Panašų alkį jaučia ir tradicinis žaidėjas. Nesvarbu, kad dažno virtuali biblioteka pilna žaidimų, kurios pereiti užtruktų ilgus metus – gal net sulauktumėt pensijos.
Tiesa, jei valdžia nenustos kelti pensijų kartelės, tai galimai tik iki žilos senatvės, kai grįžęs iš darbo su proproanūkiais susėsite priešais hyper-realistik-vizorių pataškyti saujelės zombių.
Žodžiu, žaidimų pilna „spinta“, dauguma jų nė karto neįdiegti ir dulka ten dar nuo caro Ruriko laikų, bet jums nėra ką žaisti, nors tu ką.
Aš net nekalbu apie tuos žaidimus, kuriuos pradėjote, nukovėte keletą blogiečių, o kai jus nukošė koks rimtesnis bosas, pagalvojot, kad „na gerai, užteks šiandien, rytoj pratęsiu“.
Tas „rytoj“ atėjo ir praėjo dar užpernai, bet jūs esate visiškai tikras tuo, kad kada nors tikrai prisėsite ir jau tikrai tikrai užbaigsite tą žaidimą. Na, blogiausiu atveju, bent jau atkeršysite tam bosui už pažeminimą.
Gerai, jei tai būtų vienas toks žaidimas, bet daugumos mūsų bibliotekoje tokių pradėtų ir atidėtų kitam kartui, kuris turbūt niekada neateis, tikrai yra ne vienas.
Blogiausia, kad, kai norite „ką nors pažaisti“, tie jūsų laukiantys žaidimai stebuklingai nebūna nei norimo žanro, nei pageidaujamo stiliaus, nei apskritai atitinka jūsų šiandienos meniškai valiūkišką nuotaiką.
Pripažinkim, kad tinkamas laikas turbūt niekada ir neateis – esame vartotojiška visuomenė ir norime vartoti tai kas nauja, o ne tai, kas jau apsitraukė penkiais sluoksniais moralinių dulkių.
Juk draugai ir žiniasklaida kalba apie naujausius, moderniausius žaidimus, tai negi dabar imsi žaisti apipelijusią ketverių metų senieną? Juk ne. Norisi šviežio kraujo, norisi kažko naujo ir neišbandyto.
Nesvarbu, jog tas naujas žaidimas turbūt sulauks tokios pat lemties jūsų bibliotekoje, bet svarbiausia (jei jau leistis prie pat šaknų) – leis išskirti šiek tiek dopamino į jūsų smegenis.
Todėl, norėdama numalšinti vis augantį žaidėjų troškulį naujovėms, Steam platforma sukūrė tokį renginį, kurį pavadino „Next Fest“. Laisvai išvertus reikštų „Netrukus pasirodysiančių žaidimų festivalį“. Vyksta jis kelis kartus per metus, o kol tęsiasi – galima išmėginti kol kas dar neišleistus žaidimus.
Kūrėjai specialiai ruošiasi šiam renginiui ir pagamina laukiamų (ir nelabai) žaidimų demonstracines versijas. Vieni stengiasi ir nemiega naktimis, norėdami perteikti žaidėjams kuo įspūdingesnę patirtį, kiti viską daro tep-lep, todėl tarp demonstracinių versijų galima rasti visko.
Pastarosios yra visiškai nemokamos, dauguma neužima daug vietos, dėl to galite išbandyti daugelį žaidimų be jokios sąžinės graužaties. Jas galima rasti čia: žaidimų platforma STEAM.
Esmė ta, kad jei žaidimas patiks – jį vėliau galėsite nusipirkti. Dažniausiai į „Next Fest“ patenka tokie žaidimai, kurių išleidimo data ne už kalnų – laukti tenka iki metų, o dažnu atveju ir gerokai trumpiau. Tiesa, pasitaiko ir liūdnesnių situacijų, bet čia jau vidinės leidėjų ir kūrėjų peripetijos, kurias sunku numatyti net jiems patiems.
Šį birželį sulaukėme tikrai nemažai įspūdingų darbų. Trumpai apžvelgsiu keletą įdomesnių:
„The Alters“ – nuotykinis išgyvenimo žaidimas, kuriame turėsite klonuoti save tam, jog sklandžiai veiktų jūsų milžiniškas, nesvetinga planeta keliaujantis mechanizmas.
Jūsų klonai dirbs įvairius kasdienius, o kartais neįtikėtinai pavojingus darbus.
