Internete plinta daugybė istorijų apie tai, kad Lietuvos elektroninėse parduotuvėse nupirkta prekė būna prastos kokybės, vėliau ją tenka grąžinti dėl įvairiausių gedimų, o pasikapsčius giliau galima atrasti, kad identiška ar kone identiška prekė Kinijoje kainuoja keliais kartais mažiau.
Skundai dėl nekokybiškų prekių pasiekia ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), tik čia dažnai tenka konstatuoti, kad prekė veikia tinkamai: įsijungia, atlieka numatytas funkcijas, klaidų nerodo. Nors sumokėta didelė kaina, lyginant su gauta kokybe – nuo to vartotojas turi saugotis pats.
Kainų palyginimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas pastebi, kad kalnai verslo vadovėlių ar kursų internete sukurta mokant, kaip pigią prekę iš Kinijos brangiai pristatyti vartotojui. Ši tendencija paplito visame pasaulyje – tai vadinamasis „dropshipping“ verslo modelis, kai pardavinėti internetu galima net neturint nei produkto, nei sandėlio.
Pirkėjas lieka pažeidžiamas – prekybininkai turi teisę nusistatyti bet kokią prekės kainą. Susiviliojus ir nusipirkus, grąžinti bus sudėtinga – kokybišką pirkinį grąžinti galima tik per 14 dienų, o ir tam taikoma aibė sąlygų.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas patikina, kad pats apie savo pirkinius nori žinoti viską. Tačiau jis pastebi dvi medalio puses. Pirma, dalis nišinių produktų Lietuvoje tikrai nepagrįstai brangūs, net įvertinus, kad pardavėjai Lietuvoje patiria papildomas sąnaudas dėl rūpesčio klientais, logistikos, aptarnavimo, reklamos ir pan. Tai kainą galėtų išauginti dešimtimis procentų, bet ne kartais. Antra vertus, kartais ir Kinijos prekybininkai nukopijuoja žinomų prekės ženklų produkciją ir taip bando pelnytis parduodami prekes gerokai pigiau.
Pavyzdys: pirko siurblį, kuris vis gedo
Viena moteris 2021 metų pačioje pabaigoje nusipirko įkraunamą plaunantį dulkių siurblį – šluotą „Zyle Kaiser ZYWETKLEAN“, už jį sumokėjo 289,99 euro. Tačiau moteriai nepasisekė – pirkinys buvo taisomas tris kartus, o tada sugedo ir ketvirtą kartą. Pernai rugpjūtį moteris pasiskundė VVTAT, kad prekė esą netinkamos kokybės: trys garantiniai remontai ir vežiojimai truko 66 dienas, rašoma VVTAT nutartyje.
Pirmąkart dėl remonto moteris kreipėsi nepraėjus trims mėnesiams nuo prekės įsigijimo, 2022 m. kovo 14 dieną – buvo suremontuota volelio pavara, įkrautas akumuliatorius, prekė veikė tinkamai, nurodė servisas. Antrą kartą kreiptis teko gegužės 10 d. – gauta serviso išvada: „Aparatas atitinka techninius reikalavimus. Reikia išvalyti sausai, vandens padavimą reguliuoti mygtuku. Skaityti instrukciją.“ Trečią kartą moteris kreipėsi birželio 14 dieną. Serviso išvada: „Pakeista talpos dalis, pratestuota, veikia gerai, skaityti instrukciją“.
Po ketvirto gedimo moteriai trūko kantrybė ir ji nusprendė prekės nebetaisyti. Nusiuntusi ją į servisą pateikė pretenziją, kuria atsisakė prekės remonto ir paprašė pakeisti prekę nauja arba grąžinti už ją sumokėtus pinigus.
Siurblį pardavusi įmonė „Krinona“ moteriai neatsakė per 14 dienų, tuomet paskambinusi į servisą moteris gavo atsakymą, kad prekė veikia tvarkingai, gamyklinių defektų neturi, tačiau transportavimo metu buvo sulaužyta rankena – pasiūlė keisti į naują ir pačiai už tai sumokėti 15 eurų, rašoma VVTAT nutarime.
VVTAT pati atliko prekės apžiūrą ir nustatė, kad prekė įsijungia, veikia (įsikrauna, siurbia, atlieka šlapią ir sausą valymą), informacinis ekranėlis klaidų nerodo. Vartotojos minimas gedimas – neatliekama arba stringa išsivalymo funkcija – tikrinimo metu nepasireiškė.
Galiausiai įvertino – vartotojos reikalavimas nepagrįstas, skundas atmestas.
Pigu.lt vartotojai apie siurblį – šluotą, čia kainuojančią 364 eurų (nuoroda čia), rašo ir daugiau nusivylimų. „Siurblys yra neblogas, bet praktiškai iškart sugedo, pradėjo skleisti kažkokį neaiškų garsą. Vėliau išvis neveikė. Prietaisas labai jautrus ir reikia labai atsargiai su juo siurbti, keisti antgalį kilimams ir parketui“, – rašo vienas vartotojas.
