Sintetinė biologija: kaip kuriamos naujos gyvybės formos ir ką pasiekė lietuviai?

Sintetinė biologija mokslininkams atveria visiškai naują pasaulį. Insuliną gamina molekuliniai fabrikai, šio mokslo pagalba kuriami nepriekaištingo mėsos skonio augaliniai mėsainiai, o ateityje į Žemę galės sugrįžti net dinozaurai. Ši mokslo šaka yra biologijos, fizikos, chemijos ir informacinių technologijų derinys. Ji jau dabar leidžia kurti tai, kas anksčiau atrodė realu tik mokslinės fantastikos filmuose.

Kaip sintetinės biologijos pagalba sukurti ar modifikuoti organizmai pakeis mūsų gyvenimą ir kokie yra šios naujos mokslo šakos principai?

Naujų gyvybės formų kūrimas – paprastas kaip „Lego“ kaladėlių dėliojimas

Norėtumėte sukurti tokį organizmą, kokį tik įsivaizduotumėte? Tai gali būti visiškai realu. „Lego“ išpopuliarėjo dėl to, kad iš vienodų ar labai panašių kaladėlių dar būdami vaikais galėjome sudėlioti ką tik norime. Iš jų ėmėme statyti pastatus, tiltus ir visa tai, ką tik galėjo sukurti mūsų vaizduotė. Dabar į sintetinę biologiją galime pažvelgti kaip į lego kaladėles suaugusiems.

Laboratorijos pavirto kūrybinga darbo vieta, o mokslininkai – kūrėjais.

Šie mokslininkai naudoja biologines plytas (angl. biobricks), kurias 2003 m. pristatė MIT tyrėjas Tomas Knightas. Biologinės plytos yra DNR sekos, kurios gali atlikti norimas biologines funkcijas ir mechanizmus. Tik šįkart jas sukuria pats žmogaus.

Jų pagrindu tampa baltymus ar kitas molekules koduojančios DNR sekos, kurias sintetiniai biologai modifikuoja taip, kad tokios plytas galėtume lengvai sujungti tarpusavyje – ir pradėti statyti namus.

Jei evoliucija truko milijardus metų, tai galimai ji dabar pasiekė tokį tašką, kuris galės perrašyti istoriją. Gyvybė pamažu tampa ne tik natūraliu, bet ir dirbtiniu subjektu.