Europa kerpa sparnus kriptovaliutų laisvei ir decentralizacijai: už saviveiklą baus milijoninėmis baudomis

Milijoninės baudos, draudimai dirbti iš Vanuatu ar kitų trečiųjų šalių, griežta vartotojų apsauga ir netgi prarastų bitkoinų ar kitų kriptovaliutų kompensavimas. Europos kriptoturto rinkų reglamentas (MiCA) uždės pančius kripto turtui – jis turėtų būti patvirtintas šį balandį Europos Parlamente. Kokie pagrindiniai pokyčiai laukia?

MiCA aprašo, kaip turės būti apsaugoti vartotojai, įskaitant ir aplinkos apsaugos priemones. Preliminarus susitarimas dėl MiCA reglamento buvo pasiektas pernai birželį, galutinis balsavimas turėtų įvykti šiemet pirmą pusmetį Europos Parlamente, tuomet ji bus perkeliama į atskirų 28 ES valstybių teisės aktus.

ES pareigūnai tikisi, kad MiCA įneš tvarkos iki šiol nereguliuojamoje kriptovaliutų rinkoje: padės pašalinti piktnaudžiavimą, apribos vartotojų patiriamą riziką, nustatys vienodas taisykles, padės pašalinti „blogus veikėjus“. MiCA taip pat mažins rinkos manipuliavimo, kriptovaliutų vagysčių riziką – paslaugų teikėjai neš atsakomybę, jei vartotojų piniginės nesąžiningai nukentėtų.

Vietoje „laisvės ir decentralizavimo“ – tradicinė finansų sistema

Iki šiol kriptovaliutų rinka ir joje susikūrę verslo modeliai, pvz., keityklos, operatoriai, buvo nereguliuojami, paaiškina klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos sprendimų bendrovės „Ondato“ bendraįkūrėjas ir vadovas Liudas Kanapienis.

„Pradžioje tai buvo nereglamentuota visomis prasmėmis, nei tai valiutos keitimo operacijos, nei tai finansinės operacijos – tai buvo kažkas šone, visame pasaulyje nereguliuojama aplinka“, – paaiškina jis.

Tačiau ilgainiui suprasta, kad pinigų judėjimas vyksta – vyksta sandoriai, kriptovaliutomis galima disponuoti, ir atsirado poreikis tai reglamentuoti pirmiausia pinigų plovimo prevencijos tikslais. Pritaikyti reikalavimų pakako tik kuriam laikui.

„Dabar visi suprantama, kad jei veikiame visiškai nereguliuojamoje decentralizuotoje rinkoje, čia kyla daug pavojų, neaišku, kas kuo užsiima, ir matome tokių pavyzdžių, kai sunku suprasti, kas ir kaip vykdo veiklą, ar turi galimybių užtikrinti prisiimtus įsipareigojimus, ar turi kompetencijos, ir panašiai. Tai Europiniu mastu buvo nuspręsta – turime prieiti prie normalaus reglamentavimo, kas vis dėlto gali užsiimti virtualiomis valiutomis. Iš to ir atsiranda kriptovaliutų rinkos reguliavimo modelis, trumpiau MiCA“, – paaiškina L. Kanapienis.

Vienodi reikalavimai atsiras visoje ES: nuo licencijų išdavimo, iki paslaugų teikimo reguliavimo, nauji barjerai įmonėms, pvz., minimalaus įstatinio kapitalo, skaidrumo, reklamos reikalavimai.

Esminis pasikeitimas – bus žinomi kriptovaliutos įėjimo ir išėjimo taškai

Nors yra prikurtų įvairių kriptovaliutų, neva užtikrinančių anonimiškumą, anonimiškumas naujame reglamente bus paaukotas – perkant ar parduodant kriptovaliutas rinkos dalyviams, jie turės susirinkti informaciją apie pirkėjus ir pardavėjus.