Kitas tikina, kad antrą kartą tokio nepirktų: „Sunkus, nepatogus, kampų nepasiekia, filtras ir šluotos antgalis, kad ir plaunamas, po kiekvieno karto vis tiek prasmirsta ir turi keist (na bent jau filtrą) tikrai dažniau nei kas 6 mėn. Jau tikrai žymiai geresnį turėjau už 100 eurų nusipirkus paprastą siurblį šluotą su mažu siurbliuku, bet ne, reikėjo, matai, kažka „šustresnio“ išbandyt“.
Ar yra kokia trūkstama detalė?
Gali būti, kad pirkėjai Lietuvoje gavo prastesnį kainos ir kokybės santykį, lyginant su tuo, kiek jie mokėtų užsisakydami panašias prekes svetur. Kinijos didmenininkų parduotuvėje (nuoroda čia) vizualiai atitinkantis, tokio paties svorio ir panašių specifikacijų, tačiau kitų spalvų siurblys–šluota pardavinėjamas ne už šimtus, o už 85-90 dolerių, užsakant dideliais kiekiais.
Norint nusipirkti vieną siurblį Europoje mažmeniniams klientams – labai panašus siurblys Vokietijos „Amazon“ kainuotų 190 eurų, čia ant jo uždėtas ženklas „InnJoo“ (nuoroda čia).
Tai tik vienas pavyzdys, kai prekės panašios, o kainos labai skirtingos. Techninės specifikacijos dažnai ne visiškai sutampa su tomis, kurias nurodo Kinijos didmenininkai – jas galima ir koreguoti didesnių užsakymų metu. Problema, kad vartotojams kartais net nepateikiama informacija, kur gamintas ar kilęs produktas, taip buvo ir LOGIN.LT bandant atrasti realią šios prekės kilmę.
LOGIN.LT vasario 22 d. raštu paprašė įmonės komentaro, tačiau gavome atsakymą: „Mielai Jums atsakysime į klausimus, tačiau šiuo metu įmonės vadovai išvykę į komandiruotę iki kovo 9 d.“. Gavę daugiau informacijos, publikaciją papildysime.
Pernai VVTAT nagrinėjo 11 vartotojų skundų dėl įmonės „Krinona“, įregistravusios prekės ženklą „Zyle“ ir kitus, produktų. Visais atvejais neteisiais pripažinti vartotojai, nepagrįstai skundęsi dėl prekių kokybės.
Kinijoje įtartinai panašios prekės pigesnės kartais
LOGIN.LT peržiūrėjo ir daugiau produktų iš Lietuvos elektroninių parduotuvių, kurių itin panašius analogus pavyksta atrasti Kinijoje reikšmingai mažesnėmis kainomis. Štai keli iš jų.
Medinis bemotoris bėgimo takelis Kinijoje kainuoja 520-650 dolerių (493–616 eurų) – nuoroda čia. Lietuvoje vizualiai toks pats treniruoklis jau kainuoja 1649 eurus – dar nurodoma, kad tai akcija, o standartinė kaina būtų 2299 eurai. (nuoroda čia).
Dviratis treniruoklis su oro pasipriešinimu Lietuvoje atsieitų 899 eurus, kai Kinijos „Alibaba“ identiškai atrodantį siūlo už 330 dolerių, perkant bent du vienetus. O laiptinis treniruoklis Lietuvoje kainuoja 5999 eurus, kai Kinijoje identiškai atrodantį galima pirkti už 2332 dolerius, kad ir užsisakant vieną vienetą.
Elektrinis šildytuvas Lietuvoje parduodamas už 59,25 eurų, į šią kainą įskaičiuota taikoma 25 proc. nuolaida (nuoroda čia).
Smūginis masažuoklis Lietuvoje kainuoja 51-60 Eurų. Norint raudonos spalvos, pigu.lt kainuotų sumokėti 51,4 euro (nuoroda čia). „Alibaba“ vizualiai atitinkančią prekę be prekės ženklo galima atrasti už 5,52 – 10 dolerių, priklausomai nuo specifikacijų ir užsakomo kiekio (nuoroda čia).
Dar vienas pavyzdys – kelios merginos atkreipė LOGIN.LT dėmesį, kad internete aukštomis kainomis pardavinėjamos plaukų tiesinimo šukos patraukliais pavadinimais, kainuojančios daugiau nei po šimtą eurų. Merginos atrado, kad tai tiesiog „Aliexpress“ ar kitose Kinijos parduotuvėse esančios galimai analogiškos prekės. Ten jos atrodo itin panašiai, tik kainuoja po keliolika eurų.
VVTAT dėl pardavėjos MB „Ffortūna“ įsigytų elektros prietaisų (plaukų džiovintuvų) grąžinimo yra nagrinėjusi dviejų vartotojų skundus, vienas jų buvo patenkintas.
„Nors atrodo panašiai, tačiau to pačio daikto kokybė tikrai skiriasi. Ar mes perkame prietaisus už 120 eurų? Tikrai ne. Bet tikrai ir ne už 20 eurų. Kiekvienas prietaisas turi savo patentus, pereina visas kokybės kontroles. Kad suprastumėte, vien tik vieno modulio išdirbimas yra nuo 50000 iki 150000 eurų“, – atrašė plaukų priežiūros įrangą parduodančios įmonės atstovė.
