Taip pat skaitykite: Šokiruojantys pasaulio muziejai, mažiausiai tinkantys moksleivių ekskursijoms
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!1. Linksmosios kapinės, Maramures, Rumunija
Šios kapinės yra tai, ko mažiausiai tikitės iš tokios rimties vietos. Linksmosios kapinės (rumuniškai - Cimitirul Vesel) yra Sapantos kaime, netoli sienos su Ukraina. Čia karaliauja spalvos ir net humoras – „liaudiško meno“ stiliaus antkapiai aprašo mirusiųjų gyvenimo scenas ir šios epitafijos dažniausiai šiltos ir linksmos, nors pasitaiko ir tragiškų istorijų. Kad ir Popo Grigore ir jo traktoriaus pavyzdys:
Čia ilsiuosi,
Mano vardas Popas Grigore,
Traktorius buvo mano džiaugsmas,
Gyvenau sudėtingai,
Tėtis mus paliko anksti,
Ir mano likimas panašus,
Mirtie, tu pašaukei mane
Nors man tik 33.
Ši tradicija prasidėjo nuo vietinio medžio drožėjo Stano Joano Patro, kuris pirmus antkapius sukūrė ketvirtame XX a. dešimtmetyje. Iki mirties 1977 metais Patras turėjo laiko sukurti savo memorialą ir perduoti patirtį mokiniui Dumitrui Popui Tincu, kuris tęsia jo darbą. Dabar šiose kapinėse galima rasti daugiau kaip 1000 medinių kryžių. Jei lankysitės čia – būtinai pasiimkite lankstuką – mat be epitafijų vertimo bus ne taip įdomu.
2. Titaniko kapų vieta, Feirvju kapinės, Naujoji Škotija, Kanada
Iš pirmo žvilgsnio Feirvju (Fairview) kapinės Halifakse atrodo taip pat kaip ir bet kurios kitos pasaulio kapinės, bet čia ilsisi 121 Titaniko tragedijos auka – daugiau nei bet kurioje kitoje vietoje.
Dauguma iš jų yra pagerbtos mažais pilkais granito blokais (su vardu ir mirties data), kurie buvo apmokėti White Star Line, t.y. Titaniko savininkų. Kai kurios šeimos pačios sumokėjo už didesnius, unikalius antkapius.
Tragiška, bet net trečdalis čia palaidotųjų nebuvo atpažinti ir ant antkapių tėra mirties data ir identifikacinis numeris. Vienas iš labiausiai jaudinančių monumentų yra „Nežinomo vaiko“ kapas.
Jis buvo identifikuotas tik 2008 metais, kaip 19 mėnesių amžiaus Sidnėjus Leslis Gudvinas, kuris nuskendo kartu su savo tėvais ir penkiais broliais ir seserimis. Sidnėjaus kūną ištraukė atplaukusio laivo jūreiviai. Įgula buvo tokia nuliūdusi, kad patys surinko pinigus ir pastatė antkapį. Karste įdėtas varinis pakabutis, ant kurio parašyta „Mūsų kūdikis“.
3. Mafijos kapinės, Jekaterinburgas, Rusija
Rusijoje noras pasirodyti tikrai neapsiriboja gyvenimu. Šiose Jekaterinburgo mafijos kapinėse gaujų nariai įsiamžina realaus dydžio paveikslais iškaltais didžiuliuose marmuro blokuose. Bosai vaizduojami apsivilkę brangiais kostiumais ir laikantys prabangių mašinų raktelius. Vienas „herojus“ pastatė net atskirą antkapį su mašinos atvaizdu. XX a. paskutinį dešimtmetį organizuotų gaujų karai persikėlė ir į kapines – Uralmašo nariai buvo laidojami šiaurinėse kapinėse, o Centralnij gaujos – vakarinėse.
4. Mirusiųjų sala, Tasmanija, Australija
Australijos kolonijinėje istorijoje labai svarbi vieta yra skirta Port Arturui – įkurtas kaip medienos uostas, vėliau jis tapo baudžiamaja kolonija. Nuo 1833 iki 1853 Port Arturas tapo namais patiems sunkiausiems britų nusikaltėliams bei tiems, kurie bandė bėgti iš kitų Austarlijos kalėjimų. Šis kalėjimas garsėjo saugumu ir griežtumu.
