Virtuvės paslaptys: kruizinių laivų padavėjo išpažintis

Kruizinės kelionės metu maistas yra labai svarbus. Geri kruizai dažniausiai vertinami būtent pagal virtuvę. Neretai pirmas dalykas, ko klausiama kruizo keleivių po kelionės: ar jums patiko maistas?

Todėl, turint omenyje, pagal ką keleiviai vertina kruizinės kelionės kokybę ir kuo grįžę namo giriasi savo draugams, padavėjai, virėjai ir kiti su maisto tiekimu susiję kruizo darbuotojai kelionės sėkmei turi beveik tokią pat didelę įtaką, kaip ir tie vaikinai prie vairo, kurie užtikrina, kad laivas neatsitrenktų į ledkalnį.

„Kruizuose dirbau ketverius metus ir, atrodo, dirbau šešiuose skirtinguose kruizų maršrutuose“, – sako Brianas Davidas Brunsas, buvęs kruizo laivo darbuotojas ir knygų serijos „Kruizo paslaptys“ autorius. „Pradėjau kaip padavėjas kruizinio laivo valgykloje“.

Daugelis kruizų keleivių mato tik nublizgintas, kaip ledo skulptūra spindinčias valgyklas ar „greitai ir su šypsena“ darbus atliekančius padavėjus prie švediško stalo. Tačiau šio darbo užkulisiai visiškai kitokie. Brunso patirtis buvo kur kas mažiau spindinti.

„Darbas kruiziniame laive yra labai varginantis“, – sako jis. „Neapsigaukite, jis tikrai labai sunkus“.

Brunsas atskleidė, su kokiais sunkumais tenka susidurti kruizinių laivų padavėjams, kas vyksta laivo virtuvėje, ir papasakojo apie intensyvią, užkulisinę kulinarinę dramą, kuri daugelį žmonių tiesiog priverstų apsiverkti kaip kūdikius.

Kruizinių laivų padavėjai dirba itin sunkiai

„Turėjau dirbti mažiausiai 80 valandų per savaitę“, - sako Brunsas. „Kartais dirbdavau ir po 100 valandų per savaitę. Iš tikrųjų, kai dirbau kruize „Carnival Legend“, dirbau 15 savaičių iš eilės po 100 valandų ir tada nustojau skaičiuoti. Toks darbo tempas yra beprotiškas!“

Jis sako, kad nuo to laiko, kai jam teko dirbti jūroje, kruizai sumažino darbo valandų skaičių – bent jau viešai taip tvirtina.

„Jie daro didelį šou iš to, kad atseit niekas nebedirba daugiau nei 80 valandų, kas yra totali nesąmonė. Tiek to. Trisdešimt procentų mano darbo vis tiek nebuvo įskaičiuojama į mano darbo laiką. Tačiau jeigu aš tų darbų nedaryčiau, negalėčiau atlikti savo pagrindinio darbo“.

Ir kaip padavėjai, dirbantys „žemėje“, Brunsas neuždirbo labai daug. „Dirbi už mažesnę nei minimali alga. Ir jie tau sako, kada tu gali ar negali eiti į tualetą, tiesiogine prasme. Turime tai draudžiančias taisykles čia, JAV, bet tarptautiniuose vandenyse viskas galima“.

Nepaisant to, kad padavėjams labai sunku, Brunsas sako, kad virėjams greičiausiai yra dar sunkiau. „Jeigu tampi šefu laive, vieną dieną tu ateini dirbti ir tada vėl pamatai dienos saulę po aštuonių mėnesių, tada, kai išlipi iš laivo. Šie žmonės dirba visą dieną, kiekvieną dieną, visą savaitę. Jie niekada negauna pertraukų. Niekada. Šie žmonės niekada neišlipa iš laivo“.

Ar tavo padavėjas gali būti girtas?

Kaip padavėjai pakelia tokias sunkias darbo sąlygas? Brunsas sako, kad jis sau padėdavo metodu, kurį jis vadina „girtas darbas“.

„Ką tik baigėsi tavo pamaina, esi apimtas streso, dirbai tikrai sunkiai ir jautiesi taip, lyg ką tik būtum grįžęs iš fronto linijos. Ir turi šešias valandas iki to, kai vėl turi grįžti į tą prakeiktą valgyklą. Ką tokiu atveju darai? Tu įkali keletą šotų, kad tuojau pat atsijungtum. Tai tęsiasi septynias dienas per savaitę, 10 mėnesių. Pradedi gerti tuos šotus tam, kad galėtum greičiau užmigti. Ir kai taip darai, po keleto mėnesių prireikia daugiau nei poros šotų, kad apgirstum“.

