Įsižiūrėkite geriau! Dailūs veidai, nepriekaištingai atliktas makiažas, manikiūras, pedikiūras, aukštakulniai, rankinės iš naujausių garsių mados namų kolekcijų bei saulėje tviskantys aukso papuošalai, o tas kvepalų aromatas... Taip pati gali pasijusti vargše, karštą dieną skubėdama Teherano gatvėmis, dėvėdama džinsus bei marškinius, nuo karščio plaukiančiu makiažu ir tikrai jau nebe Chanel aromatu.
Ką slepia čadra?
Kai atkreipiate dėmesį į mano minėtas smulkmenas, kurias iš pirmo žvilgsnio užgožia čadra, tikriausiai pasidaro smalsu, o ką gi slepia toji musulmoniška apranga?
Galiu atskleisti paslaptį. Prieš išeidamos iš namų, moterys pirmiausia apsirengia paprastus drabužius, kuriuos ir mes, europietės, nešiojame kasdien. Būtinai pasidaro šukuoseną, dažnai tai būna aukštai susuktas kuodas ar specialiu segtuku pakaušyje susegti plaukai, kad dedama ant galvos skarelė gražiai išsigaubtų, o ne būtų paprastai apgobusi galvą. Kirpčiai kruopščiai išdėliojami po plaukelį, kad gražiai kyšotų iš po skaros. Plaukai dažnai būna šviesinti sruogelėmis ar šviesesniu rudu atspalviu – tai šiuo metu be galo madinga. Ir jokių ataugusių šaknų! Moterys reguliariai lankosi grožio salonuose.
Būtinas ir makiažas. Prisipažinsiu, man tik atvykus į Iraną, moterų makiažas tikrai rėžė akį. Ryškios akys, daug pudros ir dar ryškesnės lūpos. Europietės dažniausiai taip pasidabinusios eina į vakarėlius. Vėliau „akis priprato“ ir nebekreipdavau dėmesio. Paklaustos kodėl taip dažosi, jos sakydavo, kad tai tiesiog gražu. To paties klausiau ir pažįstamų vyrų, kurie noriai pasidalino savo įžvalgomis: moters kūną gatvėje slepia rūbas, palikdamas atidengtas tik plaštakas ir veidą, tad jos siekia atrodyti nepriekaištingai, kažkuo išsiskirti. Makiažas joms suteikia tokią galimybę. Sutikite, tikrai logiškas atsakymas. Tikriausiai dėl tos pačios priežasties tokios populiarios nosies plastinės operacijos. Daug jaunų merginų pamatysite su pleistrais ant nosių – ką tik po operacijų. Kitos jau džiaugiasi savo naujomis, nepriekaištingomis nosytėmis. Šia mada užsikrečia netgi vyrai.
Galima pastebėti, kad iranietės skiria didelį dėmesį depiliacijai. To reikalauja religija, tad atsiranda dar viena niša klestėti grožio industrijai. Labai populiarios depiliacijos lazeriu. Moterys depiliuoja net ir veidus (!), t.y. skruostus, kaktą, smakrą ir t.t. Vienos vakarienės metu iranietės pradėjo kalbėtis apie veido depiliaciją ir labai kreivai į mane pasižiūrėjo sužinojusios, kad aš to nedarau. Paklausiau, ar matosi plaukai ant veido (nes pati nebuvau pastebėjusi)? Man buvo atsakyta, kad reikia patyrinėti gerame apšvietime. Prisipažinsiu, manęs neįtikino, kad reikia depiliuoti ir veidą.
