Lankytojų bus laukiama visą dieną nuo 11.00 iki 19.00 val. be išankstinės registracijos. Svečiai turės galimybę pasivaikščioti po parodų sales ir susipažinti su sovietmečio laikotarpiu per dailės kūrinius. Kiekvienas meno mylėtojas bus pasitinkamas su parodą pristatančiu lankstinuku. Ekspozicijų salėse parodos kuratorės dailės istorikės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė atsakys į svečių klausimus. Galerijoje apsilankyti bus galima tik su galimybių pasu.

„Nuo tada, kai rugsėjį atidarėme šią parodą, ekskursijas jau surengėme daugiau nei 100 grupių. Deja, dėl ribotų galimybių priimti labai daug lankytojų negalime, todėl norime, kad šios Kalėdos būtų šventė visiems meno ir Lietuvos istorijos mylėtojams ir plačiai atveriame jiems „Tartle“ duris“, – sako „Tartle“ direktorė Jurgita Semenauskienė.

Sovietinis laikotarpis išsiskiria menininkų bandymais prisitaikyti ar apeiti sovietų valdžios dailei keliamus reikalavimus. To meto kūryba – ne tik kolūkiai ar bažnyčios be kryžių, bet ir tarpukario dailės mokyklos tąsa, kartu perimant ir vakarietiškas madas. Ketvirtojoje „Tartle“ parodoje eksponuojama daugiau nei 80 privačios meno kolekcijos kūrinių. Tarp jų – Silvestro Džiaukšto, Vincento Gečo, Antano Gudaičio, Vinco Kisarausko, Leopoldo Surgailio, Stasio Ušinsko, Kazės Zimblytės ir kitų menininkų darbai. Išeivijos ir litvakų kūrybą pristato Arbit Blato, Prano Domšaičio, Jokūbo Lipšico, Jono Rimšos, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Kazio Varnelio, Kazimiero Žoromskio meno kūriniai.

Parodos ekspozicija suskirstyta į penkis segmentus. Pirmiausia lankytojai galės apžvelgti ankstyvojo sovietmečio kūrinius, kuriuose susipina socialistinis turinys ir tautinė forma; antroje dalyje pristatoma politinio atšilimo (XX a. 6–7 deš.) kūryba, kurioje grįžtama prie modernizmo; trečiojoje pasakojama apie konfrontaciją su socialistiniu realizmu 7–10 deš. dailėje; ketvirtoji skirta Lietuvos menininkams išeivijoje, penktoji – litvakų kūrybai.

„Dabar šventinis laikotarpis, kai daug bendraujame šeimos ir artimųjų rate. Jis svarbus ir tuo, kad būtent per tokius susitikimus ir pokalbius išsaugoma istorinė atmintis, perduodama vyresnės kartos patirtis. Jau užaugo karta, kuriai sovietinis laikotarpis nepažįstamas, tad mūsų dovana vilniečiams ir miesto svečiams yra puiki proga į jį atsigręžti ir pažvelgti iš šių dienų perspektyvos. Tai, ką išvysite „Tartle“, nėra tik meno kūriniai. Tai ir istorinė perspektyva su visomis jos spalvomis. Neabejoju, kad čia bus daug naujų atradimų ir tiems, kurie išgyveno tą laikotarpį“, – sako meno pažinimo centro įkūrėjas kolekcininkas Rolandas Valiūnas.

Paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“ veiks iki kitų metų gegužės.
Lietuvos meno ir pažinimo centrą „Tartle“ remia Antano Guogos paramos fondas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“, „Cloud architektai“, „JCDecaux“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, „Maxima“ grupė, „Vakarų medienos grupė“, „Verslo žinios“, „Juodeliai“, „Lewben Art Foundation“, Regina ir Liudas Skierai, „Švyturys-Utenos alus“, taip pat kiti partneriai, įskaitant Eglę ir Vytautą Bučius, Danguolę ir Viktorą Butkus, Jolantą ir Praną Dailides, Viliją ir Gintautą Kvietkauskus, Aušrinę ir Arūną Laurinaičius, „Lietpak“, „SEB“ ir „We Are Marketing“. Būtent rėmėjų dėka „Tartle“ turi galimybę šventiniu laikotarpiu vieną dieną atverti lankytojams erdves nemokamai.

„Tartle“ – Lietuvoje viena didžiausių ir žinomiausių privačių kolekcijų, kurioje kaupiami vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, žemėlapiai, senieji spaudiniai, įvairūs istoriniai artefaktai (seniausieji mena pagonybės laikus). Šiuo metu kolekciją sudaro apie 7 tūkst. objektų, dauguma jų – surinktas po pasaulį išbarstytas ir į Lietuvą grąžintas kultūrinis ir istorinis lituanistinis paveldas. Rinkinius „Tartle“ atveria ir viešina norėdama padaryti kolekciją prieinamą visuomenei. Galerija atidaryta 2018 m.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją