Tradicinio „Ačiū tau, Islandija“ renginio, šiemet vykusio birželio viduryje, organizatorius, Islandijos entuziastas Mantas Titas Urbonas sako, kad šventė visada sukelia atgarsį už 2 500 kilometrų nuo Lietuvos esančioje saloje ir suartina dvi skirtingas kultūras.

– Kas įkvėpė padėkoti Islandijai?

Kaip šalis gali geriausiai padėkoti kitai už paramą, drąsą ir istorinį pripažinimą? Geriausia, kai dėkoja patys žmonės. Kai meilę išreiškia žmogus žmogui, o ne politikas – politikui. Tiesiog norėjau padėkoti paprastiems islandams, surengti neformalią ir pilietišką šventę.

Dažnai matome pernelyg oficialius ir statiškus renginius, kylančius veikiau iš pareigos, o ne iš širdies. Taigi, nusprendžiau sukurti ką nors tikro. Kartą pabandžiau, o toliau tai virto istorija – šiemet vasarą mano organizuotas padėkos renginys – jau tryliktas.

Mane iki šiol žavi islandų drąsa atstovauti tikrosioms bendražmogiškoms vertybėms. Būtent tai Islandija įrodė 1991 metais, parėmusi mūsų laisvę ir pripažinusi Lietuvos valstybę. Islandai nepaisė didžiųjų jėgų. Man tai – daugiau negu kilnu ir drąsu. Sakyčiau, net avantiūriška to meto geopolitinėje situacijoje. Kartu nepaprastai džiaugiuosi, kad turime tokius ypatingus Šiaurės kaimynus, pas kuriuos dabar galime nuskristi.

Renginys "Ačiū, tau Islandija"

– Kokių įspūdžių pats esate patyręs viešėdamas Islandijoje?

Saloje esu buvęs 5–6 kartus, bet vis dar jaučiu trauką sugrįžti. Islandija yra labai įspūdinga. Net sunku patikėti, kad toks mažas žemės kampelis slepia tiek unikalių gamtos reiškinių ir vaizdų. Prireiktų dar daug kelionių, kad galėčiau patirti visą jos grožį.

Bet dar svarbiau, kad Islandija gali didžiuotis ne tik įstabia gamta. Mane žavi šios šalies žmonės, jų kūryba ir darbai, kulinarija. Tai ta vieta, į kurią visados raginsiu nukeliauti ir geriau pažinti pačius islandus. Jų gebėjimas džiaugtis gyvenimu yra ypatingas. Islandai gyvena toli gražu ne idealiomis sąlygomis. Vandenyno apsupty klimatas atšiaurus, ypač žiemą, kai siaučia vėjas ir stingdo šaltis, o saulė retai tepasirodo. Tačiau islandai, regis, to nepaiso. Jie ieško ir randa džiugesio kasdienėse smulkmenose.

Mane vis dar stebina, kaip jie grožisi gamta, mėgaujasi bandelėmis su arbata, menu. Ypač daug laimės jiems suteikia muzika – tikrai, islandai yra puikūs muzikantai. O pačiam buvo nuostabu kartą Reikjaviko mieste sutikti pasaulyje garsios islandų grupės „GusGus“ narius.

Man vis dar paslaptis, kaip Islandijos žmonės sugeba taip pamilti paprastus dalykus ir jais žavėtis. Tikrai turime iš ko pasimokyti.

Islandija

– O ar teko patirti nuotykių?

Kartą mikroautobusu keliavome į juodąją pakrantę, kuri vadinasi Reynisfjara. Oras buvo ypač audringas, vėjo gūsiai vertė mus iš kojų, o tada staiga išplėšė dvejas automobilio dureles. Bijojome mirtinai sužvarbti lapkričio šaltyje, tad įsivaizdavome esą inžinieriai ir batų raišteliais bandėme pritaisyti duris. Šiaip ne taip įveikėme 200 km iki Reikjaviko ir galėjome lengviau atsipūsti. Baimės buvo nemažai, tačiau dabar tai prisimename linksmai.

Islandijos reljefas palieka labai stiprų įspūdį. Galima pavydėti žmonėms, kurie dar tik patirs šį jausmą pirmą kartą. Lietuviškos akys pratusios prie lygumų ir žalumos, tad Islandijoje jautiesi lyg vaikščiodamas Mėnulio paviršiumi. Užtrunka kelias dienas, kol pripranti. Atrodo, kad visa salos gamta yra vienas didelis stebuklas: ir samanotos, kerpėtos kalvos, ir lavos laukai, visi salos akmenys, uolos ir kalneliai. Man pačiam asmeniškai labai prie širdies karštosios versmės, stengiuosi nepraleisti galimybės jose pasimaudyti.

– Negąsdina kainos?

Mėgstu pajuokauti, kad lietuviams keliauto po Islandiją tampa vis pigiau ir pigiau. Žinoma, Islandija viena brangesnių šalių, tačiau ją pamatyti būtina, ypač, kai ją galima pasiekti tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus.

Norint sutaupyti ir išvengti didelių išlaidų, tereikia iš anksto suplanuoti kelionę, įsigyti bilietus ir užsisakyti nakvynės vietas. Pavalgyti ir automobilį išsinuomoti nebrangiai tikrai įmanoma. Manau, kad Islandijai pagal kainas iki Šveicarijos dar tikrai toli.

Pingai

– Ar Lietuvoje teko sutikti islandų?

Taip, ne kartą. Ypač smagu, jeigu jie vieši Vilniuje „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu. Tuomet labai smagu ir malonu su jais bendrauti, dalytis įspūdžiais. Islandai noriai pasakoja apie savo patirtis, Lietuvoje susikurtus gyvenimus ar tiesiog keliones po mūsų kraštą.

Džiugina, kad Lietuva islandams labai patinka. Jie negali atsistebėti šiltu oru ir gamtos žaluma, o ir patys lietuviai jiems irgi sudaro malonių ir kūrybingų žmonių įspūdį. Islandai pabrėžia, kad Lietuva yra kupina galimybių, nes turi artimus ryšius visa Europa.

– Kaip islandai vertina jūsų iniciatyvą?

Mūsų padėka visuomet būna pastebėta. Dažnai apie renginį pasakojama per Islandijos nacionalinę televiziją, rašoma straipsniuose. Kai kurie islandai, žinoma, maloniai nustemba sužinoję apie „Ačiū tau, Islandija“ tradiciją. Man tai – paskata tęsti ir kasmet sugalvoti ką nors naujo. Juk staiga nustoti dėkoti Islandijai jau nebegalima. Džiaugiuosi šia iniciatyva, gaunu neįkainojamą progą susipažinti su gausybe naujų žmonių, pažinti Islandijos kultūrą. Manau, kad dar bent kokį šimtą metų Islandijai dėkosime ir minėsime.

Islandija yra maža, bet svarbi šalis, tad mūsų dėmesys islandams reiškia daug. Žmonių nuoširdumas šildo – padėkos renginius organizuoti tikrai maloniau, kai juos įvertina ir atsako. Jei Lietuvai kas taip dėkotų, ir mums širdys dainuotų