Nepaisant to fakto, kad visi miego ekspertai kalba apie tai, kad alkoholis iš tiesų trukdo miegui, Brunsas teigia, kad jis prisimena labai daug padavėjų, kurie naudojosi tokiu metodu. „Kruizų administracija deda nemažai pastangų, kad nutrauktų tokią praktiką. Jie daugiau nebeduoda nemokamų gėrimų, kaip darydavo anksčiau darbuotojų bare, tačiau jie vis dar turi pigaus alkoholio“.

„Bado žaidynės“ valgykloje

Pagalvokite apie tai, kai kitą kartą numesite savo šakutę kruizinio laivo valgykloje ir paprašysite padavėjo atnešti naują. Brunsas sako, kad stalo įrankiai, puodukai ir stiklinės buvo vertingi daiktai kruiziniuose laivuose, kuriuose jis yra dirbęs, todėl padavėjai buvo priversti šiuos daiktus vogti vieni iš kitų.

„Stengdamasi kontroliuoti jų kiekį, administracija turėdavo 10 procentų mažiau kavos puodelių nei jų iš tiesų reikėdavo. Kompanija specialiai taip elgėsi, nes jeigu turėtų daug kavos puodelių, kiekvieną kartą, kai padavėjas vieną sudaužytų, sakytų: „ai, kam tai rūpi?“ Todėl „Carnival“ kruize šie puodeliai buvo labai vertingi“.

Dėl to, kaip pasakoja Brunsas, padavėjai kniaukdavo viską iš kitų skyrių, kad pietums užtektų įrankių. „Tikrai reikėdavo ateiti anksčiau, kad pavogtum valgiaraščius, stalo įrankius, lėkštes, kad būtum tikras, kad tavo svečiams jų užteks. Tai visiškas užsiknisimas – tu meluoji, apgaudinėji ir vagi. Ir kad šis „darbas“ vyktų efektyviau, pardavėjai sudarydavo savo grupeles, dažniausiai pagal tautybę. Mes jas vadindavome mafijomis. Būdavo Rumunijos mafija, Filipinų mafija. Tiesiog taip dirbome“.

Laivo virtuvė buvo kaip karo zona

Jeigu manote, kad valgykloje vyksta peštynes, turėtumėte pamatyti, kas vyksta virtuvėje. „Chaosas yra beprotiškas. Tu lauki eilėje ir padavėjai turi pergudrauti kitus kolegas, kad gautų pakankamai šakučių. Todėl, kaip jums atrodo, ką jie darydavo, kai jų svečiai sakydavo: „ar galėčiau gauti dar vieną porciją?“ Tada padavėjai pradėdavo vogti porcijas vieni iš kitų ir užlįsdavo be eilės. Negaliu sakyti, kad buvo rimtai susimušama, bet buvo nemažai stumdymosi“.

Nors padavėjai prieš kruizo keleivius „užsideda“ malonų veidą, Brunsas sako, kad virtuvėje viskas atrodo kitaip. Įspūdingiausi yra tarpusavio pokalbiai. „Patikėkite, ten yra karo zona ir vadovams tai nerūpi, nes niekas tų pokalbių negirdi. O jau kiek visokių nešvankybių ir šlykštybių prikalba vieni kitiems padavėjai ir šefai. Wow! Tai bjauru, bjauru, bjauru. Nėra jokių tabu“.

Brunsas sako, kad esant intensyviam spaudimui ir daug skirtingų tautybių žmonių vienoje virtuvėje, sunku būtų tikėtis politinio korektiškumo. „Kai vienoje vietoje turi 60 tautybių, kiekvienos religijos ir rasės atstovų, sunku būtų tikėtis kažko kito. Buvo išryškinti visi mūsų tarpusavio skirtumai. Pavyzdžiui, buvo keli britų padavėjai, ir kaip jums atrodo, ar jie iš šefų indų nesulaukdavo replikų, susijusių su istorija? Šefai atsisukdavo į mane ir pagalvodavo, kad aš anglas ir pradėdavo mane keikti. Tada aš sakydavau: „ei, aš amerikietis. Aš nieko nepadariau“. Jie į tai atsakydavo: „aha, bet tu bombardavai jį, jį ir dar jį. Taigi, ne, tu negauni jokių prakeiktų nuolaidų“.

Nors Brunsas prisimena virtuvę kaip peštynių ir neapykantos lauką, jis taip pat prisimena, kad ten gali būti visai linksma. „Tai iš tiesų yra kažkiek komiška, jeigu sugebi atsiriboti. Tie visi įžeidimai yra tiek absurdiški, kad net juokingi. Visi žino, kad mes tiesiog išleidžiame garą. Tai mūsų ryšys, tai ne barjeras, nes humoras yra ryšys. Tu tai supranti būdamas laive. Tu priimi šį dalyką ir netgi pradedi juo džiaugtis“.