„Įdomesnis aspektas – lendama į kriptovaliutos galimybių esmę. Atsiranda judėjimo taisyklė, tai yra, galimybė registruoti, kur kriptovaliuta atsiduria, kokiose rankose. Teks registruoti tiek įėjimo, tiek išėjimo taškus: kur kriptovaliuta atsiranda, kur ji nukeliauja, ir kaip ji iškeliauja. Tas ir keičiasi“, – pabrėžė „Ondato“ vadovas.

Tai bus priešinga nei tai, ką žadėjo kriptovaliutų kūrėjai bumo laikais – neva laisvą judėjimą, disponavimą, anonimiškumą ir pan.

„Rinka sutarė, ir ši kalba įvyko pakankamai seniai – reikia reguliavimo visomis prasmėmis, nes kitaip mes tiesiog turime tokį nereguliuojamą chaosą. Tai gaunasi, kad keliaujame į labiau tradicinių finansų modelį, su tam tikromis naujomis technologinėmis galimybėmis“, – paaiškina L. Kanapienis.

MiCA, anot jo, įpareigos ir suteiks valstybėms gaires, kaip kriptovaliutų rinkos dalyvius licencijuoti: kokio kapitalo reikės, kokius reikalavimus reikės atitikti. Įmonės turės veikti „pažindamos savo klientus“, surinkdamos apie juos reikiamus duomenis.

„Nebebus piniginių adresų, kurie būtų anoniminiai. Bet kokiu atveju jums keičiant bitkoinus į bet ką kitą, ar išsivedant kitur, ar keičiant į pinigus, bus žinoma, kas konkrečiai valdo tą piniginę. Ir nebus išimčių ar spragų, kad nebūtų žinoma, kur pinigai išėjo“, – sako L. Kanapienis.

Jis patikina, kad nemažai valstybių, įskaitant ir Lietuvą, didelę dalį direktyvos yra įgyvendinusios savarankiškai, pritaikė atskirus reikalavimus.

„Ten nelabai yra to, ko nenorėtų normaliai veikiančios bendrovės“, – pabrėžė ekspertas.

Lietuvoje nuo lapkričio 1 dienos, pvz., atsirado reikalavimas dėl privalomo bent 125 tūkst. Eurų įstatinio kapitalo kriptovaliutų keitykloms – tokių įmonių skaičius sumažėjo nuo 840 metų pradžioje, iki 206 įmonių.

Praradus bitkoinus turės atlyginti

Nauja direktyva apims kriptoturto, pvz., įvairių žetonų, platinimą, jų leidėjus, kriptovaliutų paslaugų teikėjus ir pan.

„MiCA geriau apsaugos europiečius, kurie investavo į šį turtą, ir užkirs kelią netinkamam kriptoturto naudojimui, kartu jis bus palankus inovacijoms, kad būtų išlaikytas ES patrauklumas. Šis svarbus reglamentas uždarys kriptoturto „Laukinius Vakarus“ ir patvirtins ES, kaip standartų skaitmeninėmis temomis nustatytojos, vaidmenį“, – anksčiau buvo rašoma ES Tarybos pranešime.

Pavyzdžiui, dabar žlungant kriptovaliutų keityklai, vartotojai gali likti be savo pinigų, dažnai juos nusineša ir sukčiai. ES reikalaus, kad tiekėjai turėtų sukaupę reikalingo kapitalo vartotojams apsaugoti, arba būti apdraudę savo veiklą kitoje įstaigoje. Kriptoturto paslaugų teikėjai turės prisiimti atsakomybę jei prarastų investuotojų kriptovaliutas, pvz., dėl kibernetinių atakų.

Taip pat ir platinant kriptovaliutas ar žetonus – europiečiams tą galės daryti tik ES įmonės, o be to, bus galima per 14 dienų atgauti pinigus ir žetonus grąžinti.

