Ši technologija dar tik pradedama kurti, tačiau laboratorijoje užauginta mėsa gali būti viena iš priemonių, padėsiančių sumažinti šį spaudimą, o Korėjos mokslininkai ką tik rado naujovišką jos gamybos būdą. Jie išrado naują hibridinį maistą, kurį sudaro ryžių grūdeliuose išaugintos galvijų riebalų ir raumenų ląstelės, rašo sciencealert.com.
Rezultatas primena keistą mėsos faršo ir ryžių derinį – rausvus, lipnius grūdus. Tačiau, pasak biomolekulinio inžinieriaus Sohyeon Park iš Yonsei universiteto vadovaujamos komandos, ši „mišrainė“ turi daug maistinių medžiagų ir, nors dabar jos gamyba reikalauja šiek tiek darbo, vieną dieną galėtų sumažinti maisto trūkumą.
„Įsivaizduokite, kad visas mums reikalingas maistines medžiagas gauname iš ląstelėmis išaugintų baltyminių ryžių“, – sako S. Park. „Ryžiuose ir taip yra daug maistinių medžiagų, tačiau pridėjus gyvulių ląstelių, jų kiekis gali dar labiau padidėti.“
Ryžius sudaro apie 80 proc. krakmolo, o likusius 20 proc. sudaro baltymai ir kitos maistinės medžiagos. Tai puikus maisto produktas, tačiau tyrėjai pagalvojo, kad galima paversti jį dar maistingesniu.
Biologinėse sistemose ląstelėms reikalingi pastoliai, kurie formuoja audinius jiems augant. Laboratorijose mokslininkai dažnai naudoja dirbtinę įvairių audinių ir organų matricą. S. Park ir kolegos manė, kad ryžiai, būdami tokie porėti, galėtų atlikti tą pačią funkciją, veikdami kaip pastoliai, ant kurių laboratorijoje auginamos gyvūnų ląstelės gali formuoti audinius.
Pirmiausia jie padengė ryžių grūdelius maistine žuvų želatina ir maisto fermentais, kad maksimaliai padidintų ląstelių medžiagos, kuri prilimpa prie ryžių ir auga ant jų, kiekį. Tuomet į ryžių grūdelius įterpė karvių raumenų ir riebalų kamienines ląsteles ir leido joms augti Petri lėkštelėje 9-11 dienų.
Pasibaigus auginimo laikotarpiui, mokslininkai ištyrė ryžius, jų struktūrą ir maistingumą. Jie nustatė, kad jautienos ir ryžių hibridas buvo tvirtesnis ir trapesnis nei įprasti ryžiai.
Dar svarbiau buvo tai, kaip pasikeitė ryžių maistingumas. Hibridiniuose ryžiuose buvo gerokai daugiau baltymų ir riebalų – 8 proc. daugiau baltymų ir 7 proc. daugiau riebalų – nei neapdorotuose ryžiuose. Tai gali atrodyti nedaug, bet, patobulinus, šį rodiklį būtų galima padidinti dar labiau. Šiuo metu mėsingų ryžių (arba ryžių mėsos) gamyba būtų pigesnė už jautienos gamybą, nes kiekvienas baltymų gramas kainuotų mažiau ir išmetamųjų teršalų, ir pinigų.
Komanda apskaičiavo, kad gaminant hibridinius ryžius 100 gramų baltymų susidaro 6,27 kg anglies dioksido. Jautiena išskiria 49,89 kilogramo anglies dioksido 100 gramų baltymų. O hibridinių ryžių kaina vartotojui sudarytų apie 15 proc. jautienos kilogramo kainos.
Įdomūs galėtų būti ir ryžių skonio pokyčiai. Tyrėjų komanda nustatė, kad jautienos raumenys ir riebalai ryžiams suteikia skirtingo kvapo junginių, su kuriais virėjams būtų įdomu eksperimentuoti.
Dabar belieka patobulinti gamybos procesą, kad sutrumpėtų hibridinių ryžių gamybos laikas. Komanda taip pat gali eksperimentuoti, kaip maksimaliai padidinti ląstelių medžiagos įsisavinimą į ryžių grūdus, kurie yra nepaprastai imlūs šiam procesui.
„Nesitikėjau, kad ląstelės taip gerai augs ryžiuose“, – sako S. Park. „Dabar matau daugybę šio hibridinio maisto, kurio pagrindą sudaro grūdai, galimybių. Vieną dieną jis galėtų būti naudojamas kaip maisto pagalba badaujant, karinis racionas ar net kosminis maistas.“
Tyrimai paskelbti žurnale „Matter“.