Šią temą konferencijoje gvildens ir dietistė Vaida Kurpienė, kuri skaitys pranešimą tema: „5 netikėtos mitybos taisyklės, kurios padės prailginti gyvenimą“.
V. Kurpienė teigia, kad yra du kriterijai, kaip mityba daro įtaką gyvenimo trukmei – vienas jų remiasi telomerų ilgiu. Telomeros – tai chromosomų galai, kurie žmogui senstant trumpėja.
„Telomerų ilgiui daugiausia įtakos turi genetika, sportas, miegas, mityba. Teigiama, kad esant per aukštam cholesteroliui, aukštam kraujo spaudimui ir diabetui, jos trumpėja greičiau. Nutukimas ir menkavertė mityba taip pat lemia greitesnį jų trumpėjimą.
Antras kriterijus – mirštamumas nuo lėtinių ligų, kurių didelės dalies galima išvengti, arba sulėtinti jų progresavimą su mityba. Kitaip tariant, telomerų ilgis gali nepadėti, jei ištiks infarktas ar insultas, kurie baigsis mirtimi“, – dėsto V. Kurpienė.
Pasak jos, daugiausia žmonių miršta nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir onkologinių ligų.
„Nors nėra galimybės nuo visų šių ligų apsisaugoti, bet sumažinti riziką – galima. Šitoms dviem susirgimų grupėms didžiulę įtaką turi mityba. Teigiama, kad maitinantis vertingai, vidutiniškai galima prailginti gyvenimą šešeriais metais. Na, o konkrečiam žmogui tai gali būti ir dešimt, ir dvidešimt metų“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, tiems, kurie nori ilgiau gyventi, nepadės vieno vertingo produkto ar jų grupės valgymas. Veikia tik tai, ką mes darome nuosekliai.
„Kai kuriuose produktuose yra medžiagų, kurios gali prailginti gyvenimą, t. y. stabdyti blogųjų medžiagų veikimą, padėti atsikurti ląstelėms, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau jeigu mes vartosime kad ir patį vertingiausią produktą žemėje, o likusi mityba bus menkavertė, chaotiška, vartosime daug perdirbto maisto ir mažai miegosime, tada vertingo produkto nauda bus nusverta žalos“, – sako ji.
Dietistė pateikia pavyzdį – jeigu vartosime pirmo spaudimo ypač tyrą alyvuogių aliejų iš pirmo rinkimo alyvuogių, kuriame yra didžiausias polifenolių, t. y. antioksidantų, kiekis, tačiau dideliame jo kiekyje skrudinsime bulves, tai dalis polifenolių suirs karštyje.
„Bulvės taps greitaisiais angliavandeniais ir valgysime kaloringą maistą, kuris organizme dėl didelio greitųjų angliavandenių kiekio, derinto su riebalais, kels uždegiminius procesus.
Visai kas kita, jei tokį aliejų pilsime ant salotų, kurias suvalgysime prieš virtas bulves ar su jomis. Labai svarbu, kad mityba būtų antiuždegiminė ir įvairi, tad rekomenduojama per savaitę suvartoti bent trisdešimt skirtingų augalinių produktų“, – pataria ji.
V. Kurpienė pastebi, kad iš pradžių gali atrodyti, kad labai sunku susirinkti tų skirtingų 30 augalinių produktų, tačiau iš tiesų taip nėra.
„Jeigu mes vartotume septynis skirtingus neperdirbtus grūdus, septynis skirtingus vaisius ar uogas, tris-keturis skirtingus ankštinius produktus, pavyzdžiui, pupeles, avinžirnius, lęšius, ir likusius daržoves (tai ne tik pomidorą, agurką, bet ir įvairiausius žalumynus, pavyzdžiui, česnakų laiškus, gražgarstes ir pan.), tai tikrai galima sudaryti didelį sąrašą“, – komentuoja ji.
Pasak jos, galima maitintis augaline mityba, tačiau lengviau reikiamas medžiagas susirinkti su įvairia mityba.
„Pavyzdžiui, mums reikalingų omega-3 riebalų rūgščių galime gauti iš linų sėmenų ir ispaninio šalavijo sėklų (chia sėklų), tačiau jos pasisavina priklausomai nuo žmogaus mikrobiotos ir žarnyno būklės, dažniausiai nuo 0 iki 15 procentų, tai yra labai mažas skaičius.
Tuo tarpu iš riebios žuvies, pavyzdžiui, silkės, skumbrės, lašišos pasisavina labai gerai. Tai reikėtų rinktis riebią žuvį, tai gali būti ekologiška lašiša, upėtakis, skumbrė ar matjes silkė, taip pat ir paprasta silkė. Omega-3 labai siejamas su ilgaamžiškumu, nes padeda palaikyti ląstelės elastingumą, taip pat atlieka antiuždegiminę funkciją“, – sako ji.
Dietistė teigia, kad kalbant apie ilgaamžiškumą, labai svarbu produktų rotacija, kad mityba būtų įvairi.
„Ilgaamžiškumo mitybą tiriantys mokslininkai išskiria šiuos produktus: sojų pupeles (edamame), kopūstus, brokolius, avokadus ir krevetes. Jei rinktis raudoną mėsą – tai būtų jautiena. Šiuose produktuose yra nikotinamido mononukleotidai (NMN). Tiesa, labai maži kiekiai.
Kito ilgaamžiškumą palaikančio antioksidanto resveratrolio randama žemės riešutuose, uogose ir raudonose vynuogių odelėse.
O burokėliuose, kuriuos per pastarąjį dešimtmetį taip pamėgo sportininkai, dėl akivaizdžiai geresnių sporto rezultatų, randama trimetilglicino (TMG), kuris kartu teigiamai veikia kepenų bei širdies kraujagyslių sistemos veiklą“, – vardija ji.
Anot pašnekovės, mityboje turėtų būti įvairių produktų iš skirtingų produktų grupių. Svarbu, kad jie būtų neperdirbti.
„Jeigu renkamės daržovę, pavyzdžiui, morką, tai rinkimės morką, o ne morkų traškučius ar sultis, kurios yra koncentruotos. Jeigu renkamės mėsą, tai neperkeptą, neskrudintą ir ne dešros pavidalu. Jeigu renkamės žuvį, tai valgykime žuvį, o ne jos konservus“, – pataria dietistė.