Vienas svarbiausių sunaikintų gamtos stebuklų: daugybę metų turistus masinusį krioklį pasiglemžė žmonijos godumas

Maždaug per 200 kilometrų į šiaurę nuo įstabiojo Igvasu krioklio, Brazilijos ir Paragvajaus pasienyje, palyginti neseniai buvo galima išvysti dar vieną analogišką gamtos stebuklą – dar vieną krioklį, vaizdu žavėjusį netgi labiau nei Igvasu kaskados. Tiesa, daugybę metų turistus masinusio krioklio nebėra, ir tai neabejotinai yra vienas svarbiausių žmonijos sunaikintų gamtos stebuklų.

Vadinamąjį Gvairos krioklį, arba Septynis krioklius (portugališkai – „Sete Quedas“), iš tikro sudarė 18 galingų Paranos upės krioklių, kurių vanduo krito toje vietoje, kur upei teko brautis pro gana siaurą tarpeklį. Krioklių viršūnėse upės vaga staiga susiaurėja (nuo maždaug 380 iki 60 metrų).

Čia krisdavęs krioklys buvo vienas galingiausių visoje planetoje, nes nuo 114 m šlaito krito ne šiaip koks upelis, o septintoji pagal dydį pasaulio upė – Parana. Krioklio pralaidumas dukart viršijo Niagaros, o vandens šniokštimo keliamą garsą pavykdavo išgirsti net už 30 kilometrų.

Daugybę metų Gvairos krioklys masindavo turistus ir buvo vietinių pasididžiavimas. Tai truko iki 1982-ųjų, kai Brazilijos ginkluotosios pajėgos sunaikino uolas, nuo kurių krito krioklio vanduo, kad susiformuotų naujai pastatytos Itaipu užtvankos rezervuaras.

Pagal per metus sugeneruojamos energijos rodiklius (beveik 100 tetravatvalandžių) Itaipu laikytina pačia galingiausia pasaulio hidroelektrine. Jos pagaminamos energijos kiekis sudaro 75 proc. visų Paragvajaus ir 17 proc. Brazilijos elektros energijos sąnaudų. Deja, norint pastatyti šitokį gigantą teko atsakančiai paaukoti, ir Gvairos krioklio užtvindymas buvo viena iš projekto įgyvendinimo sąlygų.

Likus keliems mėnesiams iki lemtingo įvykio, prie krioklio plūdo minios turistų, troškusių paskutinį kartą pamatyti įstabų reginį. Kaip tik tada, grupei prisiekusių gamtos mylėtojų žengiant pėsčiųjų tiltu, šis dėl prastos būklės neatlaikęs apkrovos įgriuvo. Per incidentą žuvo 80 žmonių.

Kai vandens lygis ėmė kilti, šimtai piliečių susirinko prie krioklių, kad sudalyvautų tenykščių tautų praktikuotame rituale. Gvairos kriokliui užtvindyti teprireikė 14-os dienų, mat viskas vyko per liūčių sezoną, kai Paranos upė savaime buvo persipildžiusi. 1982 m. spalio 27 d. rezervuaras jau buvo suformuotas, na, o krioklys nesugrąžinamai pradingęs. Vėliau Brazilijos vyriausybės iniciatyva dinamitu buvo išsprogdintas po vandeniu atsidūręs uolienų slenkstis, nuo kurio krito krioklio kaskada: tai buvo padaryta siekiant užtikrinti navigacijos upe saugumą.

Užtvanką pastačiusios įmonės direktorius po kurio laiko išplatino pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodoma: „Mes neketiname naikinti Septynių krioklių. Tiesiog pasistengsime integruoti juos į Itaipu užtvanką, kurios slenksčiu bus galima grožėtis lygiai kaip kriokliais.“