Užgavėnės Bulgarijoje: piktųjų dvasių išvarymas ir svarbus laikas atsiprašymams

Lietuviškų Užgavėnių atitikmuo Bulgarijoje yra septynias savaites prieš Velykas švenčiamas Sirni Zagovezni. Švelnaus klimato šalyje šią dieną žiema iš kiemo dažniausiai jau būna išėjusi pati.

Todėl varinių varpų skambesiu ir džiovintų kiaulės šlapimo pūslių balionais ginkluoti persirengėliai lauk varo tik piktąsias dvasias.

Bulgarija – ortodoksiškas kraštas. Prieš Velykas čia iš viso pasninkaujama 8 savaites. Prieš ilgiausią metuose pasninką, sekmadienį, likus aštuonioms savaitėms iki Velykų, švenčiamas Mesni zagovezni. Tuomet iki soties valgoma mėsos patiekalų. O po savaitės minimas Sirni zagovezni, kai ant šventinio stalo dedami pieno produktų valgiai (sirene Bulgarijoje vadinamas baltas sūrus sūris, primenantis fetą, iš čia ir šventės pavadinimas).

Jei Lietuvoje Užgavėnių blynai gaminami kuo riebesni, dažnai užpilami tirštu spirgučių padažu, tai Bulgarijoje tai daroma žymiai kukliau. Itin paprastos tešlos blynai, vadinamieji rogatnici, kepami ant specialios krosnies be jokių riebalų. Sviestu jie patepami jau iškepę. Kartais šie blynai įdaromi virtais kapotais kiaušiniais arba ryžiais.

Neatsiejama bulgarų kasdienybės ir kiekvienos šventės dalis yra banica. Tai – tradicinis trapios sluoksniuotos tešlos pyragas. Peršviečiamos tešlos lakšteliai įdaromi sūrio ir kiaušinių, ryžių, kopūstų, moliūgo įdaru, susukami į ringę ir kepami vos keliolika minučių. Sirni zagovezni dieną ant stalo dažniausiai puikuojasi ryžiais arba sūriu įdarytos banicos.

Viena vaikų ir smaližių mėgstamiausių šios dienos tradicijų vadinama hamkane: ant ilgo raudono siūlo pririšamas gabalėlis baltosios chalvos (arba kietai virtas kiaušinis), jį iškėlęs į viršų ratu suka seniausias šeimos narys, o likusieji turi skanėstą pagauti burna, be rankų pagalbos.

Tačiau užsisėdėti prie stalo nevalia. Miestų aikštėse šį sekmadienį nuo pat ryto siautėja kukeriai – originaliais kostiumais persirengę vyrai, vyksta folkloro ansamblių pasirodymai. Bulgarai patys eina arčiau persirengėlių ir prašosi gauti lupti – šitaip iš kūno išvaromos piktosios dvasios ir liūdnos mintys.

Išvarymą kukeriai atlieka purvinais, kietais, gelsvos spalvos balionais – džiovintomis kiaulės šlapimo pūslėmis. Piktosios dvasios gąsdinamos ir daugybe ant liemens pririštų varinių pailgų varpų: kukeris kratosi, šokinėja, bėgioja, pririšti varpai skamba ir aidi. Išgąstį ar bent jau nuostabą kelia ir kraupios jų kaukės.

Tradiciniai bulgarų kukerių kostiumai gaminami iš avių ir ožkų kailio, yra sunkūs, o priėjus arčiau juntamas ir stiprus specifinis kvapas. Tiesa, tokie pusbrolį Itą iš legendinės „Adamsų šeimynėlės“ primenantys kostiumai yra gana brangūs ir ne visiems įperkami. Laikui bėgant kukeriai ėmė puoštis paprastesniais, iš senų drabužių pasiūtais kostiumais-kombinezonais.

Pavalgę pieno produktų ir sūrio patiekalų, mažumėlę aptalžyti kukerių ir prisišokę tradicinių liaudies šokių, bulgarai skuba namo. Šios dienos vakaras skirtas ramiai ir taikiai apeigai – atsiprašymams. Namiškiai ir kaimynai lankosi vieni pas kitus ir prašo simbolinio atleidimo už praėjusių metų skriaudas. Šią dieną atsiprašančiajam būtina atleisti. Jei neatleidžiama, kaltė pereina nukentėjusiajam. Dažniausiai po tokių atsiprašymų išgeriama po gurkšnelį rakijos, stipraus alkoholinio gėrimo, gaminamo iš raugintų vaisių ar uogų sulčių. Nuo kitos dienos ryto prasideda ir septynias savaites iki pat Velykų tęsiasi rimties ir susikaupimo laikas.

Jei susidomėjote šia bulgariška švente ir savo akimis norite pamatyti gatvėse siautėjančius kukerius, ne vėlu: šiemet ortodoksai Velykas švęs tik gegužės 1-ąją, o Sirni zagovezni bus minimas kovo 13-ąją.