Dietologai ir sveikos mitybos specialistai žuvies produktus ir žuvį rekomenduoja valgyti bent 3 kartus per savaitę. Vieno valgymo metu lėkštėje turėtų atsidurti bent 100 gr žuvies. Toks žuvies kiekis reikalingas aprūpinti organizmą būtiniausiomis maistinėmis medžiagomis bei gauti pakankamą baltymų kiekį. Ne veltui žuvis mitybos piramidėje atsiduria tarp tokių produktų kaip mėsa ar kiaušiniai, laikomų visaverčiais gyvūninės kilmės baltymais.
Priklausomai nuo žuvies rūšies, joje yra 14 – 22 % baltymų, padedančių išlaikyti atletišką figūrą ir ilgam numalšinti alkį. Be to, žuvis puikiai tinka žmonėms, besilaikantiems dietos ir ribojantiems druskos kiekį organizme, nes šviežioje žuvyje yra mažai natrio. Kiti žuvyje aptinkami mineralai ir vitaminai ypatingai svarbūs šąlant orams, kai atšiaurios klimato sąlygos atima galimybę gauti daugelį medžiagų kartu su maistu.
Atidžiau patyrinėjus, ką ant stalo patiekia vidutinis lietuvis, matyti, kad mūsų tautiečiai dažniau renkasi liesą žuvį, gausią baltymų, tačiau dietologai ragina dažniau atkreipti dėmesį ir į pusiau riebias ir riebias žuvis. Šiose žuvyse, karpiuose, plačiakakčiuose, amūruose ar unguriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių. Ši medžiaga pastebimai sumažina infarkto ir širdies ligų riziką bei padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, lengviau išgyventi stresą. „Suvalgius vos 150 gr karpio, omega-3 riebalų rūgščių žmogui užtenka dviem dienoms,“ – faktais dalinasi Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovas Jogeir Toppe. Riebių žuvų patiekalus drąsiai gali rinktis ir dietos laikytis nusprendę žmonės, mat baltymų gausus maistas yra lengvai virškinamas, o žuvies produktai puikiai skaido ir padeda iš organizmo pašalinti riebalų molekules.
Labai dažnai vartoti žuvį žmones stabdo įsitikinimas, kad žuvies mėsa gali būti užteršta, joje – didelė sunkiųjų metalų koncentracija. Tačiau žalingų medžiagų galima nesunkiai išvengti vietoje laisvai augančių jūrinių žuvų renkantis Lietuvos žuvininkystės tvenkiniuose išaugintas žuvis, pavyzdžiui, lietuvių pamėgtus karpius. „Tvenkiniuose, kuriuose auginami karpiai, griežtai draudžiama maudytis, žvejoti, poilsiauti ar tręšti tvenkinius mėšlu – tvenkiniai tręšiami tik tam skirtomis specialiomis trąšomis. Pačios žuvys turi būti dirbtinai nemaitinamos arba maitinamos tik ekologiškais sertifikuotais pašarais iš ekologinio ūkio,“ – pasakoja Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Algimantas Gylys.
Tokiu būdu auginamos žuvys tvenkiniuose laikomos net trejus metus, tik tada jos tampa tinkamos parduoti. „Per tuos trejus metus auginamas karpis turi užaugti iki 1,5 kg svorio, jeigu to svorio nepasiekia, jis yra paliekamas tvenkinyje augti dar vienus metus,“ – priduria A. Gylys. Pasak vyro, žuvų auginimas tvenkiniuose yra sudėtingas ir ilgas procesas, bet, nepaisant to, Lietuvos akvakultūros įmonėse kasmet išauginama 4000 – 4500 tonų žuvų. Tiesa, lietuviai suvartoja vos pusę ekologiškų karpių, upėtakių, eršketų, lydekų bei augalėdžių žuvų. Taigi, ieškant būdų, kaip praturtinti organizmą raumenų statybine medžiaga, baltymais, vertėtų dažniau užsukti į žuvies produktų skyrių.