Pataria, kaip išvengti perdėto nerimo
Psichologas „Delfi diena“ laidoje neabejoja, kad kalbėti ir apie tamsesnę švenčių pusę būtina, nes kalėdinis nerimas – dažnas reiškinys ir dėl socialinio spaudimo pirkti dovanas, ruoštis, puošis jis tik didėja artėjant didžiosioms šventėms, prilygti kitiems socialiniuose tinkluose, reklamose ir t.t.
„Tai kelia stiprią įtampą ir nereikalingą energijos švaistymą lygioj vietoje. Nerimą aišku galima mažinti, yra keletas būdų. Labai padeda išankstinis planavimas: susirašyti savo dovanų sąrašą, pirkinių sąrašą su konkrečiomis sumomis ir numatyti savo maksimalų biudžetą, kiek galiu leisti toms šventėms pinigų, ir daugiau tiesiog neleisti. Taip išvengsime nerimo, kad po to nebus iš ko pragyventi ar bus kažkokie per dideli nuostoliai ir pan.“
Psichologas siūlo taip pat atsisakyti perfekcionizmo švenčių kontekste – nei dovanos, nei nuotraukos, nei vaišės neturi būti tobulos. Geriau atsipalaiduoti ir mėgautis, kuriant nuotaiką viduje, o ne save deginti ir lakstyti po parduotuves ieškant tobulumo. Svarbu skirti dėmesio sau, patirti malonumus, išsimiegoti, atsipalaiduoti. Kitaip tariant, šventės neturi virsti darbu, lėkimu, atsakomybe. Dalį pareigų perleiskite kitiems, neapsiimkite visko sau. Galiausiai, išmokime pasakyti „ne“ ne tokiems svarbiems dalykams. Ne viskas, kas skubu, – yra svarbu ir būtina.
„Taip pat patarčiau riboti laiką socialiniuose tinkluose, kur ir prasideda tas vajus, kuris ir užveda tą nerimą, šaršalą, kad čia reikia skubėti kažką daryt, staigiai puošt, lėkt, bėgt, griūt. Ne, nereikia, nes visa tai yra iliuzija ir fikcija. Mums nereikia lygintis su kažkokiais išsigalvotais ir netikrais vaizdais apie tikrovę socialiniuose tinkluose. Tiesiog gyvenkime savo gyvenimą tarp savo draugų ir artimųjų. Ir tiesiog, sakyčiau, stiprinkime save. Jei nerimas auga ir matome, kad jo nesuvaldome, – drąsiai kreipkimės į specialistus, t. y. psichologus, psichoterapeutus, galbūt psichiatrus, kurie duos raminančių vaistų arba tiesiog pakonsultuos ir išmokys tą nerimą suvaldyti“, – pataria psichologas E. Šidlauskas.
Klientų antplūdis šiuo metu, anot pašnekovo, yra maždaug trigubai didesnis nei įprastu metų laiku. Vieni šventiniu periodu išgyvena dėl vienatvės, kiti – dėl perdėtų rūpesčių. Vienok, psichologas primena, kad visuomet veikia emocinės paramos tarnybos ir suteikia nemokamą pagalbą ištisus metus, dažnai jos veikia visą parą. Gyva psichologo konsultacija ir konsultacija nuotoliu savo efektyvumu beveik nesiskiria, tad galima ieškoti psichologu internetu ir net kitame mieste.
Užstalės konfliktai turi liautis: Kalėdos – tikrai ne apie tai
Dar viena šventinė klasika – giminių konfliktai. Jie dažnai ir kyla iš noro viską padaryti tobulai, o kai nesigauna – tampame irzlūs. Psichologas turi labai paprastą patarimą – per šventes į viską pažvelgti ne per reikalavimo, o per dėkingumo akinius. Kalėdos savo ištakomis yra šviesi šventė, prasminga, tad svarbu atkreipti dėmesį į religinį kontekstą, idėjas, kurias ši šventė neša. Su pykčiais tai neturi nieko bendro, o štai su dėkingumu aplinkai – net labai.
„Kviesčiau daugiau žiūrėti sąmoningai, kad niekas mums nieko neprivalo gyvenime. O jei tai daro – priimti su dėkingumu kaip dovaną bet kokį žmogaus geros valios gestą, pagalbą. Kažkada skaičiau, kad buvo dvi šeimos – viena laiminga, o kita ne. Vienoje konflikto metu abi pusės atsiprašinėdavo „aš kaltas, atsiprašau“, „ne, aš kaltas, atsiprašau“. Kitoje šeimoje – įrodinėdavo „ne, tu kalta“, „tu kaltas“. Tai va, gal nustokime rodyti pirštais ir pažiūrėkime į save“, – pataria pašnekovas.