Taip, jie apkalba keleivius

Brunsas sako, kad kiek valgyklos darbuotojai išlieja pykčio vieni ant kitų, tiek jo nukreipia ir į keleivius – tada, kai jie jau yra išėję kitur, savaime suprantama.

„Visi tie darbuotojai iš Indijos, Indonezijos ir Filipinų, visiškai suaugę vyrai, sveriantys apie 58 kg, sakydavo: o Dieve, pažiūrėkite, kokie jūs, amerikiečiai, esate stori. Kai nuėjau į darbuotojų barą ir jie pirmą kartą mane pamatė, pagalvojo, kad esu kanadietis ir todėl tyčiojosi iš amerikiečių“.

Brunsas sako, kad bendras dalykas, kuris siutindavo jo užsieniečius kolegas, buvo geografinių žinių trūkumas, kurį demonstruodavo kai kurie keleiviai, kai padavėjai prisistatydavo. „Padavėjas sako: „sveiki, mano vardas „bla bla“ ir aš esu iš Filipinų“. Ir keleiviai sakydavo: „oi, o kur tai yra?“, arba „aš iš Indonezijos“, ir tada nuskambėdavo klausimas: „o kur tai yra?“.

Brunsas prisimena vieną nutikimą iš 1990-ųjų. Padavėja iš Bosnijos ir Hercegovinos prisistatė prie amerikiečių keleivių staliuko. „Ji sako: „esu iš Bosnijos“. Buvau ten, girdėjau tai. Vienas iš svečių jai sako: „kur tai yra?“. O ji jam: „jūs bombardavote mus prieš trejus metus ir nežinote, kur yra mūsų šalis“? Vienas iš padavėjų tai pamatė ir pradėjo jai ženklais rodyti, kad ji užsičiauptų. Tas keleivis tikrai ją buvo įsiutinęs“.

Maistas darbuotojams

Tai stebina: Brunsas sako, kad lašiša medaus padaže, tuno tartaras, Aliaskos tortas ir kiti patiekalai, kuriuos galite rasti kruizinio laivo valgiaraštyje, iš tiesų nėra duodami darbuotojams.

„Darbuotojai nevalgo likusio po keleivių maisto. Jiems neleidžiama nusiaubti švediško stalo po to, kai svečiai išeina. Kruizinių laivų administracijai pigiau maitinti darbuotojus atskirai, juolab, kad darbuotojams duodamas prastesnis maistas“.

Brunsas sako, kad ne visuose kruizuose situacija yra tokia. „Tai priklauso nuo kruizo. Kai kurie geresni už kitus. „Carnival“ iš tiesų gerai maitindavo darbuotojus. „Carnival“ darbuotojais rūpinasi labiau nei bet kuris kitas kruizas. Jie verčia savo darbuotojus tikrai daug ir sunkiai dirbti, bet jie jiems duoda daug maisto ir jis nėra prasčiausios kokybės“.

Tačiau kituose kruizuose, pasakoja jis, administracija nebuvo tokia dosni. „Prastokos kokybės hotdogai ir mėsainiai, kurie guli 10 valandų po šildančiomis lempomis“ – kaip Brunsas apibūdina laimikį laivuose, kur jis dirbo anksčiau. „Ir daug daug baltųjų ryžių“.

Brunsas sakė, kad toks maitinimas sukeldavo problemų kruizinio laivo šokėjams ir dainininkams, kurie patirdavo spaudimą išlaikyti formas. „Jie sakydavo: „jūs neturite šviežio maisto, aš negaliu likti lieknas valgydamas tokį šlamštą“. Todėl dainininkams ir šokėjams šiais laikais leidžiama valgyti svečių maistą“.

Šviesioji pusė

Tačiau ne viskas buvo taip blogai. Apskritai, Brunsas savo ketverius darbo kruizuose metus atsimena kaip „nuostabius“ (daugiausiai dėl to, kad turėjo daug besilinksminančių kolegų, su kuriais prasiblaškydavo).

Tuo pat metu jis prisimena kruizinio laivo padavėjo gyvenimą kaip neįtikėtinai sunkų, nors jis šiame darbe užtruko ilgiau nei kiti, ypač amerikiečiai. Tai kodėl gi jis taip ilgai laikėsi šio darbo? „Dėl moters. Niekada nebūčiau pasilikęs dėl jokios kitos priežasties. Tai buvo vienintelis būdas man būti šalia jos, todėl tai išsprendžiau būtent taip“.

Todėl jeigu plaukiate kruiziniu laivu, būkite malonūs savo padavėjams. Jie dirba sunkų darbą. Galbūt jie gauna daug neigiamų emocijų iš kitų padavėjų. Ir galbūt jie čia dirba tik dėl savo meilės.