„Iš tiesų pagal MiCA vartotojai bus apsaugoti reikalavimu, kad stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų emitentai sudarytų pakankamai likvidų rezervą santykiu 1 prie 1, ir iš dalies – indėlių forma. Kiekvienam vadinamosios stabilizuotosios virtualiosios valiutos turėtojui emitentas siūlys bet kuriuo metu ir nemokamai pasinaudoti reikalavimo teise, o rezervo veikimo taisyklėmis taip pat bus užtikrintas pakankamas minimalus likvidumas“, – rašė Taryba.

MiCA labai daug dėmesio sutelkta į reikalavimus paslaugų aprašymams, reklamai, vartotojų informavimui apie riziką, kokios turėtų būti „Baltosios knygos“ – jos primins įprastų vertybinių popierių platinimo prospektus.

Bus galima sužinoti ne tik visus licencijuotus paslaugų teikėjus, bet bus vedamas ir registras su reikalavimų neatitinkančiais paslaugų teikėjais. Atsakomybės numatytos akcininkams ir vadovams.

Į taikymo sritį nebus įtraukti nepakeičiami žetonai (NFT), nebent jie patenka į aprašytas kriptoturto kategorijas. Tačiau planuojama, kad jiems gali būti sukurtas atskiras režimas.

Grės milijoninės baudos

Net jei fizinis asmuo susigalvotų neteisėtai platinti savo naujus žetonus, jis asmeniškai galėtų gauti baudą, kurios suma būtų ne mažesnė nei 500 000 eurų ar 700 000 eurų, priklausomai nuo pažeidimo tipo. Jei pažeidimą daro įmonė, minimali bauda būtų 5 mln. Eurų, tačiau numatyta ir aibė kitų sankcijų.

Visos ES valstybės turės užtikrinti, kad jų institucijos galėtų „skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė už padarius pažeidimą gautą pelną ar išvengtus nuostolius, jeigu juos įmanoma nustatyti“, rašoma naujoje direktyvoje.

Baudas bus galima skirti už kripto turto emisijų ir leidimo prekiauti skaidrumo, informacijos atskleidimo reikalavimų pažeidimus, vartotojų apsaugos taisyklių nesilaikymą, piktnaudžiavimą rinka, ir kt su kriptoturto susijusias paslaugas, jei jos neatitiks reikalavimų.

Kriptoturto paslaugas galės teikti tik juridiniai asmenys, kurie turi registruotą buveinę ES valstybėje narėje ir kuriems yra suteiktas kriptoturto paslaugų teikėjo veiklos leidimas

Asmeniui, kuris nėra kriptoturto paslaugų teikėjas, bus draudžiama naudoti vardą, pavardę arba įmonės pavadinimą, skelbti rinkodaros pranešimus arba taikyti bet kokį kitą procesą, kuris leidžia manyti, kad jam suteiktas kriptoturto paslaugų teikėjo veiklos leidimas, arba dėl kurio gali kilti su tuo susijusi painiava.

Mažiau startuolių – daugiau pasitikėjimo

L. Kanapienis neabejoja, kad naujas reguliavimas paveiks rinką – iš vienos pusės galbūt mažės startuolių, pradedančių įmonių skaičius, galbūt mažės įvairių eksperimentų. Iš kitos pusės, vartotojai galės labiau pasitikėti veikiančiais rinkos dalyviais.

„Reguliavimas savaime nėra blogai. Visi sutaria, kad finansų rinkoje reguliavimas reikalingas, nes apibrėžia aiškias žaidimo taisykles. Mažiau vietos manipuliacijoms, mažiau žaidėjų, kurie turi galbūt didesnį rizikos apetitą. Bet atsiranda ir barjerai. Įsivaizduokite, jei dabar sugalvojate naują verslo modelį, kurios apima kriptovaliutų operacijas ar keitimą, reiškia, tos idėjos autoriams nepakaks suprogramuoti, eksperimentuoti. Atsiranda poreikis licencijai: automatiškai turi būti įmonės struktūra, atsakingi asmenys už pinigų plovimo prevenciją, reikia suformuoti įstatinį kapitalą, ir kitų resursų. Automatiškai įėjimo barjeras aukštesnis“, – sako L. Kanapienis.

