Atlyginimai žaidimų kūrimo sektoriuje augo 20 proc.
Auganti aukštųjų technologijų ekosistema yra vienas iš esminių miesto ekonominės plėtros rodiklių.
Kartu su kitomis „Vilnius TechFusion“ industrijos šakomis didėjanti žaidimų pramonė jau gali pasigirti išskirtiniais rodikliais: žaidimų kūrimo kompanijų skaičius, lyginant 2020 ir 2022 m., išaugo 11 proc., darbuotojų skaičius per tą patį periodą ekosistemoje išaugo net 98 proc., o darbo užmokesčio vidurkis praėjusiais metais, lyginant su 2021-aisiais, augo 20 proc.
Pasak Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Ingos Romanovskienės, žvelgiant į bendrą žaidimų kūrimo ekosistemos progresą, toks augimas neturėtų stebinti.
„Šiuo metu Vilniuje išgyvename tam tikrą žaidimų ekosistemos bumą. Matome, kad vis daugiau šios ekosistemos įmonių įsitvirtina pasaulinėse rinkose ir ten pristato savo produktus. „Vilnius TechFusion“ surinkti duomenys rodo, kad plečiasi tiek vietinės įmonės, tiek užsienio verslai, persikėlę į Vilnių. Stengdamiesi atliepti kompanijų norus, didiname jų žinomumą prioritetinėse užsienio rinkose, taip padėdami pritraukti investuotojų ir darbuotojų į mieste veikiančią žaidimų ekosistemą“, – sako I. Romanovskienė.
Siekia sektoriaus prioretizavimo
Vilniuje augančią žaidimų kūrėjų rinką pastebi ir patys ekosistemos atstovai. Anot jų, staigus augimas fiksuojamas jau keletą metų iš eilės. Tai, pasak Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovo Gedimino Tarasevičiaus, lėmė kompleksinės priežastys.
„Esminis pastarojo laikotarpio įvykis – Baltarusijos kompanijų persikėlimas į Vilnių, nulemtas Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Per labai trumpą laiką į sostinę persikėlė daugiau nei 1 000 žaidimų kūrėjų, tad dirbančiųjų žaidimų industrijoje Lietuvoje skaičius šoktelėjo dvigubai.
Kartu stebime augantį susidomėjimą šiuo sektoriumi – teminiuose industrijos renginiuose apsilanko daug didesnis skaičius žmonių, kuriasi naujos žaidimų kūrimo studijos, ypatingai sustiprėjo stalo žaidimų kūrėjai“, – sako G. Tarasevičius.
Augant žaidimų kūrimo sektoriui verslininkai pastebi, kad nors valstybė stengiasi sektoriui suteikti visas galimybes, tačiau stinga dar keleto detalių.
Nors Vilniuje įsikūręs šios ekosistemos sektorius didžiausias visose Baltijos valstybėse, jis šaliai vis dar nėra prioritetinis, o iki pilnos potencialo realizacijos trūksta ir padidėjusio skrydžių į sostinę skaičiaus.
„Iš valstybės norėtume apsisprendimo prioretizuoti šią industriją ir sudaryti kuo palankesnę investicinę aplinką būtent šiam sektoriui. Visomis priemonėmis reikėtų siekti, kad Vilnius turėtų tiesioginius skrydžius ir susisiekimą su didžiaisiais Europos bei pasaulio žaidimų hub‘ais. Taip galėtume skatinti talentų apsikeitimą ir į Lietuvą pritraukti patyrusių specialistų, kurie žaidimų kūrimo įmones pakeltų į naują lygmenį.
Matome ir tam tikrus trūkumus mokestinėje sistemoje, kurie nulemia, kad dalis užsienio talentų dirba nuotoliu ir niekada neįsilieja į Lietuvos žaidimų kūrimo bendruomenę“, – atkreipia dėmesį Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovas.
Prieš išleidžiant žaidimą – svarbus darbas su užsienio rinkomis
Tarp dvidešimties didžiausių Europos mobiliųjų žaidimų kūrimo studijų esanti įmonė „Nordcurrent“ skaičiuoja jau 21 savo veiklos metus. Vilniuje veikiančios bendrovės apyvarta siekia 89 mln. eurų, o savo žaidimais jie žavi viso pasaulio gyventojus. Jų žaidimas „Cooking Fever“ 2014 metais buvo vienas restorano simuliacijų žaidimų pradininkų, iki šiol jį yra žaidę daugiau nei 400 mln. žaidėjų.
Šiuo metu Nordcurrent jau yra sukūrusi 7 žaidimus viršijusius 5 milijonus parsisiuntimų – tokius kaip „Happy clinic“, „Pocket Styler“ ar „Airplane chefs“.
„Nordcurrent“ rinkodaros vadovas Simonas Stūrys teigia, kad Lietuvoje video žaidimus kurti įmanoma, tačiau tam svarbi patirtis ir duomenys.
„Žaidimų rinka yra globali ir neturinti sienų, pasiekti bet kurią rinką yra nesunku, tačiau taip pat nėra rinkų be intensyvios konkurencijos. Leidžiant mobiliuosius žaidimus pirmas žingsnis yra patekti į „Google Play“ bei „App Store“ platformas, tačiau siekiant finansinės sėkmės yra būtinos gana didelės investicijos į reklamą skirtinguose kanaluose.
Šalia įprastų skaitmeninių reklamos kanalų dirbame su įvairių šalių nuomonės formuotojais, plėtojame žaidimų mėgėjų bendruomenes socialiniuose tinkluose. Tam, kad sumažinti investicijų rizikas, žaidimai ir jų reklamos yra testuojamos pasirinktose mažesnėse rinkose, ir tik pasiekus tinkamus rodiklius pradedama globali žaidimo paleidimo kampanija“, – pažymi S. Stūrys.
Dienos šviesos neišvysta kas antras žaidimas
Norint sukurti sėkmingą žaidimą, neužtenka tik geros istorijos ar gražių vaizdinių elementų. Pasak S. Stūrio, svarbu kaupti ir analizuoti duomenis apie žaidėjus bei jų elgseną žaidimuose – tai leidžia subalansuoti žaidimo eigą, taip, kad žaidėjai įsitrauktų ir liktų jame kuo ilgiau.
„Mūsų sukaupta ilgametė patirtis leidžia tiek grindžiant duomenimis, tiek eksperimentų istorijomis geriau įvertinti, kokie žaidimai pritrauks žaidėjų dėmesį ir jį išlaikys, o kokie – ne. Be to, turime nugludintą testavimo, paleidimo bei tobulinimo procesą, leidžiantį įvertinti žaidimo potencialą gana ankstyvoje stadijoje. Istorija rodo, kad maždaug kas antras žaidimas yra stabdomas dar prieš jį paleidžiant į globalią rinką. Įdarbinant duomenis ir kaupiant patirtį šis rodiklis gerėja“, – sako jis.
Trūksta patyrusių specialistų
Lietuvos žaidimų apdovanojimuose geriausiu žaidimu kompiuteriams ir konsolėms pripažintas kompanijos „Tag of Joy“ kūrinys „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ pasakoja istoriją apie Čikagoje augusią Mildą, kuri netikėtai sulaukia mirusio senelio palikimo – namo Vilniuje. Jame rodoma Lietuvos istorija, faktai, o dalis žaidimo istorijos taip pat sukasi sostinėje.
Nors tokie šalies istorijos vaizdavimai kompiuterio ar telefono ekranuose gana reti, plečiantis Lietuvos žaidimų kūrimo bendruomenei, panašių istorijų galime sulaukti ir ateityje.
Pasak žaidimų studijos „Tag of Joy“ vadovo Šarūno Ledo, prie bendruomenės augimo stipriai prisidėjo ir čia vykstantys renginiai.
„Smagu matyti, kaip Lietuvos žaidimų kūrimo industrija pastaruosius 20 metų sparčiai auga. Daugmaž kas penkmetį pasitaiko augimo šuoliai, tačiau bendrai industrija stiprėja nuolat ir stabiliai. Tai parodo, kad vis dar yra neišnaudoto potencialo, o kartu tampame vis labiau matomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Vienas išskirtiniausių bruožų yra bendruomenės artumas – daug žmonių industrijoje aktyviai dalyvauja renginiuose, įtraukia ir naujus specialistus.
Manau, kad tai prieš 21-erius metus Lietuvoje prasidėjusių „Game Jam“ renginių, skaičiumi lenkiančių bet kokius kitus kada nors Baltijos šalyse vykusius hakatonus, pasekmė. Tai puiki vieta pabendrauti, o kartu ir pasitikrinti savo žaidimų kūrimo įgūdžius“, – pažymi Š. Ledas.
Anot žaidimų studijos vadovo, šalies žaidimų sektoriui labiausiai trūksta patyrusių specialistų, kuriems užaugti reikia laiko.
„Lietuvos universitetai paruošia stiprius programuotojus, kuriems, nors ir trūksta konkrečiai į žaidimų kūrimą orientuotų žinių, nėra sudėtinga persiorientuoti. Panašiai ir su dailininkais – turime aukštųjų mokyklų, kurios suteikia gerus pagrindus, pritaikomus ir kuriant žaidimus. Be abejo, tokiu atveju reikia papildomai žaidimų kūrimu domėtis laisvalaikiu, o jeigu studijose būtų suteikiama daugiau tiesiogiai pritaikomų įgūdžių, būtų šiek tiek lengviau. Tiesa, Lietuvoje nėra ruošiami žaidimų dizaineriai (projektuotojai).
Kalbant apie specialistų poreikį ir jų kiekį, šiuo metu turbūt didžiausias trūkumas yra patyrusių specialistų, galinčių vesti projektus bei padėti augti jaunimui. Bet patirtis savaime neatsiranda – reikia tiesiog palaukti 5 ar 10 metų, kol jauni specialistai užaugs“, – tiki jis.