Lankėmės pirmą kartą, užsisakėme šio bei to ir iš specialiai vaikams ruošiamų patiekalų iš vaikiško valgiaraščio. Pirmiausia gavome gėrimus. Užsakytas bananinis pieno kokteilis labiau priminė vanilinį. Bet pasiteiravus apie tai padavėjos, ji nesutrikusi pakeitė nauju, kuriame tikrai jautėsi bananų skonis. Visa tai vyko natūraliai, operatyviai ir nė kiek negadino nuotaikos. Bet čia, pasirodo, mes ir suklydome...

Pica
Į kavinę atvykę maždaug 10 min. po penktos, vaikams suvalgius jų užsakytus patiekalus, nors lankytojų tikrai nebuvo gausu, picas tėveliams atnešė tik po geros valandos. Prieš tai (maždaug prieš 15 min.) bereikalingai įspėjus, kad „jūsų picas gausite jau po 3 min.“. Ir atnešė ne abiems iš karto, ne vienu metu. Pirmiausiai - didesnę, vyrišką… Su „siurprizu“ - dideliu juoduliu pakraštyje, t.y. gerokai apdegusią, kad net per picos storį „pramušė“.

Žmona juokaudama pakomentavo, kad bent su pomidoru degėsį užmaskuoti galėtų. Padavėjos atsakymas toks lietuviškas pasirodė – „o ką man daryti?“... Teko laukti, kol ir antrąją, žmonos, mažesnę picą atneš, tikintis, kad mano „degulys“ neatšals labai.

Atnešta antroji mažesnė pica jau pripildė mūsų kantrybės taurę. Buvo „nenusakomai neapvalios“ formos, nors iki šio apsilankymo šventai tikėjome, kad picos būna arba apvalios, arba perlenktos pusiau. Na, dar kartais supjaustytos. Sulyginus abi picas negalima buvo nepastebėti ir, tiesiogine prasme, užlankstytų kraštų... Turbūt ši kavinė arba bent jau joje dirbantis picų kepėjas sugalvojo būdą kaip tiksliau atkartoti picos pado formą pagal lėkštės dydį, nors žiūrint į mažają darėsi nebeaišku visiškai ką ketinta „atkartoti“... Atsisakėme tokias picas valgyti.
Pica

Padavėja, nebežinodama ką daryti ir kaip įtikti, nubėgo kviestis „pastiprinimo“ – kolegės, administratorės ar panašiai… Pastaroji, su trumpa fraze „tokių neturėjo ji (suprask, padavėja) patiekti ant stalo“, dar pasiteiravo, ar lauksime, kol sekančios iškeps. Bet kadangi valgyti norėjosi, o ne naujų nenuspėjamų nuotykių patirti, nusprendėme vakaroti be šios kavinės.

Paprašėme sąskaitos ir ją gavę padėjome pinigus kartu su čekiu... Laikrodis jau rodė 18.35 val., mes, suaugę, vis dar alkani ir jau pikti. Turbūt iš neturėjimo ką veikti, belaukdami kol iš mūsų paims pinigus už suvalgytą ir išgertą maistą, net ant čekio užrašėme mobilaus telefono numerį su prierašu „išėjom 18.50, nesulaukę, kol padavėja paims pinigus. Susisiekite, apmokėsime“.

Sąskaita
Bet čia įvyko paskutinis netikėtumas mums – šį kartą nė kiek neliūdinantis - atėjo padavėja, paėmė pinigus, ir, turbūt, perskaičiusi mūsų keverzones ant čekio, per ne daugiau nei minutė atnešė grąžą, be jokių „ačiū, atsiprašau, viso gero, gero vakaro“... Ir net patys negalėjome patikėti – 19.00 val. jau buvome lauke, tokie pat alkani (gerai, kad tik tėvai, o ne vaikai), kaip kad ir buvome po darbo valandų...

„Charlie Kids“ – puiki vieta visai šeimai. Tikiuos, kad ir įmonės vadovai tiki internetinėje svetainėje skelbiamu savo šūkiu. Tik turbūt neaišku kada ši vizija pavirs realybe su tokiu aptarnavimu dabar. Gal taip pradėti savaitgalį jiems patiems yra priimtina ir normalu, gal toks aptarnavimas įmonėje atitinka taikomus kokybės standartus. O gal pasiųs picų išvežiotoją su pora šeimyninių picų kaip atsiprašymą už savaitgalio pradžios nuotykiu...Tik aš be jokio pykčio bet kuriuo atveju apie tokius šeimos nuotykius tiesiog papasakosiu draugams ir pažįstamiems, pažadu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI komentaro pasiteiravo UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ atstovės Linos Nikonovaitės. Ji nurodė, kad įvykusi situacija šiuo metu aiškinamasi. „Stengsimės, kad ateityje klientai nepatirtų tokių nesusipratimų. Bet kuriuo atveju klientas visada teisus. Atsiprašome“, - sakė ji.