Pastorius Džonas Mantonas Mirusiųjų salą (anksčiau vadintą Oposumo sala) išrinko kalėjimo kapinėmis. Tais laikais čia buvo palaidota apie 1000 mirusiųjų. Nuteistiesiems nebuvo leidžiama statyti antkapių, nors šis draudimas vėliau ir buvo panaikintas. Salos kalne buvo laidojami ir vietiniai darbuotojai.
5. Kabantys karstai, Sagada, Filipinai
Nuo seno vietinių Igoroto genčių žmonės Filipinuose turėjo keistą tradiciją laidoti mirusiuosius – jie kabindavo karstus ant uolų ir olose. Kokia šio ritualo kilmė nėra galutinai nuspręsta, tačiau manoma, kad kabinti imta norint priartinti mirusiuosius arčiau dangaus.
Mediniai karstai yra nešami per tankias džiungles ir tvirtinami virvėmis ir laidais, dažnai vienas virš kito. Bet taip būti palaidoti gali ne kiekvienas – mirusysis turi atitikti tam tikras sąlygas, pavyzdžiui būti susituokęs ir turėti anūkų.
6. Shah-i-Zinda, Samarkandas, Uzbekistanas
Shah-i-Zinda (Karalius gyvas) nekropolis Samarkande buvo pastatytas per 9 amžius ir dabar jį sudaro daugiau kaip 20 ornamentuotų pastatų ir mauzoliejų su vienomis gražiausių mozaikų pasaulyje. Manoma, kad ši vieta buvo skirta palaidoti pranašo Mahomeio pusbroliui Kusamui ibn Abasui, kuris atnešė islamą į tuos kraštus VII amžiuje.
Seniausi išlikę pastatai yra XI amžiaus, o dauguma pabaigti XIV ir XV amžiuose. Pats gražiausias iš kapų – Šadi Mulk Aka mauzoliejus – priklauso turkų-mongolų vado Tamerlano žmonai.
7. Karalių slėnis, Luksoras, Egiptas
Dulkėtas slėnis prie senosios Egipto sostinės Tėbų (dabartinis Luksoras) slepia nuostabią istoriją. Daugiau kaip 500-us metų (nuo XVI iki XI a. pr. Kr.) Egipto faraonai ir kilmingieji buvo laidojami Karalių slėnyje - nuostabiuose, gausiai dekoruotuose kapuose.
Garsiausi iš jų – Ramzio II, karalienės Chačepsutės ir, žinoma, Tutanchamono. Nors kapai turėjo apgaulingas sienas, slaptus praėjimus, turėjusius apsaugoti nuo kapų plėšikų – daugelis kapų buvo išplėšti. Vis dėlto vagys paliko tikrus lobius – sienų tapybą. Nors dauguma turtų iš Tutanchamono kapo yra eksponuojama įvairiuose muziejuose, tačiau jo mumija vis dar čia.
8. Arlingtono kapinės, Virdžinija, JAV
Pirmasis kareivis palaidotas čia buvo eilinis Wiljamas Henris Kristmanas iš Pensilvanijos. Dabar kasdien čia vyksta 27-30 laidotuvių. Arlingtone vyko penkios valstybinės laidotuvės, tame tarpe palaidoti prezidentai Viljamas Hovardas Taftas ir Džonas Kenedis.
9. Haigeito (Highgate) kapinės, Londonas, Didžioji Britanija
Tikriausiai vienos iš labiausiai lankomų ir žinomų kapinių pasaulyje šiaurės Londone, dėl savo populiarumo turi būti dėkingos aplinkos grožiui, gražiems antkapiams ir žymiems „gyventojams“. Nuo kapinių atidarymo 1839 metais čia jau palaidota virš 170 000 žmonių.
10. Pjer Laše (Père Lachaise) kapinės, Paryžius, Prancūzija
Kaip ir Haigeito kapinės Londone, Pjer Laše kapinės yra žinomos dėl garsių čia palaidotų žmonių. Jos įkurtos 1804 metais, ir čia palaidota jau virš milijono žmonių. Žymiausi kapai priklauso Frederikui Šopenui, Džimui Morisonui, Editai Piaf, Oskarui Vaildui ir Marseliui Prustui.
Norint būti palaidotam Pjer Laše kapinėse reikia mirti Paryžiuje arba būti čia gyvenusiam kurį laiką. Dabar kapavietės yra nuomojamos 30 metų ir jei šeima nuomos nepratęsia – vieta atiduoama naujam savininkui, o palaikai perkeliami į Au Morts kolumbariumą.