Katalikų kunigų pasaulis vis dar labai paslaptingas. Dažniausiai kunigai viešai matomi tik šventų mišių metu. Smalsumą kelia įvairūs kasdieniai klausimai, pavyzdžiui, ką šventikai veikia laisvalaikiu, kokie yra jų pomėgiai, galisuaisia, ką jie rengiasi? Pasirodo, dvasininkų pasaulyje egzistuoja ne tik liturginiai drabužiai, tačiau ir tam tikros mados, ypač – tarp pačių svarbiausiųjų katalikų atstovų.
Romos popiežius Pranciškus turi savo asmeninę siuvėją. Šis popiežius yra ypač mylimas ir gerbiamas žmonių, taip pat vertinamas jo kuklumas. Pranciškus neretai lyginamas su pirmtaku Benediktu XVI, kuris buvo kritikuojamas už pomėgį rengtis įmantriai. Tikinčiuosius piktino dėvimas auksas ir gana spalvingi rūbai bei ryškiai raudoni, neva brangūs „Prada“ batai, kuriais puošėsi pontifikas. Beje „Prada“ prekės ženklas tai paneigė, tačiau Benediktas XVI humoristiniuose leidiniuose vėliau ne kartą buvo pavadintas „Prada popiežiumi“.
Pranciškaus rūbų linijos pasirinkimas įkvėptas Viduramžių dvasininko Šv. Pranciškaus Asyžiečio, kuris buvo visiškas asketas. Popiežius vertina praktiškumą, dažniausiai renkasi juodą ir baltą spalvas. Balta sutana – svarbiausias istorinis rūbas, įvestas daugiau, nei prieš 400 metų, ir tapęs svarbiausiu simboliniu visų pasaulio katalikų vadovui.
Kitiems svarbiems religinio pasaulio atstovams – vyskupams, archivyskupams drabužius siuva siuvėjos. Griežtai laikomasi numatytų taisyklių. Dvasininkai Europoje yra konservatyvūs, lyginant su kai kuriais jų kolegomis už Atlanto. Egzistuoja tam tikros tendencijos, kurias galima pavadinti madomis. Neseniai daug diskusijų sukėlė vyskupas Dalase (JAV), apsimovęs džinsus su stilingomis įpjovomis ties keliais.
Kunigams rūbus taip pat siuva siuvėjos, didesniuose miestuose yra specialios, religiniams drabužiams skirtos parduotuvės. Romoje yra keletas tokių parduotuvių, kuriose galima įsigyti rūbų. Apsilankyti šiose vietose yra įdomu, todėl čia bando patekti smalsuoliai, kurie yra maloniai išprašomi. Kiekvieną įėjusį pasitinka pardavėjas, kuris nuotraukų daryti neleidžia. Įprastai čia lankosi kunigai, vienuolės, tačiau yra prekių ir pasauliečiams. Pavyzdžiui, prireikus baltų drabužių vaikų krikštui ar šventos Komunijos priėmimui, juos galima įsigyti. Vitrinoje matomi religiniai simboliai: statulėlės, rožančiai, kryžiai ir pan.
Lietuviai kunigai, dirbantys Popiežiškojoje Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje, paklausti atsako, jog prireikus, Italijoje rūbų įsigyti paprasčiau, nei Lietuvoje. Mūsų šalyje kunigų rūbai įprastai siuvami, parduodamų rasti sudėtinga. Anot jų, tėra apie 600 lietuvių kunigų, tad ir didelės paklausos nebūtų. Lietuviai Vatikano madų neseka ir neišlaidauja: procesijoms numatyti tam tikri religiniai rūbai, kitu metu dėvimi juodi, pačių įsigyti drabužiai.
Įdomi detalė: visame pasaulyje atpažinti kunigą įprastai padeda svarbi detalė – balta apykaklė. Lietuvoje kalbininkai ją siūlo vadinti „skaistute“. Ankstesniais amžiais skaistutė buvo siuvama iš medžiagos, šiuo metu apykaklė gaminama iš plastmasės arba kaučiuko. Po poros metų dėvėjimo ji papilkėja, atsiranda įtrūkimų. Tiesa, „skaistutės“ pavadinimas kai kuriems pasauliečiams gali kelti dviprasmiškų minčių, todėl nėra plačiai vartojamas.