Knygoje aptariamos gyvenimiškos aplinkybės, su kuriomis teko dorotis autoriaus pacientams. Tarkim, kokie yra vaikų poreikiai, kaip įveikti pavydą, kaip atsikratyti blogų įpročių, kaip suvaldyti kamuojantį nerimą, kuo pozityvus yra pyktis ir kaip išlaisvinti kūrybines galias. Autorius skatina kitaip pažvelgti į tikrovę ir keisti požiūrį.
Kviečiame skaityti knygos „Gyvenimo pamokos“ ištrauką:
Ugdykitės motyvaciją
Daugeliui mūsų rasti ramybę šiandieniniame pasaulyje atrodo neįmanoma. Stresas mus persekioja. Gyvenimas nėra lengvas, o mes pasistengiame, kad jis keltų dar daugiau streso. Persidirbame, apkrauname savo vaikus veiklomis, veliamės į konfliktus, kurių galėtume išvengti. Per daug gilinamės į akcijų biržos pokyčius, per CNN stebime kiekvieną krizę, karštligiškai siuntinėjame vieni kitiems elektroninius laiškus. Tarsi būtume priklausomi nuo gyvenimo ant chaoso ir nelaimės briaunos. Kodėl renkamės gyventi viesulo sūkuryje? Neturėtume savęs kankinti, bet galiausiai taip nutinka.
Esame priklausomi nuo streso, nebemokame be jo savęs motyvuoti. Šiuolaikiniame pasaulyje visko, net ir motyvacijos, ieškome išorėje. Jei nesame suvilioti ar priversti, išsigandę ar įpykę, negalime veikti. Šios energijos kuria didžiulį stresą. Ilgainiui jos mus priveikia, netenkame tikslo ar krypties. Lieka tik stresas.
Viena mano pacientė – pribloškiamas pavyzdys. Ji buvo programinės įrangos dizainerė, trečiąjį savo gyvenimo dešimtmetį leido neturėdama nei krypties, nei pasitikėjimo savimi. Kai sulaukė trisdešimties, ją pasamdė energingas, ką tik savo įmonę įkūręs vyras. Jis įžvelgė jos slaptą potencialą, suteikė jai vis daugiau atsakomybių ir atitinkamai aukštino pareigas. Netrukus ji vadovavo pulkui žmonių ir keliavo po pasaulį. Ši kadaise kukli, pasyvi moteris tapo savimi pasitikinčia, kūrybinga asmenybe. „Jaučiausi taip, lyg mane būtų iššovę į orą“, – taip paaiškino ji pati. Pasiteiravau, kaip pasiekė šią naują būseną. „Aš jos nepasiekiau, aš ją pasiskolinau“, – atsakė, tai yra ji savęs nemotyvavo. Energiją generavo ir kryptį nurodė jos viršininkas, kartais įkvėpdamas, bet dažniau keldamas baimę. „Nedrįsau būti nemotyvuota. Jaučiau, kad neturiu pasirinkimo.“ Įmonė plėtėsi, jis iš jos reikalavo vis daugiau, jos stresas pramušė lubas. Tuomet ji išėjo iš darbo.
Iš pradžių manė, kad pasisekė. Turėjo akcijų, jas pardavusi gavo pinigų tiek, kad nereikėjo dirbti. Nutarė susikurti tobulą gyvenimą be streso. Ištekėjo už viršininko priešingybės, koledžo dėstytojo, kuris retai kada pakeldavo balsą. Susilaukė dviejų vaikų ir gyveno gražiame name. Namuose turėjo pagalbininkų ir daug laisvo laiko. Gyveno svajonių gyvenimą, bet nesidžiaugė. Tuomet mudu susipažinome.
Ji pradėjo lankyti psichoterapiją, nes jos streso lygis vėl kilo aukštyn. Pykdavosi su vyru dėl menkniekių. Šis švelnus vyras dabar ant jos nuolat šaukdavo. Jos gyvenimą griovė atidėliojimas. Ji negalėjo apmokėti sąskaitų, kol imdavo kauptis delspinigiai, negalėjo laiku nusiprausti po dušu ir apsirengti, kad nevėluotų. Blogiausia, kad prarado tikslą ir savivertę, valandų valandas nelyginant paralyžiuota leido priešais televizorių.
Buvo visiškai sutrikusi. „Nesuvokiu, kaip tai nutiko. Susikūriau visiškai kitokį naują gyvenimą, bet esu įsitempusi, kaip ir tada, kai dirbau. Tik dabar nieko nenuveikiu.“ Manęs tai nestebino. Ją tebekamavo ta pati problema kaip anksčiau – negebėjo savęs motyvuoti. Visi, ką vargina ši problema – daugumą mūsų, – energijos ir krypties ieško išorėje. Ji buvo jas trumpam radusi, veiklus ir reiklus vadovas tiesiogine prasme įgąsdino ją aktyviai veikti. Tačiau be jo ji neturėjo jokios motyvacijos. Taigi, nesąmoningai vėl ėmė ieškoti naujų išorinių dirgiklių. Ginčai su vyru, draugo reiklumas, baimė dėl neapmokėtos sąskaitos – nors šios patirtys nebuvo malonios, bet skatino energiją srūti jos kūnu. Ji buvo priklausoma nuo streso.
