Mokykloje vyko renginys ir mokytoja man liepė dalyvauti, nors aiškiai pasakiau jai, kad nenoriu. Dėl sukelto nerimo man pasidarė labai bloga, todėl ėjau nusnausti ir atsikėliau labai vėlai. Kitą dieną atėjus į mokyklą visi aptarinėjo viešojo kalbėjimo datas, o aš paprašiau, kad man nukeltų kaip ir kitiems. Tačiau mokytoja teigė, kad aš išdaviau visą klasę ir tai yra mano kaltė, todėl nenusipelniau datos pakeitimo.
Grįžau namo nusiminusi, viską papasakojau mamai, kuri po to paskambino auklėtojai (lietuvių kalbos mokytojai). Ji papasakojo apie mano sutrikimus ir mokytoja ginčijosi, kodėl ji negalėjo ateiti į mokyklą ir akis į akį papasakoti. Mama, žinoma, yra supratinga, todėl tikrai neplanavo eiti ir pasakoti mano problemų girdint visai klasei.
Kitą dieną laukiau lietuvių kalbos pamokos ir mokytoja garsiai pasakė: „Kokios tau čia depresijos užeina“. Aišku, tai atkreipė visų klasės draugų dėmesį. Buvo labai skaudu. Atėjus viešojo kalbėjimo laikui man daktarė buvo parašiusi rekomendaciją, kad atsiskaityčiau individualiai. Žinoma, mokytoja pasijuokė iš manęs. Per atsiskaitymą man prasidėjo panikos priepuolis, apsiverkiau, pradėjau drebėti, buvo silpna. Ir mokytoja skėlė: „Kas tau yra? Gal dėmesio trūksta? Nori, kad pažymį pakelčiau už tavo ašaras?“. Ji tiksliai žinojo, kad turiu problemų ir tai buvo tiesiog žmogaus paniekinimas.
Iki pat šiol ši mokytoja tyčiojasi iš manęs prieš visą klasę. Ogi mokykloje mokoma prieš patyčias. Keli mokiniai yra pasiskundę dėl šios mokytojos direktoriui. Bet, rodos, ji dar ilgai čia liks.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.