Kompiuterių programuotoja Eugenija Kuyda yra JAV pokalbių programėlės „Replika“ įkūrėja, teigianti, kad siūlo naudotojams „dirbtinio intelekto draugą, kuriam rūpi, kuris išklauso ir pasikalba, visada yra jūsų pusėje“, rašo bbc.com.
Pradėjusi veikti 2017 m., šiuo metu ji turi daugiau nei du milijonus aktyvių naudotojų. Kiekvienas jų turi unikalų pokalbių robotą arba „repliką“, nes dirbtinis intelektas mokosi iš jų pokalbių. Vartotojai taip pat gali susikurti savo animacinį avatarą savo pokalbių robotui.
E. Kuyda sako, kad programėle naudojasi įvairūs žmonės – nuo autistiškų vaikų, kurie naudojasi šia programėle, norėdami „apšilti prieš bendravimą su žmonėmis“, iki suaugusiųjų, kurie tiesiog yra vieniši ir kuriems reikia draugo.
Ir nors programėlė pirmiausia skirta būti draugu ar kompanionu, ji taip pat gali būti naudinga jūsų psichikos sveikatai, pavyzdžiui, leisdama naudotojams „susikurti geresnius įpročius ir sumažinti nerimą“.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje yra beveik milijardas žmonių, turinčių psichikos sutrikimų. Tai yra daugiau nei vienas žmogus iš dešimties.
PSO priduria, kad „tik nedidelė dalis žmonių, kuriems to reikia, turi galimybę gauti veiksmingą, įperkamą ir kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą“.
Ir nors kiekvienas, susirūpinęs dėl savęs ar savo artimųjų, pirmiausia turėtų kreiptis į medikus, pokalbių robotų psichikos sveikatos terapeutų augimas gali suteikti daugeliui žmonių laukiamą paramą.
Dr. Paulas Marsdenas, Britų psichologų draugijos narys, sako, kad programėlės, kuriomis siekiama pagerinti psichinę savijautą, gali padėti, tačiau tik tuo atveju, jei rasite tinkamą ir tik ribotai.
„Kai ieškojau, buvo 300 programėlių, skirtų vien tik nerimui... tad kaip žinoti, kurią iš jų naudoti?
„Jos turėtų būti vertinamos tik kaip asmeninės terapijos papildymas. Sutariama, kad programėlės negali pakeisti žmogaus terapijos“.
Tačiau kartu daktaras P. Marsdenas sako, kad jį džiugina dirbtinio intelekto galimybės padaryti terapinius pokalbių robotus veiksmingesnius. „Psichikos sveikatos priežiūra grindžiama kalbėjimo terapija, o kalbėjimas yra tai, ką daro pokalbių robotai“, – sako jis.
P. Marsdenas pabrėžia, kad pirmaujančios dirbtinio intelekto pokalbių robotų įmonės, tokios kaip „OpenAI“, sukūrusi neseniai daug dėmesio sulaukusį „ChatGPT“, atveria savo technologijas kitiems.
Jis sako, kad tai suteikia galimybę psichikos sveikatos programoms naudoti geriausius dirbtinio intelekto robotus, „turinčius daugybę žinių, didėjantį gebėjimą mąstyti ir puikius bendravimo įgūdžius“. „Replika“ yra viena iš tokių paslaugų teikėjų, kuri jau naudoja „OpenAI“ technologiją.
Bet ką daryti, jei žmogaus santykiai su pokalbių robotu terapeutu tampa nesveiki? Vasario mėnesį „Replika“ pateko į laikraščių antraštes, kai paaiškėjo, kad kai kurie naudotojai su savo pokalbių robotu vedė atvirus pokalbius.
Naujienų istorijos pasirodė po to, kai „Replika“ sukūrusi įmonė „Luka“ atnaujino savo dirbtinio intelekto sistemą, kad užkirstų kelią tokiems seksualiniams mainams.
Ne visi naudotojai džiaugiasi šiuo pakeitimu. Vienas jų rašė „Reddit“: „Žmonės, kurie rado prieglobstį nuo vienatvės, gydymą per intymumą, staiga sužinojo, kad jis yra dirbtinis ne dėl to, kad yra dirbtinis intelektas, o dėl to, kad jį valdo žmonės.“
Šis „Luka“ žingsnis gali būti susijęs su tuo, kad taip pat vasario mėnesį Italijos duomenų apsaugos agentūra uždraudė jai naudoti italų asmens duomenis.
Italijos priežiūros institucija teigė, kad programėle naudojosi jaunesni nei 18 metų asmenys, kurie gaudavo „visiškai jų amžiui netinkamus atsakymus“. Ji pridūrė, kad programėlė taip pat galėjo „padidinti riziką asmenims, kurie dar tik vystosi arba yra emociškai pažeidžiami“.
Šis žingsnis gali apriboti „Replika“ naudojimą Italijoje, o „Luka“ gali būti nubausta pinigine bauda. Ji teigia, kad „glaudžiai bendradarbiauja su Italijos reguliavimo institucijomis ir pokalbiai vyksta teigiamai“.
Jungtinės Karalystės interneto privatumo kampanijos aktyvistė Jen Persson sako, kad reikia daugiau pasaulinio pokalbių terapeutų reguliavimo.
„Dirbtinio intelekto bendrovės, kurios pateikia teiginius apie produktus, susijusius su psichikos sveikatos nustatymu ar palaikymu, arba kurie yra skirti daryti įtaką jūsų emocinei būsenai ar psichinei gerovei, turėtų būti klasifikuojami kaip sveikatos produktai ir jiems atitinkamai turėtų būti taikomi kokybės ir saugos standartai“, – sako ji.
E. Kuyda teigia, kad „Replika“ yra ne psichikos sveikatos priemonė, o draugas, kaip ir naminis gyvūnėlis. Ji priduria, kad ji neturėtų būti laikoma žmogaus terapeuto pagalbos pakaitalu.
„Reali terapija suteikia neįtikėtinų įžvalgų apie žmogaus psichiką, kurios gaunamos ne tik iš teksto ar žodžių, bet ir matant jus asmeniškai, matant kūno kalbą, jūsų emocines reakcijas, taip pat neįtikėtinai gerai žinant jūsų istoriją“, – sako ji.
Kitos psichikos sveikatos sektoriaus programos kur kas atsargiau vertina dirbtinio intelekto naudojimą. Viena iš jų – meditacijos programėlė „Headspace“, kuri turi daugiau nei 30 mln. naudotojų ir kurią Jungtinėje Karalystėje yra patvirtinusi NHS.
„Mūsų pagrindinis įsitikinimas ir visas verslo modelis yra paremtas žmogaus vadovaujama ir į žmogų orientuota priežiūra – ryšys, kurį mūsų nariai užmezga gyvai bendraudami su treneriais ir terapeutais per pokalbius, vaizdo įrašus ar asmeniškai, yra nepakeičiamas“, – sako „Headspace“ vykdomasis direktorius Russellas Glassas.
Jis priduria, kad nors „Headspace“ naudoja dirbtinį intelektą, tačiau tai daro „labai selektyviai“ ir išlaikydama „gilų žmogiškąjį dalyvavimą“. Įmonė nenaudoja dirbtinio intelekto pokalbiams su naudotojais, o R. Glassas sako, kad jį naudoja tik tokiems dalykams, kaip asmeninių turinio rekomendacijų teikimas naudotojams arba pagalba žmogui, kai jis rašo užrašus.
Vis dėlto P. Marsdenas sako, kad dirbtinio intelekto valdomi terapijos pokalbių robotai tik tobulės. „Atrodo, kad naujos dirbtinio intelekto pokalbių robotų technologijos ugdo veiksmingos psichikos sveikatos pagalbos įgūdžius, įskaitant empatiją ir supratimą, kaip veikia žmogaus protas“, – sako jis.
Jo komentarai paskelbti po neseniai Niujorko valstijoje esančio Kornelio universiteto atlikto tyrimo, kurio metu „ChatGPT“ buvo atlikti keli testai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip žmonės gali suprasti, kad kiti gali galvoti kitaip. Dirbtinio intelekto rezultatai prilygo devynerių metų amžiaus vaiko rezultatams.
Anksčiau toks kognityvinis įsijautimas buvo laikomas išskirtinai žmogišku.