Amžinas poilsis kosmose
Žmogui mirus, jo pelenų išbarstymas jūroje, kalnuose ar kitoje, gražias akimirkas menančioje, vietoje yra jautrus ir reikšmingas. Legendinio filmo „Žvaigždžių kelias“ kūrėjas G. Rodenberry labai žavėjosi kosmosu ir norėjo, kad po mirties, dalis jo pelenų būtų nugabenti į kosmosą ir grįžtų į atgal Žemę. Nuo šio įvykio 1992-aisiais, nemažai asmenų ėmė pageidauti, kad po mirties, dalis jų pelenų būtų išbarstyta kosmoso platybėse.
Savo žymę kosmose paliko ir garsi pilotė A. Earhart – pirmoji moteris lėktuvu perskridusi Atlanto vandenyną 1928-aisiais metais ir be žinios dingusi skrendant virš Ramiojo vandenyno 1937-aisiais. Pilotė per visus savo skrydžius dėvėdavo seną laikrodį, kurį vėliau padovanojo vienam verslininkui. Po A. Earhart dingimo, laikrodis keliavo iš rankų į rankas, tačiau 2009-aisias atiteko astronautei S. Walker, kuri kartu su savimi nuskraidino reliktą į Tarptautinę kosminę stotį. Tai įvyko praėjus 82 metams po pirmojo pilotės skrydžio, dėvint žymųjį laikrodį.
Skatina vaikus tobulėti
Kosmoso karštlige užsikrėtė ir vienas žinomiausių žaislų gamintojų „Lego“. Įmonės atstovai tikėjo, kad figūrėlėms atsidūrus kosmose, vaikai taps dar labiau įkvėpti mokytis bei siekti aukštų rezultatų. 2011-aisiais NASA paskelbė apie „Juno“ misiją, skirtą tyrinėti Jupiterio planetą. Pagrindiniu misijos partneriu bei rėmėju tapo „Lego“. Kosminiame laive atsidūrė ir trys „Lego“ figūrėlės – romėnų dievai Jupiteris ir Junona bei atradėjas Galilėjas Galilėjus.
2008-aisiais metais į kosmosą iškeliavo ir gerai atpažįstamas animacinio filmo „Žaislų istorija“ herojus Bazas Šviesmetis. Žaislas kosmose išbuvo net 15 mėnesių – gerokai ilgesnį laiką, nei ten praleidžia tikri astronautai. Šios kelionės tikslas buvo paskatinti vaikus domėtis technologijomis, inžinerija bei matematika.
Lietuviai į erdvę iškėlė banką
2012-aisiais metais lietuviai nusprendė išbandyti savo jėgas ir nuskraidinti picą į kosmosą. Prie meteorologinio baliono pririštas patiekalas pakilo į daugiau nei 30 kilometrų aukštį ir nusileido Panevėžio rajone.
Į dar aukštesnį, net į 33 kilometrų aukštį, prieš kelias dienas buvo iškeltas Šiaulių banko skyrius. Ne, į stratosferą nebuvo iškeltas pats banko pastatas, o skaitmeninis ekranas su veikiančiu interneto ryšiu. Virtualus banko skyrius buvo nuskraidintas specialiu kosminiu įrenginiu, kuris leidžia objektus iškelti ypatingai aukštai. Kelionė užtruko beveik dvi valandas.
Kelionės kulminacija tapo pirmoji finansinė operacija atmosferos aukštybėse. Mokslo žurnalistė Goda Raibytė, gyvai bendraudama su banko konsultante, sudarė kredito kortelės sutartį. Šiuo originaliu eksperimentu Šiaulių bankas norėjo parodyti, kad yra inovatyvus ir pasirengęs aptarnauti klientus bet kur, kur jie bebūtų – net kosmose.
Nuo kardo iki automobilio
„Žvaigždžių karų“ filmai įkvėpė daugybę žmonių domėtis kosmosu, technologijomis ir moksline fantastika. Tačiau iki 2007-ųjų niekas nesitikėjo, kad legendinis šių filmų atributas – šviesos kardas – kada nors iš tiesų atsidurs kosmose. Švytintis kardas, kuriuo kovojo filmo personažas Lukas Skaivokeris kartu su septynių astronautų komanda pasiekė kosmosą.
2018-aisiais „Tesla Motors“ ir „SpaceX“ vadovas E. Muskas kartu su komanda nusprendė į kosmosą išsiųsti „Tesla Roadster“ elektromobilį, vairuojamą manekeno. Prabėgus metams buvo pranešta, kad transporto priemonė pirmą kartą apskriejo aplink Saulę. Mokslininkai mano, jog po kelių dešimčių milijonų metų automobilis atsitrenks į Venerą arba Žemę.
Maistas kosmose – kur kas brangesnis
Ypatingos istorijos lydi ir maisto patiekalų keliones į kosmosą. NASA astronautas J. Young kartu su savimi į kosmosą pasiėmė jautienos sumuštinį, kurį skrydžio metu pasidalino su kolega. Situacija taip supykdė politikus, kad garsųjį sumuštinį jie pavadino „30 milijonų dolerių vertės sumuštiniu“. Tuo metu šis poelgis buvo laikomas itin rizikingu – kosminiame laive pasklidusios patiekalo dalelės galėjo sugadinti brangiai kainuojančią techniką.
2001-aisiais vienas populiariausių JAV greito maisto restoranų tinklų „Pizza Hut“ pirmą kartą istorijoje pristatė picą į Tarptautinę kosminę stotį. Prieš legendinį pristatymą atlikti testai parodė, jog Pepperoni dešra negali atlaikyti 60 dienų kelionės, tad vietoje jos buvo panaudoti saliamio griežinėliai ir specialūs skonį išlaikantys prieskoniai. Šie astronautų pietūs kainavo daugiau nei milijoną dolerių.