Dėl to rinkoje jau pasitvirtinę verslo modeliai toliau veiks ir bus kokybiškesni, tačiau mažiau bus naujų pradedančių žaidėjų kriptovaliutomis.

„Startuoliams, kurie jau veikia, ar nori čia veikti, galiausiai tai irgi išeis į naudą, kadangi jie turės normalią prieigą prie finansų infrastruktūros. Ta prasme, jie bus licencijuoti dalyviai, su savais procesais, procedūromis ir pan. Dabartinė situacija yra tokia, kad tradicinis finansų sektorius kriptovaliutų sektoriaus dalyvių nenori įsileisti, būtent dėl visų kylančių rizikų. Jei rizikos yra mažinamos, atsiranda galimybės normaliam bendradarbiavimui“, – vertina L. Kanapienis.

Tačiau ar MiCA galėtų leisti išvengti tokių didelių žlugimo istorijų kaip FTX? L. Kanapienis paaiškina, kad reguliuojamame sektoriuje atsiranda ir reikalavimai griežtai periodinei finansinei atskaitomybei, auditams, galimybė reguliatoriams rinkos dalyvius tikrinti.

„Jei prisimintume FTX istoriją, jie buvo įsisteigę Bahamuose, o žmonės ten deda pinigus. Aišku, visada įmanomi negeri dalykai, net ir tradiciniame finansų sektoriuje įmanoma, kad kažkas veiktų turėdami blogų intencijų. Bet kai įmonė veikia reguliuojamoje aplinkoje, normalioje jurisdikcijoje ir yra kontroliuojama, prižiūrima, natūralu, kad rizika tokiam scenarijui yra žymiai mažesnė“, – sako L. Kanapienis.

Kriptovaliutų kainoms poveikio nesitikėtų

Spėlioti kriptovaliutų kainas nedėkingas užsiėmimas, vis tik L. Kanapienis mano, kad įsigaliojusi MiCA ilgainiui sustiprins pasitikėjimą kriptovaliutų sektoriumi.

„Pasitikėjimas ta rinka ir kriptovaliuta turėtų pagerėti – sugrįžus į aiškų modelį bus galima parodyti, ar ši rinka turi kažkokią normalią ir tvarią ateitį, ar ne. Labiau tame bus klausimas“, – apibendrino L. Kanapienis.

Tačiau ką darys tie kriptovaliutų entuziastai, kurie šia rinka būtent susidomėjo dėl priešpriešos tradicinei finansų sistemai, deklaruojamos laisvės ar decentralizacijos? Jiems galimybių nedaug – paaukoti idealus, arba trauktis į pogrindį.

„Prisimenant pačią kriptovaliutų pradžią, tą vėliavą, kuri buvo nešama, ji prieštaravo pačiai finansų sistemos ir finansinių santykių esmei, kur turėtų būti žinomos sandorio šalys, grindžiama pasitikėjimu, kur neturėtų būti anonimiškumo elementų ir papildomų rizikų. Tačiau galiausiai tai yra visuomenės susitarimo reikalas – kas yra svarbiau ir geriau“, – vertina L. Kanapienis.

Jis neabejoja, kad „pogrindyje“ gali būti kuriami ir nauji projektai, bandantys apeiti ir esamą reguliavimą, tačiau visuomenės norai ir poreikiai yra svarbesni, nei kažkokių siaurų grupių interesai. Tiek ICO, tiek NFT technologijos buvo ir gali būti naudojamos ir prasmingai, ir piktiems kėslams.

„Yra ir skeptikų, yra ir tikinčių rinka, o ji kažkur progresuoja“, – teigia „Ondato“ vadovas.

Apie tai, ko galima tikėtis šalies finansinių technologijų rinkoje, bus kalbama ir konferencijoje „Fintech Day“ vasario 9 dieną, ji vyks finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ (Gynėjų g. 14), taip pat bus tiesiogiai transliuojama @Rockit kanale „Youtube“ platformoje.