Penktąjį bandymą jau beveik vainikavo sėkmė.
Ketvirtadienį lietuvės Vilniuje 72:69 išplėšė pergalę prieš Lenkiją, po kurios nuo trokštamo kelialapio beskiria tik sunkiai įtikėtini matematiniai skaičiavimai.
17 taškų surinkusi L. Juškaitė buvo rezultatyviausia nugalėtojų gretose, tiesa, įtemptas paskutines minutes turėjo sekti nuo atsarginių suolo dėl išnaudoto asmeninių pražangų limito.
„Gal fainiau būtų užbaigti aikštėje, bet streso daug nebuvo. Pasitikėjau komanda, žinojau, kad visos tikrai pasiruošusios“, – teigė 27-erių puolėja.
Vasario 6 d. ji jau seniai savo kalendoriuje buvo apsibraukusi raudonu rašalu.
„Nuo sausio 1 d. mano tikslas buvo šią dieną pasitikti geros sportinės formos, nesusirgti, gerai išsimiegoti. Dėjau tam visas pastangas. Ir visa komanda apsiprato žaisti be pasitraukusios Gintarės Petronytės, be Gabrielės Šulskės. Apsišlifavome, žaidėme užtikrinčiau“, – komentavo Laura.
Iš dabartinės rinktinės tik trys krepšininkės – Giedrė Labuckienė, Santa Okockytė bei Eglė Šventoraitė – jau yra uosčiusios parako aukščiausio rango pirmenybėse.
Sandra Linkevičienė persikėlė į trenerių štabą, o dar dvi karjerą baigusios veteranės – Agnė Abromaitė-Čiūdarienė ir G. Petronytė – „Active Vilnius“ arenoje ragino tautietes įsitaisiusios greta atsarginių suolo.
Būtent G. Petronytei į glėbį nuaidėjus finalinei sirenai pirmiausia puolė L. Juškaitė.
„Gintarė man padėjo, kol žaidė aikštėje, dabar padeda už jos ribų. Mano viena geriausių draugių, perdavė man kapitonės raištį. Žinau, kiek jai reiškė šitos rungtynės, man – lygiai tiek pat“, – atsiliepė L. Juškaitė.
Tad ką gi jai reiškia pramušta aklina čempionato siena?