Išeidamos iš namų moterys gali dėtis čadrą arba ne. Labiau religingos moterys ant drabužių užsimeta šią juodą skraistę, o kitos tiesiog užsiriša skarą, apsimauna džinsus bei užsimeta tuniką, būtinai dengiančią klubus. Čadra anot moterų, saugo moterį nuo pašalinių žvilgsnių, suteikia komforto jausmą, priešingai nei gali įsivaizduoti tai pamatęs vakarų kultūros atstovas. Nuostabus „išradimas“ yra makne. Tai iškarto susiūta skarelė, kurią tiesiog kaip rankovę reikia užsimauti ant galvos. Nepaprastai patogu darbe, o man labai pravertė paskaitų metu – nereikėjo papildomai eikvoti energijos nuolat taisantis skarą. Turiu pripažinti, jog iš pradžių buvo sunku priprasti dengtis galvą, jaučiausi tarsi sėdėčiau su šalmu.
Irane net ir turistės moterys privalo paisyti šio aprangos kodo: plaukai turi būti uždengti, rūbai ilgomis rankovėmis bei dengiantys klubus, būtinos ilgos kelnės. Sunku ir patikėti, kad iki 1979 m. revoliucijos, vienu metu moterims netgi buvo draudžiama nešioti čadras. Iranietės atrodė kaip ir kitos pasaulio moterys.
Studijuojant bei gyvenant Teherane teko susidurti su be galo mielomis merginomis bei moterimis. Esu daug keliavusi, tačiau tokių mielų žmonių niekur neteko sutikti. Išsilavinusios, gražios, kultūringos. Bakalauro studijų joms dažnai nepakanka, studijuoja magistro studijose, vėliau dažna renkasi ir doktorantūros studijas. Irane labai populiarios kalbų mokyklos, kur galima išmokti prancūzų, rusų, arabų, anglų bei kitų kalbų. Nepaisant to, su jais sunku susišnekėti, tikriausiai netaikomos praktikoje kalbos tiesiog užmirštamos.
Charakteriai daugumos moterų ugniniai – įsiplieskia žaibiškai. Galbūt todėl vyrai viešose vietose vengia su jomis ginčytis ir neduok Dieve gatvėje kiltų ginčas tarp vairuotojų, kurių vienas vyras, o kita moteris. Teko šnekėtis su iraniečiais, kurie sakė, jog miesto moterys yra tarsi jų sesės, kurias jie turį saugoti ir gerbti, tad veltis į diskusijas tikrai vengiama. Tarpusavyje moterys labai draugiškos, tačiau patikėkite, turėti draugę iranietę nėra labai paprasta. Jos be galo mėgsta šnekėti, yra labai aktyvios, tad po vieno pasivaikščiojimo mieste reikia laiko atsigauti, na bent jau taip buvo man, lietuvaitei.
Nemažai moterų dirba mokytojomis, dėstytojomis, pardavėjomis, bankuose ar kitose įstaigose, dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Žinoma, kaip ir pas mus, dalis yra namų šeimininkės.
Miestas moters patogumui
Teherane 8 mln. gyventojų. Pabandykite įsivaizduoti kokia žmonių jūra plaukia gatvėmis, keliauja autobusais, metro ar taksi, jautiesi tarsi nuolat gyventum „Kaziuko mugėje“. Moterims tikriausiai nesinori keliauti metro suspaustoms tarp daugybės vyrų, tad jų patogumui yra viešojo transporto skyriai tik moterims. Pavyzdžiui, autobusai padalinti į dvi dalis: priekinė skirta moterims, o galinė – vyrams. Taip pat yra metro vagonai skirti tik moterims.
Įdomiausia tai, kad moterys gali važiuoti ir vyrams skirtose vietose, tačiau vyrai negali kelti kojos į moterims skirtas erdves. Galiu patikinti, kad to griežtai paisoma. Teherane yra daugybė viešas erdves stebinčių kamerų, tad ne išimtis ir metro. Teko matyti, kaip vyras su moterimi įlipo į moterims skirtą metro dalį ir jau sekančioje stotelėje atbėgę metro darbuotojai vyrą išsivedė. Kitą nutikimą teko stebėti autobuse, kuomet į moterims skirtą autobuso dalį įbėgo vyras. Kaip moterys pradėjo ant jo šaukti! Autobusas jau buvo pajudėjęs, tad vargšui nebuvo kur dingti. Čia buvo įtrauktas ir autobuso vairuotojas, viena ypač nepatenkinta moteris pareiškė, kad vairuotojas privalo sustabdyti autobusą ir išlaipinti nepageidaujamą keleivį. Taip ir buvo padaryta: autobusas sustabdytas, o vyriškis išsodintas.
