„Labai džiaugiuosi, kad „Neringos – kultūros salos“ teritorinės ribos išsiplėtė ir dalį gražių sumanymų atvešime į Lietuvos sostinę, kur juos išgirs ar pamatys dar daugiau kultūra besidominčių ir Neringos kraštą mylinčių žmonių. Tad labai noriu padėkoti visiems palaikantiems šią idėją ir prisidedantiems prie jos įgyvendinimo – tikiu, kad numatyta programa bus ir prasminga, ir paliksianti įsimintinų įspūdžių“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Neringos meras Darius Jasaitis.
Sostines sujungs vanduo
Kultūros sostinės dienas Vilniuje Neringa pradės išlydėtuvėmis. Gegužės 8 d. 9.30 val. ties Baltuoju tiltu Vilniuje į ekstremalią kelionę leisis dvylika savanorių, sumaniusių baidarėmis per 8 dienas įveikti 400 km vandens keliais, plaukiant nuo Vilniaus iki Nidos.
„Norime išbandyti save ir sukurti nuotykį. Suprantame, kad ši kelionė yra sunki fiziškai ir dvasiškai, tačiau mes tikime, kad įkvėpdami ir palaikydami vieni kitus, galime nuplaukti kur kas toliau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – sako iniciatyvos autorius Paulius Naujokas.
Baidarių komanda „Vinetu Lituano“ suplanavo keliauti į Nidą didžiausiomis Lietuvos upėmis – Nerimi ir Nemunu, bei daugiausia iššūkių keliančiu vandens ruožu – Kuršių mariomis. Vaikinai plauks pro Vilnių, Jonavą, Kauną, Jurbarką, Panemunę, Rusnės salą, Uostadvarį iki pat Nidos. Ją planuoja pasiekti gegužės 15 d.
Muzikoje atgims Neringos legenda
Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“ šiemet Neringoje organizuos jau XXIII Tarptautinį kamerinės muzikos festivalį „Kuršių nerija“. Gegužės 8–9 d. programą Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje ansamblis „Musica humana“ dedikuoja Neringai, vadindamas tai vasaros festivalio preliudu.
Šiais metais Neringai švenčiant miesto 60-metį ir pelnius Lietuvos kultūros sostinės titulą, festivalio „Kuršių nerija“ organizatoriams kilo mintis pristatyti šio krašto kilmę ir Neringos legendos motyvais sukurti scenos meno kūrinį – kamerinę operą. Jos premjera numatyta rugpjūčio mėnesį Juodkrantėje.
Eduardo Mieželaičio legendos apie milžinę Neringą motyvais neringiškė Gintarė Dikšienė sukūrė libretą, o muziką rašo net trys kompozitoriai: Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis.
Gegužės 9 d. koncerte visai šeimai „Legenda apie Neringą“ bus papasakota ir apdainuota iš pajūrio kilusios dainininkės Dovilės Kazonaitės bei ansamblio „Musica humana“ atlikėjų. Pasakojimą apipins ne tik lietuviškos muzikos korifėjų bei žinomų šiuolaikinių autorių kūriniai, bet ir jaunųjų kompozitorių darbai, savitai perteikiantys paslaptingąją Neringos legendą.
Dailininkų, fotomenininkų ir kino kūrėjų meka
Unikali savo kraštovaizdžiu Neringa – daugybės dailininkų tapytas, fotografijose užfiksuotas, kino aikštelėse filmuotas, menininkus iš viso pasaulio traukte traukiantis Lietuvos kurortas. Tai liudija ir dešimtmečius Nidoje rengiamas tarptautinis fotografų simpoziumas „NIDA“.
Dalį įstabių fotografijų gegužės 12 d. bus galima išvyksti „Prospekto“ galerijoje Vilniuje. Čia vyks 2017–2020 m. simpoziumo laureatų Vitalijaus Butyrino, Alvydo Lukio, Aleksandro Ostašenkovo, Kazimiero Mizgirio darbų peržiūra. Kartu bus paskelbtas 2021-ųjų Neringos savivaldybės mero fotografijos meno premijos konkursas.
Gegužės 13 d. Lietuvos kinematografininkų sąjunga ir Lietuvos prodiuserių asociacija organizuos pokalbį tarp kino kūrėjų, režisierių ir Neringos savivaldybės atstovų tema „Neringa kaip filmavimo aikštelė: filmavimo ypatumai ir galimybės“. Renginį moderuos dokumentalistas Linas Mikuta. Jis bus transliuojamas Lietuvos kinematografininkų sąjungos bei Kultūros salos Facebook puslapiuose.
