Tai ką, tuo metu, kai rinktinė žaidžia, atšaukiam Lietuvoje demokratiją ir uždraudžiam kiekvienam reikšti savo nuomonę? Nes kiekvienas neigiamai pakomentavęs žaidimą turi būti sudegintas ant laužo? Nagi, Kazlauskai, kam tos nuoskaudos? Suaugęs vyras esi. Patyręs treneris. Kaip priimi sveikinimus ir euforiją laimėjus, taip reikia priimti ir kitų nuomonę (kuri galbūt net gali būt teisinga). Ir tau neturi rūpėti nei S. Jovaišos, nei žurnalisto, nei paprasto vaikino komentarai.
Ne laikas skaityt internetą. Geriau kokią knygą pabandyti. Nes po to tampi irzlus ir pyksti ant žiniasklaidos ar žmonių, išsakančių nuomonę. O juk realiai, manau, pyksti ne dėl išsakytų nuomonių, o dėl to, kad ne viskas pavyksta pačiam. Dabar ne 1983 m., dabar 2013 m.. Išsakyti savo nuomonę nėra blogai. Tai kiekvieno prigimtinė teisė (jei gyveni demokratinėje šalyje). Aišku, ir jei tavo tikslas nėra ką nors įžeist ir sumenkinti.
Niekas juk nesako, kad va, Kazlauskas ir krepšininkai yra idiotai, va, mes čia geriau pažaistume. Visi tik išsako savo nuomonę. Šlovė internetui. Ačiū toms galimybėms, kad žmonės gali diskutuoti, keistis idėjomis, bendrauti, suprasti. Žmonės nėra neklystantys. Taip ir vyrai rinktinėje. Žaidimas pirmame etape tikrai buvo bjaurus. Ir ta kritika internete nebuvo be pagrindo. Kritika net nebuvo skirta atskiriems asmenims, tai buvo skirta pačiam žaidimui. Tu nepradedi staiga nekęsti rinktinės žaidėjų ir aptarnaujančio personalo. Tu nekenti to bjauraus žaidimo.
Apskritai man keistas toks trenerių, žaidėjų nusiteikimas prieš žurnalistus. Bent taip atrodo iš šono. Tai nėra noro kalbėti, tai kalbama sarkastiškai, pašiepiančiai, tai atsakoma po žodį ir kt. Nesimato abipusio noro. Juk jei žiniasklaida nuolat nenušviestų visų įvykių, krepšinis nebūtų toks populiarus. Nebūtų toks populiarus, nebūtų tiek pinigų. Nebūtų tiek pinigų - rinktinė gyventų ne „plazose“, o hosteliuose. Valgytų dešreles pusryčiams, pietums ir vakarienei. Į Slovėniją neskristų, o važiuotų autobusu ir t.t. Žiniasklaida = pinigai. Niekas neduoda pinigų už nepopuliarius reiškinius. Tai kodėl nepakalbėjus ramiai tas kelias minutes su savo netiesioginiais „darbdaviais“? Taip kad daugiau ramybės, mažiau sarkazmo, daugiau tolerancijos ir einam link medalių.
P.S.: man keista girdėti, kai paprasti fanai „stumia“ ant žurnalistų, kad „va, čia jūs mažiau nervinkit krepšininkus, mažiau prie jų lįskit. Bet garantuoju, kad taip sakantys iš ryto įjungia internetą ir pirmiausiai skaito naujausius krepšinio straipsnius, interviu ir kt. Stebuklinga logika. Užbėgant „heiteriams“ (liet. priešams) už akių, nesu susijęs su žiniasklaida.
P.P.S.: dar vieno dalyko nesuprantu - frazės „prognozuoti, kas laimės, gali tik visiškai krepšinio nesuprantantis žmogus“. Na, nesąmonė. Tai juk ir yra prognozė, spėjimas, gal pataikysi, gal ne. Tu savo galvoje susidėlioji komandų pliusus, minusus, stiprybes ir silpnybes, o tada bandai spėti. Juk smagu, įdomu. Va, draugelis atspėjo, kad prieš ukrainiečius laimėsim 7 taškais. Smagu. Reikia spėt, prognozuoti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!