Ne paslaptis, kad dauguma moterų mėgsta apsipirkinėti. Teherane patys gražiausi prekybos centrai yra prestižiniame Tadžriš rajone. Gražiausiai ir paslaptingiausiai man atrodo apatinio trikotažo parduotuvės. Tiesa vyrai mato tik jų užrašus, mat vitrinos yra uždengtos gražiomis užuolaidomis, o į parduotuvę galima patekti tik praėjus dvejas duris, ant kurių puikuojasi užrašai „įeiti galima tik moterims“ arba „vyrams eiti draudžiama“. Čia moterys jaukiai, be pašalinių žvilgsnių gali apsipirkti.
Kita puikia vieta pirkiniams tampa metro. Teherano miestas didelis, tad iki reikiamos stotelės galite keliauti ir porą valandų. Ką tiek laiko veikti? Ogi apsipirkinėti! Važiuojate sau moterų dalyje, o pro Jus einančios prekeivės siūlo įsigyti kosmetikos, plaukų priežiūros priemonių, namų apyvokos reikmių, drabužių ar įvairiausių prekių Jūsų vaikui. Čia pat išgirstate ir puikiausią parduodamo daikto reklamą. Smagu žiūrėti, kaip moterys čia pat išbando lūpų dažų spalvas ar nagų laką ir klausia aplink sėdinčių moterų kas jai labiau tinka. Šios savo ruožtu įnirtingai įsitraukia į diskusijas ir aptarinėja parduodamus produktus.
Mečetės taip pat turi atskiras erdves moterims. Užėjus į mečetės teritoriją matomi du įėjimai į šventovę: vienas skirtas vyrams, dažniausiai centrinis, o kitas – moterims. Moterys ten vedasi ir vaikus, tad šioje dalyje netrūksta klegesio. Melstis atskirai tikrai patogu, mat musulmonai šiltai melsdamiesi ne tik atsiklaupia, bet ir iš klūpimos padėties lenkiasi iki žemės, kakta paliesdami ant grindų gulintį akmenuką. Atskiros erdvės apsaugo vyrus nuo įvairiausių minčių, kurios juos gali aplankyti, jei priešais melsis moterys. Dailiosios lyties atstovės taip pat išvengia įvairiausių pagundų.
Marčios paieškos metro
Susirasti antrąją pusę Irane tikras iššūkis jaunuoliams. Įsivaizduokite, viešoje vietoje negalima bučiuotis ar kitaip reikšti jausmų, o parsivesti į namus merginos, kuri nėra tavo žmona ar eiti pas vaikiną į namus, kuris nėra tavo vyras yra blogo tono ženklas. Kaimynai akylai stebi kas pas ką eina ir vaikino bei merginos šeimos greitai apie tai sužinotų, tektų „spręsti“ susidariusią situaciją. Viešbutis taip pat nėra išeitis, mat ten priimami tik susituokę asmenys ir būtinai turintys tai patvirtinantį dokumentą. Tad kaip vyksta vaikino, merginos paieškos?
