Lietuva – nedidelių kainų šalis: Užkalnis vardija, ko jis neperka užsienyje

Lietuvos internetuose populiaru (kur ten populiaru – tiesiog liguistai saldu) kalbėti apie tai, kaip baisiai pakilo kainos mūsų šalyje ir tuojau nieko nebus įmanoma nusipirkti. Tačiau čia vis dar puikios vertės kraštas. Daugelis dalykų – daug pigesni nei Vakaruose, o pajamos seniai kaip ten. Skaitykite ir išvardinsiu.

Žinoma, yra trys dalykai.

Pirmasis. Kainos gyvenime kyla visada: prie bet kurios valdžios, iki lito, 1993-2014 m., kai buvo litas, po lito įvedimo. Prieš krizę, per krizę, po krizės. Tai vadinama infliacija. Ji kartais greitesnė, kartais lėtesne. Tai ne bėda. Svarbu, kad sparčiai didėja ir pajamos. Mes aplenkėme ir Ispaniją, ir Portugaliją, ir dar daugelį Europos Sąjungos senbuvių.

Antrasis dalykas. Maisto prekės (pirmiausia jos) stipriai pabrango visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje po pandemijos, nevarginsiu rašydamas priežastis, bet žmones buvo užpilti pinigais per Covid-19, o pinigų antplūdis anksčiau ar vėliau pagreitina zvimbiantį infliacijos ratelį.

Trečiasis dalykas. Jei paklausite besiskundžiančių, jie tegalės išvardinti kelis dalykus, be maisto, kurie stipriai pabrango. Elektra, palūkanos, medicina, veterinarija, privačios mokyklos. Pastarieji trys – dėl staigiai išaugusios paklausos: žmonėms turtėjant, poreikiai auga: visi nori sveikatos sau ir augintiniui, o vaikučiams kad reikėtų kuo mažiau susidurti su valstybiniu mokslu, kur net egzaminų užduočių nesugeba parašyti.