Kai norėdami save motyvuoti ieškote išorinių dirgiklių, kliaujatės tuo, ką aš vadinu žemesne motyvacine sistema (pirmiau minėto žemesniojo kanalo atšaka). Ši moteris naudojosi stresu motyvacijai sužadinti, kiti tampa lygiai tokie pat priklausomi nuo narkotikų, kofeino, socialinių tinklų ar net sekso. Tai žemesnė sistema, nes ją kuria neveikli, vaikiška, atsakomybių vengianti mūsų dalis. Kai energija gaunama iš išorės, negali pasitikėti, kad ji padės dorotis su sunkumais. Tamsiausiomis akimirkomis sutrinki ir pasiduodi. Iš išorės energija plūsteli bangomis, priversdama karštligiškai suktis, bet be aiškios krypties ir rezultatų. Mūsų kultūra orientuojasi į šią žemesnę motyvacinę sistemą. Reklamos, greitmaistis, išmanieji telefonai, pypsintys sulig kiekviena trumpąja žinute, – visa tai įtikina, kad dabar pat galime gauti viską, ko reikia. Esame lyg laboratorijos žiurkės, be jokio aukštesnio tikslo spaudinėjančios vis tą patį svertą. Šiuolaikinis pasaulis sunaikino mūsų valią, bet mes taip skubame, kad to nė nesuprantame.
Valios praradimas yra pagrindinė šių laikų problema. Psichologijoje valia dažnai pamirštama, lyg ji būtų nereikšmingas dalykas.
Bet nėra.
Silpnos valios žmogus niekada savęs neatras. Jį valdo šalia esantys žmonės, daiktai, jis tarsi atsidalija nuo tikrojo savęs. Maža to, stresas, kuris tampa motyvacijos šaltiniu, pasmerkia begaliniam negatyvumui.
Atgauti valią – galiausiai irgi dvasios reikalas. Jūsų dalis, gebanti laikytis savo krypties nepriklausomai nuo išorinių veiksnių, yra aukštesnė savastis. Ji sujungia su tomis nesustabdomomis aukštesnėmis jėgomis, kurios nepriklauso nuo išorinių aplinkybių. Tik jūsų aukštesnė savastis gali suteikti gyvenimui prasmę.
Aukštesnę savastį galima aktyvinti, kaip aš vadinu, aukštesne motyvacine sistema. Ši sistema pati kuria energiją ir niekada nesustoja judėjimas į priekį, kad ir koks sunkus taptų gyvenimas. Aukštesnės motyvacijos sistemos paslaptis – ji paverčia kiekvieną gyvenimo dieną, kiekvieną atliekamą veiksmą prasmingu būtent jums. Šis prasmės pojūtis taps jūsų energijos šaltiniu.
Šiuolaikiniam žmogui teiginys, kad prasmė kuria energiją, gali atrodyti keistas. Bet kiekvienas esame tai patyręs. Prisiminkite situaciją, kai padėjote nepažįstamam žmogui. Gal kokia smulkmena – galbūt autobuse užleidote vietą. Juk ne iš baimės, ne po konflikto ir niekas nežadėjo nedelsiamo atlygio. Jūs taip pasielgėte, nes atrodė, kad tai teisinga. Prasminga. Tą akimirką jus skatino aukštesnė jėga.
Visa gudrybė yra gebėti kurti tą prasmės pojūtį, jausti, kad tai, ką darote, yra „teisinga“, kiekvieną dienos akimirką. Tai tampa neišsenkamu valios šaltiniu, kuriam sužadinti nereikia streso ir kuris neišseks, jei norimo rezultato sulauksite ne iš karto. O drauge būsite ramesnis ir ryžtingesnis – tai aukštesnės savasties požymis. Kaip išsiugdyti tokį prasmės pojūtį? Padėti kitiems – proceso dalis, tačiau to negana siekiant asmeninių tikslų. Prasmę kuriate viskuo, ką per dieną nuveikiate pagal iš anksto numatytą planą. Kiekvienas veiksmas tampa prasmingas, nes laikotės sau duoto pažado, todėl ir jaučiate, kad tai „teisinga“. Maži aktai yra tokie pat prasmingi kaip ir dideli.
Aukštesnės motyvacinės sistemos prielaida yra paprasta, bet praktika sudėtinga. Žmogiška pavargti ar blaškytis, grįžti prie sau įprasto chaotiško gyvenimo būdo ir jo keliamo streso. Jums reikia valdymo pultelio, tvarkančio sistemą ir neleidžiančio išklysti iš kelio. Tai galėtų būti jau minėta vakarinė apžvalga – skirkite penkias minutes prieš miegą kitos dienos struktūrai numatyti ir užsirašykite. Pirma, dienai reikia struktūros. Pravartu aiškiai žinoti, ką veiksite kiekvieną dienos dalį – kada valgysite, rašysite, imsitės ruošos, sportuosite ir t. t. Galite ją keisti, jei nutinka kas nenumatyto, bet tikslas yra kuo tiksliau laikytis plano. Jausitės patys kuriantys savo dieną. Sulig kiekviena jos dalimi jausite prasmę. Tai ypač svarbu jei neinate į darbą.
Antra, išsirinkite bent vieną veiksmą, kurio paprastai vengiate, ir įsipareigokite jį atlikti. Jei galite, netgi numatykite konkretų laiką, kada tai padarysite. Kitą dieną jį atlikę pajusite, kad tesėjote sau duotą pažadą.
Aukštesnės motyvacinės sistemos esmė ta, kad imamės veiksmų ne tik todėl, kad mums kas nors pavyktų, bet ir dėl to, kaip veiksmas paveikia. Jis sujungia su aukštesnėmis jėgomis ir stresinę būseną pakeičia galios jutimu.