Pasitaikys nelaimingų atsitikimų, netgi tragiškų mirčių, o tai galimai paveiks kitų klonų moralę.
Deja, bent jau dabar atrodo, kad negalėsite klonuoti moteriškos savo versijos, dėl to teks visą laiką leisti barzdų apsuptyje.
„Enotria: The Last Song“ – itališko folkloro kupinas „souls-like“ žanro atstovas, kuriame svarbiausią vaidmenį vaidins įvairios kaukės.
Numovus tokią nuo priešininko ir ja pridengus savo veidą – perimsite visas priešininko kovines savybes.
Labai įdomus sprendimas, kuris praktikoje reiškia, jog atėmę priešininko kaukę gausite naują įgūdžių medį, kurį galėsite dar ir savarankiškai patobulinti.
Žaidime „Caravan SandWitch“ savo mikroautobusu leisitės į kelionę po post-apokaliptinį pasaulį. Vedamas troškimo surasti dingusią seserį, pakeliui susipažnsite su įvairiomis vietinėmis bendruomenėmis, sutiksite įdomių personažų ir atrasite naujas žemes.
Tyrinėsite apleistus miestus, paplūdimius ir dykumas.
Čia nėra priešų, nėra mirties, žaidimas puikiai tinka mėgstantiems atsipalaiduoti ir tiesiog patirti įvairių nuotykių.
„First Dwarf“ kūrėjai sako, kad žaidimą galima apibūdinti kaip „No Man’s Sky“ ir „World of Warcraft“ hibridą.
Čia įsijausite į nykštuko-inžinieriaus rolę ir imsitės sudėtingos misijos – surasti nykštukų gyvenvietėms tinkamus plotus.
Kelionėje jums pagelbės nepamainomas, magija varomas mechaninis kostiumas, o kompaniją palaikys smagus kompanionas – drakoniukas.
„Riven“ žaidime leisitės į kelionę per džiunglių tankmę, tyrinėsite įspūdingas požemines olas ir kvapą gniaužiančius pastatus. Žaidimas paremtas 1997-aisiais išleistu to paties pavadinimo kūriniu, bet tai nėra tiesiog perdirbinys – šiuolaikinis „Riven“ smarkiai įšplės klasikinį „Myst“ žaidimų pasaulį.
Jei esate kiek vyresnės kartos atstovas, turbūt žinote, jog „Myst“ nebuvo skirtas paprastiems žaidėjams – tai užkietėjusių galvosūkių fanų džiaugsmas, kuris su galvosūkiais nuolat nesusiduriančiam žmogui gali būti sunkiai įveikiamas.
Taigi, prieš žaisdami, gerai pasverkite savo šansus.
„Flintlock: The Siege of Dawn“ – vienas įspūdingiausių šio „Next Fest“ žaidimų. Čia jūs leisitės į pavojingą kelionę per dykumas bei naršysite senovinius griuvesius norėdami atskleisti stebuklingo Aušros miesto paslaptis.
Kelionėje jums padės magiškas skraidantis lapiukas, kuris ir jūsų personažui suteiks šiokių tokių skrajojimo galių.
Savo arsenale turėsite ne tik įprastus artimos kovos ginklus, bet ir keletą šaunamųjų, kuriais galėsite naikinti priešus iš didelio atstumo.
Tai tik keli pavyzdžiai iš to, ką visai neseniai pasiūlė išmėginti praūžęs „Next Fest“. Kurį laiką, net ir po renginio pabaigos, šiuos žaidimus nemokamai galite išmėginti ir jūs. Taigi, jei paskubėsite, galimai dar rasite visas, ar bent jau daugumą, šių demonstracinių versijų „Steam“ platformoje.
Kai kurios iš jų liks prieinamos amžinai, bet dažnu atveju, po kurio laiko kūrėjai jas iš svetainės išima. To priežastys gali būti įvairios; pavyzdžiui, galutinis žaidimo variantas arba vizija pernelyg stipriai skiriasi nuo demonstracinės versijos, kurios atnaujinti niekas neketina.
Šiam kartui tiek, o jus raginu eilinį kartą perkratyti savo žaidimų biblioteką, gal ten laukia koks nors apdulkėjęs stebuklas netikėtai tapsiantis metų atradimu.
Juk yra tokia sena gera lietuviška patarlė:
Svetimoj pirkioj žiūri į lentynas, o savoj – aukso panosėj nepastebi.