvims įtaką gali daryti ir dėl jo atspindimos šviesos.
Didžiųjų ešerių-basų žvejys „Youtube“ kanalo „Informative Fisherman“ autorius Nickas Smithas teigia, kad labiausiai į Mėnulio fazę reikėtų atkreipti dėmesį vykstant į žvejybą per pilnatį arba per jaunatį, nes tuomet Mėnulio atspindima šviesa ar jos nebuvimas turi daugiausiai įtakos žuvų maitinimosi aktyvumui.
Kadangi pilnaties naktimis gerokai šviesiau, žuvys geriau mato vandens paviršiuje besirenkančius vabzdžius, taigi kai kurios jų pakyla į vandens paviršių ir aktyviau maitinasi. Čia susirinkusios vabzdžių mėgėjos privilioja ir plėšrūnes, kurioms mėnesienos šviesa taip pat sudaro geresnes sąlygas medžioklei.
Jei pilnaties naktis buvo giedra ir žuvys maitinosi visą naktį, kitą rytą kibimas bus prastesnis, todėl renkantis žvejybos laiką po giedros pilnaties nakties geriausia būtų vykti į žūklę vakare, kai žuvys ir vėl išalks.
Jaunaties metu Mėnulio atspindimos šviesos beveik nesimato net ir giedromis naktimis, tad žuvys negali matyti grobio ir nesivargina be reikalo švaistyti energijos medžioklei prastomis sąlygomis. Žinoma, jos vis tiek maitinasi pasikliaudamos kitais pojūčiais – garsu arba kvapu. Todėl per jaunaties naktines žūkles ypatingai didelį dėmesį reikia atkreipti į masalų kvapą, o gaudant plėšrūnes naudoti masalus, kurie garsu imituoja grobį.
Aušra po jaunaties turėtų būti geras metas kibimui – jei naktį žuvys maitinosi mažiau, rytą turėtų būti aktyvesnės.
Kaip Mėnulio atspindima šviesa nulems žuvų kibimą ir ar apskritai turės įtakos, labai priklauso nuo žuvų rūšies, o kai kurios jų naktimis visai nesimaitina. Mėnulio poveikis žūklei – tai dar vienas iš daugybės veiksnių, į kuriuos turi atsižvelgti žvejai.