Naują šnipų romaną parašęs Bernardas Gailius: stengiuosi sutramdyti savo vidinį istoriką

Nepraėjo nė dveji metai, o grožinės literatūros duonos paragavęs istorikas Bernardas Gailius pristatė naują knygą – šnipų romaną „Agentė“. Šįkart veiksmas rutuliojasi tarpukario Kaune, kuriame verda politinės aistros, savo kelius bando prasimušti ambicingi karjeristai, svajojantys idealistai, be abejo, verda ir meilės aistros. B. Gailius prisipažįsta – nors kartais ir sunku, kuriant jam tenka tramdyti savo vidinį istoriką, nes skaitytojas pirmiausia laukia geros istorijos.

Jaučia istoriko atsakomybę

Pirmoji B. Gailiaus grožinė knyga „Kraujo kvapas“, pasakojanti apie partizanų gyvenimą Lietuvoje, paskutiniuosius jų gyvavimo metus, pasirodė 2022 m. ir sulaukė gausių gerų atsiliepimų. Autorius prisipažįsta jau ir tada turėjęs ir knygos „Agentė“ idėją ir svarstęs, kurios imtis pirmiau, tad laukti ar ieškoti naujų minčių nereikėjo.

Tik rašyti antrąją knygą visgi, nors ir kaip norėtųsi, nebuvo lengviau. „Norėjosi, kad taip būtų, neslėpsiu, bet kažkaip kitaip viskas turbūt veikia literatūroje, nes su šituo romanu buvo kitokių iššūkių nei su „Kraujo kvapu“, – laidoje „ARTimai“ kalbėjo jis.

Vienas iš abiem knygoms būdingų galvosūkių – kaip suderinti istoriko ir rašytojo profesijas.

„Man kai kurie kritikai sako, kad gal ir ne visada pavyksta tą savo vidinį istoriką sutramdyti, ir aš jais tikiu. Bet šiaip aš stengiuosi sakyti sau ir kitiems, kad kai susiduria interesai istorinio tikslumo ir geros istorijos, tai aš stengiuosi, kad būtų gera istorija. Taip, intuityviai yra tas potraukis, norisi bandyti vaizduoti kiek įmanoma autentiškiau, gal net savotiška atsakomybė, nes kaip dabar atrodys, jei paaiškės, kad tu, istorikas, visas datas supainiojai, arba pavardę neteisingai užrašei“, – juokėsi jis ir pabrėžė, kad visgi, reikia atskirti, kad tai nėra akademinė studija – tai yra žymiai smagiau.

Būtent jo, kaip istoriko, nagrinėti laikotarpiai padiktavo ir abiejų romanų aplinkas.