Solidų 15 metų patirties bagažą sukaupęs „Kalnapilio“ vyriausiasis aludaris Ričardas Barakūnas prisipažįsta, kad niekada nepraleidžia progos paragauti ir užsienio kolegų verdamo alaus, o tarp šalių favoričių – Čekija, kur suskaičiuojama per 5 tūkst. skirtingų rūšių alaus. Įdomu tai, kad tyro vandens buteliukas šioje šalyje gali atsieiti tik kiek brangiau nei bokalas alaus.

Aludarystės pradžia – vienuolynuose

Nors alaus šalimi tituluojama Vokietija, tačiau suvortajumu alaus kiekiu Čekija – nepralenkiama visame pasaulyje.

„Statistinis čekas per metus išgeria net 161 litrą alaus, todėl lankantis vietiniame bare netgi nepadoru užsisakyti alaus butelyje, kadangi tikras alus yra tik pilstomas, išvirtas vietinėje alaus darykloje iš rankomis rinktų apynių“, – pabrėžė R. Barakūnas. Būtent čekų aludariai buvo pirmieji, kurie alaus gamyboje panaudojo apynius, o alus tuomet buvo verdamas vienuolynuose.

Čekams nuo seno itin svarbi aukšta alaus kokybė, todėl norėdami patikrinti jo šviežumą, ant putos paviršiaus deda bet kokią lengvą monetą. Jei ši kurį laiką laikosi viršuje ir neskęsta – tai ženklas, kad alus kokybiškas.

Pirmas įstatymas - alui

Tai, kad alus – labiausiai Čekijoje paplitęs gėrimas, įrodo ir tai, jog pirmasis oficialiai išleistas valstybės įstatymas buvo susijęs su alumi.

„Aludarystės meistrai, naudodami įvairių rūšių grūdus, taip išpopuliarino alų, kad ilgainiui ėmė stigti grūdų netgi duonai, todėl valdžia buvo priversta priimti alaus grynumo įstatymą, aiškiai apibrėžiantį alaus sudėtį – miežiai, apyniai ir vanduo, tai padėjo čekų aludariams pelnyti gryno ir kokybiško alaus gamintojų reputaciją“, – pasakojo R. Barakūnas.

XIX amžiuje vėl buvo leista eksperimentuoti verdant alų, todėl išaugusi konkurencija tarp aludarystės meistrų paskatino valdžią priimti 1 mylios įstatymą, aiškiai apibrėžiantį atstumą tarp alaus daryklų. Siekiant išlaikyti tikrojo čekiško alaus tradicijas, senesniuose baruose dar ir dabar parduodamas tik vienos rūšies alus.

Šalies pažinimas per gomurį

Norintiems geriau pažinti ilgaamžes aludarystės tradicijas, rekomenduoja leistis į ekskursiją po Čekijos alaus daryklas, tačiau stokojantiems laiko – išeitis irgi yra.

Brno mieste galima pasigauti unikalų alaus tramvajų-barą, kurio net stotelių pavadinimai susiję su alumi, todėl galima lengvai susiorientuoti tarp maršrutų ir įsėsti ten, kur reikia“, – juokėsi ilgametis „Kalnapilio“ aludaris.

Taip pat aludaris priduria, kad čekai vertina ne tik kokybišką alų, bet ir skanų maistą. Apsilankę Čekijoje pastebi, kad vietinė virtuvė netgi šiek tiek primena lietuviškąją.

Pasak R. Barakūno, čekų virtuvė išsiskiria itin sočiais patiekalais, kurie gausiai užgeriami alumi, o kartais šis naudojamas ir kaip slaptas ingredientas maisto gamyboje. Bene kiekvienoje užeigoje galima užsisakyti tradicinio patiekalo – kiaulienos su virtinukais ir raugintais kopūstais, kurio skonį alaus ekspertas siūlo paįvairinti alumi.

„Lauro lapo“ virtuvės šefas Ignutis Klimavičius pateikia receptą, pagal kurį galima lengvai pasiruošti sočią čekišką vakarienę namuose.

--------------------------------------
Kiauliena čekiškai
Jums reikės:
1 kg kiaulienos šoninės arba paslėpsnio
200 g vasarinių bulvyčių
25 g šviežio rozmarino
25 g kmynų
50 g sviesto
200 g žaliųjų žirnelių
¼ raudongūžio kopūsto
1 žaliosios citrinos sulčių
25 g cukraus
1 butelis čekiško alaus
Druskos, juodųjų pipirų pagal skonį
Lauro lapelių
Aliejaus kepimui

Gaminimo eiga:
Įkaitiname puodą ir jame ištirpiname sviestą. Suberiame žaliuosius žirnelius ir trumpai apkepame svieste.
Bulves nuskutame ir nuplauname. Puode įkaitiname aliejų ir sudedame bulves, pabarstome druska ir šviežiais rozmarinais. Bulves vis vartome, kad gražiai apkeptų iš visų pusių, įdedame gabalėlį sviesto.
Raudongūžį kopūstą plonai supjaustome ir sudėję į gilesnį dubenį apšlakstome žaliosios citrinos sultimis, įberiame kmynų. Viską sumaišome ir atidedame į šoną.
Imame kiaulienos šoninę arba paslėpsnį ir odą įpjauname ruožais maždaug 1 cm atstumu vienas nuo kito, kad geriau iškeptų. Mėsą marinuojame aluje: kiaulienos šoninę arba paslėpsnį dedame į kepimo indą oda į viršų, įmetame supjaustytą svogūną, česnako skilteles, lauro lapelius ir supilame alų. Kepame 1,5 val. iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje.
Iškepusią kiaulieną supjaustome, patiekiame su keptomis bulvėmis, raudongūžio kopūsto salotomis bei svieste apkeptais žaliaisiais žirneliais.
Skanaus! Lahodný!

----------------------------------------------
RIČARDO BARAKŪNO dosjė:
Vyriausias „Kalnapilio“ aludaris nuo 2002 m.
Daugiau nei 15 metų patirtis verdant alų ir kuriant naujus alaus receptus.
2002 metais baigė Skandinavijos aludarių mokyklą Danijoje (dabar sujungtą su Kopenhagos universitetu).
10 metų Kopenhagos universitete būsimus aludarius iš viso pasaulio moko alaus virimo meno.
Sertifikuotas alaus someljė nuo 2015 m.