Istorija, nugulusi knygose
Gegužės 17 d. Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 dienos Vilniuje kelsis į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Tądien bibliotekos Kalbos klube (transliacija Yuotube kanalu) vyks pokalbis „Visa tiesa apie kuršininkų kalbą“. Prof. Jolanta Elena Zabarskaitė kalbins Mažosios Lietuvos tyrėją, prof. Dalią Kiseliūnaitę.
Besidomintys Kuršių nerijos istorija, kultūra bei norintys labiau pažinti unikalią ir iki šiol Europoje žinomą Nidos dailininkų koloniją, XIX a. pabaigoje įsikūrusią žvejų kaimelyje Nidoje, laukiami vos prieš kelias savaites pasirodžiusios knygos „Nidos dailininkų kolonija – vietos dvasios atspindys“ pristatyme. Susitikime su skaitytojais dalyvaus knygos sudarytoja dr. Lina Jokubauskaitė-Motuzienė, istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas), menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.
Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje taip pat bus pristatyta poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.
Pasak J. Kelero, šios antologijos tikslas – „pažvelgti, kaip Kuršių nerija – sudėtingo, išskirtinio istorinio likimo kraštas – atrodo iš lietuviškosios poetinės perspektyvos“. Sunku patikėti, tačiau tai – pirmoji tokio pobūdžio knyga, talpinanti įvairių kartų lietuviškąją poeziją, skirtą Kuršių nerijos gamtai, kultūrai, „bemaž utopinei vietai, kurioje kaip švyturys blykčioja ir istorinė vietos dvasia, ir vandenų-miškynų-smėlio gaivalai“.
Neringai – Lietuvos kultūros sostinei dedikuotoje eilėraščių rinktinėje sugulė daugiau kaip pusės šimto Lietuvos poetų eilės, tarp kurių – Bernardo Brazdžionio, Aldonos Elenos Puišytės, Alekso Dabulskio, Roberto Keturakio, Algimanto Mikutos, Vytauto Stulpino, Donaldo Kajoko, Onos Jautakės, Neringos Abrutytės eilėraščiai.
Programa – ir LR Seime
Gegužės 19 d. Lietuvos kultūros sostinės Neringos dienas Vilniuje vainikuos renginiai Lietuvos Respublikos Seime. Seimo rūmų didžiajame kieme Šeiko šokio teatras pristatys šokio spektaklio „Laikas nė(e)rimui“ ištrauką. Būtent šis kūrinys birželio 12 d. taps Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 atidarymo renginio ašimi.
„Laikas nė(e)rimui“ koduoja žodžius „nėrimas/nerimas“, asociatyviai susijusius su neriančiais gilyn, narais, tinklų nėrimu, o gal sielos nerimu – su visu tuo, kas taip būdinga Neringai“, – kūrybiniu sumanymu dalijosi renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko ir pridūrė, jog Šeiko šokio teatro ir Neringos bendruomenės jungtinis projektas įtrauks mažus ir didelius, gamtos ir kultūros – visus Neringos mylėtojus.
Iš Neringos į LR Seimą gegužės 19 d. atvyks ir itin turtinga tapybos darbų paroda „Po amžinuoju Kuršių nerijos dangumi“ (parodos kuratorė – Kristina Jokubavičienė). Parodą sudarys trys dalys, pristatančios istorinį Nidos dailininkų kolonijos palikimą, tapybos tradicijos tęstinumą sovietmečiu bei Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Parodoje bus pristatomi Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“, Neringos muziejų bei Menininkų asociacijos „Tiltas“ fonduose sukaupti dailės kūriniai.
Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 dienas Vilniuje užbaigs LR Seime organizuojama apskritojo stalo diskusija „Kuršių nerija mums ir pasauliui“.
O iki birželio 20 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veiks garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko, Martyno Liudviko Rėzos premijos laureato Romano Borisovo darbų paroda „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“.
Projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ vadovo Narūno Lendraičio teigimu, kultūros sostinės dienų Vilniuje programoje neatsitiktinai persipins šokis, muzika, vizualiniai menai, diskusijos – „norėjome atskleisti Neringos įvairiapusiškumą ir atvirumą kūrybai, įvairių kultūrų pasireiškimui, naujoms idėjoms bei vizijoms. Ir tai tarsi pradžių pradžia birželio 12 dieną Neringoje įvyksiančio Kultūros sostinės atidarymo renginio, kurio visi laukiame“.