Kita vertus, kasdien pasaulyje į orą pakyla daugiau nei 100 tūkst. keleivinių lėktuvų, kurių didžioji dauguma laiku pasiekia numatytą kelionės tikslą. Taigi, dėl vienų ar kitų priežasčių lėktuvai kartais vėluoja visur, tačiau skirtingose kultūrose į tokius dalykus reaguojama skirtingai. Kaip teigia verslo psichologė Laura Rimkutė, paradoksalu, tačiau kelių valandų trukmės transporto spūstis keliaudami iš pajūrio lietuviai priima kaip neišvengiamą dalyką, bet susidūrę su vėluojančiu skrydžiu neigiamas emocijas įveikia sunkiau. Dėl to kalta mūsų psichologija.
Žmones piktina nenumatyti dalykai ir dideli lūkesčiai
„Priežasčių, kodėl dėl nuolatinių kamščių keliuose žmonės nesiskundžia, o dėl išimtiniais atvejais vėluojančių skrydžių kreipiasi net į žiniasklaidą, yra dvi. Visų pirma, žmogus įpranta prie pasikartojančių situacijų. Tarkime, jei važiuodamas į darbą niekada nepakliūvu į kamščius ir staiga vieną rytą juose įstringu – tą dieną tikrai išreikšiu daug pasipiktinimo transporto sistema ir papasakosiu apie kamščius bent keliems pažįstamiems. Kitą dieną, pasikartojus situacijai, vis dar piktinsiuosi, tačiau po poros savaičių apsiprasiu – spūstis pakeliui į darbą taps savotiška norma ir įpročio dalyku“, – sako verslo psichologė L. Rimkutė.
Anot jos, jei tenka rytais ilgiau pastovėti automobilių spūstyse ar savaitgalį dėl tos pačios priežasties sunku išvykti iš miesto, jaučiamės šiek tiek suirzę dėl gaišaties, bet gana ramūs – žinome, kad taip nutiko ne kartą ir dar ne kartą nutiks ateityje. Ne tik mums, bet ir aplinkiniams. Kai atidedamas lėktuvo skrydis, dažniausiai sunerimsta ir susierzina tie, kuriems toks įvykis yra naujas, ypač jei kitų skrydžių keleiviai laiku sulaipinami į savo lėktuvą. Dėl įpročio ar įsitikinimo, kad kelionė automobiliu gali užtrukti dėl įvairiausių priežasčių, o skrydžiai nevėluoja, situacija, kai lėktuvas pakyla vėliau nei numatyta, mums kelia daugiau neigiamų emocijų nei kelios papildomos valandos greitkelyje Klaipėda–Vilnius.
„Dauguma žmonių gana sunkiai toleruoja neapibrėžtumą, patiria didelį stresą, kai dalykai nukrypsta nuo pirminio plano, todėl jiems itin svarbu, kad viskas vyktų taip, kaip numatyta. Žmonių psichologija veikia taip, kad mums labai svarbu, jog viskas vyktų pagal iš anksto numatytą planą – kai nėra netikėtumų, nereikia spręsti dėl to atsiradusių problemų, todėl jaučiamės kontroliuojantys situaciją ir saugūs. Tik aiškiai apibrėžtoje, pažįstamoje situacijoje mūsų smegenys ilsisi – tada esame ramūs, nes žinome, kokia bus tolesnė įvykių eiga“, – įžvalgomis dalijasi psichologė.
Kita keleivių pasipiktinimo vėluojančiais skrydžiais priežastis, pasak specialistės, yra griežta oro uostų tvarka: keleiviai į oro uostą atvyksta bent keletą valandų prieš skrydį, kad galėtų užregistruoti bagažą, pereitų saugumo patikras ir susirastų reikalingus išvykimo vartus – atlikę tai, jie jaučiasi nusipelnę skrydžio. Griežti keleiviams taikomi patikros reikalavimai ir nevėlavimo į oro uostą bei lėktuvą įspėjimai pasąmonėje padidina lūkesčius ir reikalavimus skrydžio punktualumui bei jo suteikiamam komfortui. Taigi, bet koks nukrypimas nuo tvarkaraščio žmonėms sukelia diskomforto jausmą ir nusivylimą.
Didelis pasipiktinimas vėluojančiu skrydžiu gali atsirasti ir dėl to, kad kai kurios avialinijos labai akcentuoja punktualumą, skelbdamos, kad niekada nevėluoja arba tai nutinka itin retai – turėdamas tokius lūkesčius, keleivis natūraliai susierzina, jei tampa tos retos ar „išimtinės“ situacijos dalimi.
Kaip suvaldyti stresą, jeigu skrydis vėluoja?
Skrydžiai kasdien vėluoja visame pasaulyje, nes jų interaktyvus žemėlapis – nuolatos kintantis, judantis ir gyvas, jį koreguoja įvairios nenumatytos aplinkybės. Vis dėlto, daugumai lietuvių kelionė lėktuvu vis dar yra išimtinis įvykis, ypatinga patirtis su savo lūkesčiais ir baimėmis, tad ir streso skrydis sukelia daugiau.
„Ypač daug streso patiria tie, kurie turi jungiamuosius skrydžius ir per itin trumpą laiką iš vieno oro uosto terminalo turi nusigauti į kitą – taip vieno lėktuvo vėlavimas priverčia vėluoti į kitą. Natūralu, kad tokiu atveju net „profesionaliems“ keliautojams kyla nerimas, ar nesugrius kelionės planai. Tačiau yra ir tokia kategorija žmonių, kurie nuolatos yra kuo nors nepatenkinti, o savo susierzinimą išreiškia garsiau už kitus, kaip ir nuolatos atsipalaidavusių bei optimistiškai nusiteikusių žmonių – juk net į smulkmenas visi reaguojame skirtingai“, – sako psichologė L. Rimkutė.
Pasak jos, sveikiausias ir racionaliausias požiūris į netikėtą situaciją – sau užduoti klausimą, ar įmanoma kažką pakeisti? Jeigu atsakymas yra teigiamas, reikia imtis veiksmų, jeigu atsakymas neigiamas, belieka atsipalaiduoti ir laukti, nesigadinant nuotaikos.
„Filme „Šnipų tiltas“ yra tokia kelis kartus besikartojanti scena, kai pagrindinis herojus išlieka išskirtinai ramus itin sudėtingose situacijose. Aplinkiniai jo paklausia, ar jis nesijaudina, o jis atsako klausimu „Ar tai padėtų?“ Dažnai patiriantiems stresą žmonėms siūlau pasižiūrėti šį filmą – galbūt atsiras daugiau įkvėpimo išlaikyti vidinę ramybę, – šypsosi L. Rimkutė. – Sugebėjimas gerai jaustis neplanuotose situacijose yra lavinamas, to galima išmokti visų pirma keičiant savo požiūrį.
Antra, pasistenkite mažiau laiko būti šalia tų, kurie daug ir garsiai piktinasi – emocijos yra užkrečiamos, tad rinkitės užsikrėsti ramybe. Ir kelionės pradžia nebus sugadinta, net jei skrydis ir vėluos.“