Kaip ir visomis darbo dienomis, kurios Irane yra nuo šeštadienio iki trečiadienio, važiavau metro. Dažniausiai keliaudavau tik moterims skirtuose vagonuose, juk Europoje tokia privilegija nepasinaudosi. Akylai kurį laiką mane stebėjusi elegantiška moteris, kuriai per 50, staiga pakyla iš savo vietos ir ateina prie manęs. Pasisveikinusi, ji mandagiai pasiteirauja kuo aš užsiimu ir ar esu ištekėjusi. Atsakiau jai, jog esu studentė iš Europos, mokausi universitete persų literatūros, savo šalyje turiu vyrą – esu ištekėjusi. Atrodo tai nei kiek jos nenuliūdino, o atvirkščiai, tik dabar suvokusi, kad esu užsienietė ir dar kalbu farsi kalba, dar labiau manimi susidomėjo. Ji pradėjo klausinėti ar nenorėčiau ištekėti už iraniečio ir įnirtingai pradėjo pasakoti turinti sūnų. Primygtinai siūlė su juo susipažinti, tai galėjau padaryti tiesiog dabar pat išlipdama iš metro ir eidama su ja. Pasakojo, kad jis turintis gerą darbą bei namą, man nereikėsią niekuomet dirbti ar kitaip vargti. Kad ir kaip gražiai bei maloniai kalbėjo moteris, man teko atsakyti. Vis aiškinau, kad turiu vyrą ir kad nenoriu tekėti už iraniečio, tačiau buvo be galo sunku ją įtikinti. Pokalbio pabaigoje padėkojau už jos patirtą vargą mane kalbinant, padėkojau už jos skirtą laiką, tad ji atrodo neįsižeidusi su manimi mandagiai atsisveikino ir išlipo sekančioje stotelėje. Tradiciškai sūnui žmoną parenka mama – tai paskui paaiškino draugai iraniečiai.
Dabar jaunuoliai aktyviai naudojasi internetu ir ten kuriasi iranietiški pažinčių portalai, kur vaikinai gali susipažinti su merginomis. Teko bendrauti su vienu iraniečiu, kuris ieškojo merginos. Interneto pagalba susipažindavo, susitikinėdavo parkuose, kavinėse bei kino teatruose, tačiau dažniausiai po mėnesio, merginos tėvai klausdavo, kada jis žadąs vesti jų dukterį. Jei atsakymas būdavo abejotinas, tėvai uždrausdavo dukrai toliau bendrauti su jaunuoliu, kuris nesiruošia jos vesti.
Dirbdama savanorišką darbą afganistaniečių pabėgėlių vaikų mokykloje Teherane susipažinau su iraniete mergina, savo vienmete (29). Ji vis manęs prašydavo papasakoti apie savo gyvenimą, viskas jai buvo labai įdomu. Deja, jos tėvai tikriausiai nebuvo sužavėti minties, kad jų dukra gali bendrauti su užsieniete, tad man su ja pavykdavo pabendrauti tik mokykloje. Jai visuomet reikėdavo grįžti į namus iki 19 val. Naujoji draugė pasakojo, kad gyvens su tėvais kol neištekės, o susirasti vaikiną pačiai nėra lengva. Tėvai dukras prižiūri, o jos gerbia tėvų nuomonę.
Kaip netapti „balta varna“ nukeliavus į Iraną?
Jei esate moteris ir ruošiatės keliauti į šią egzotišką šalį, pirmiausia pasirūpinkite tinkama apranga: tunika ilgomis rankovėmis, geriausia siekiančia kelius, kelnėmis bei skara galvai pridengti. Iranietės labiausiai mėgsta tamsias spalvas, tad pasirinkusios tamsiai mėlynus ar juodos spalvos drabužius, tikrai neapsiriksite.
Esate ištekėjusi ir nenorite nuotykių? Tuomet vestuvinį žiedą užmaukite ant kairės rankos bevardžio piršto. Iraniečių kultūra ypatinga savo daugybe mandagumo formų, tad būkite mandagi, net jei jus kažkas erzina. Sunku išgirsti nemandagiai ar stačiokiškai kalbantį iranietį. O jei Jums vietiniai kažką siūlo, galite sutikti, tačiau tik tuomet, jei pasiūlymą išgirstate bent tris kartus. Priešingu atveju tai gali būti tik Jūsų pašnekovo mandagumas. Smagios kelionės!
Daugiau autorės tekstų rasite ČIA