Minėtais atvejais produktų prekės ženklai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos bendrovių, rodo patentų biuro informacinė sistema.
Nupirkus kapsi 14 dienų
VVTAT pripažįsta – gauna vartotojų prašymų ir paklausimų dėl žemos kokybės prekių, galimai esančių žinomų prekių ženklų padirbiniais, įsigijimo. O prekybininkai savus produktus laisvi pardavinėti bet kokiomis kainomis – jas nusistato patys.
Jei vartotojo gauta prekė, kuri buvo užsakyta internetu, netenkina, vartotojas turi tik 14 dienų. Vėliau prekę galėtų grąžinti tik tuo atveju, jei ji nekokybiška, t. y., neatitiko deklaruotų savybių.
„Atkreipiame dėmesį, kad visi vartotojai, iš verslo subjektų užsisakę prekes nuotoliniu būdu, įskaitant ir įsigijus jas socialiniuose tinkluose, susirašinėjant programėle „Messenger“ ar kitomis nuotolinėmis priemonėmis, pristatytai prekei neatitikus jų lūkesčių ir dėl kainos bei kokybės santykio, turi teisę atsisakyti nuotolinės sutarties apie savo sprendimą per 14 dienų raštu informuodami pardavėją.
Labai svarbu, kad vartotojai būtų aktyvūs savo teisių apsaugos kontekste, tinkamai ir laiku (ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prekės gavimo) kreiptųsi į pardavėją, norėdami grąžinti prekę tiesiog atsisakant jos pirkimo – pardavimo sutarties, neturėtų jos naudoti pagal paskirtį ar kitaip pabloginti jos būklės“, – paaiškina, kaip elgtis VVTAT.
Anot tarnybos, teisės aktai numato pareigą gamintojui, pardavėjui, paslaugos teikėjui nustatyta tvarka paženklinti prekes suteikti informaciją vartotojui valstybine kalba.
Ženklinant prekes turi būti pateikti visi prekių (prekių grupės) ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte tai prekei (prekių grupei) nustatyti ženklinimo rekvizitai:
Gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas ir adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju. Kai šios informacijos neįmanoma nurodyti ant prekės ir (ar) jos pirminės pakuotės, ji turi būti nurodyta ant grupinės pakuotės arba prekę lydinčiuose dokumentuose, vartotojui šią informaciją, jam paprašius, suteikia pardavėjas.
Prekės kilmės šalis. Ši nuostata netaikoma, jeigu prekė įvežta iš Europos ekonominės erdvės valstybių (Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių, pasirašiusių Europos ekonominės erdvės susitarimą – Norvegijos, Lichtenšteino, Islandijos) ir Turkijos.
„T. y., jeigu prekės yra importuojamos ir gaminamos ne Europos ekonominės erdvės valstybėje, ant prekių privalomai turi būti nurodytas gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas ir adresas, kilmės šalies pavadinimas bei importuotojo rekvizitai“, – paaiškina VVTAT.
LOGIN.LT tikrindama įvairias Lietuvoje parduodamas elektronikos prekes kai kuriais atvejais neatrado nurodyto nei gamintojo, nei kilmės šalies, tą patį liudija ir „Pricer.lt“ vadovas.
Pigu.lt atstovas: prekyboje tūkstančiai pardavėjų
„PHH Group“ ir „Pigu.lt“ marketplace (liet. prekyvietės) vadovas Raimondas Žilėnas paaiškina, kad jų prekybos sistema veikia taip, kad pirkėjams visų pirma rodomi geriausi konkrečios prekės pasiūlymai, kuriuos teikia skirtingi pardavėjai. Už prekių kainas atsakingi prekių pardavėjai.
LOGIN.LT į „Pigu.lt“ kreipėsi dėl kelių pastebėtų produktų, įmonė operatyviai reagavo – pradėjo tyrimą, ir nustatė, kad vienu atveju produktas pasižymi netoleruotinai aukštu prekių atšaukimo procentu, buvo pradėtas pardavėjo veiklos suspendavimo procesas, kitu atveju prekių grąžinimų kiekis neviršijo rinkos standartų, nebuvo fiksuota pirkėjų skundų, tad tiesiog paprašyta pardavėjo patikslinti prekių aprašymus.
„Noriu pabrėžti, kad nesąžininga konkurencija ir pirkėjų saugumo užtikrinimas yra tarp svarbiausių iššūkių, kuriuos nuo pat savo veiklos pradžios įvairiomis priemonėmis sprendžia tiek mūsų e. prekybos centras, tiek analogiškos e. prekyvietės visame pasaulyje. Skirtingų prekių, kurias siūlome pirkėjams, mastas yra gigantiškas. Mūsų e. prekybos centre prekiauja daugiau nei 4 000 skirtingų pardavėjų, kurių asortimentą sudaro daugiau nei 2 mln. prekių. Puikiai suvokiame, kad galimai nesąžininga atskirų pardavėjų veikla daro tiesioginę žalą tiek mūsų e. prekybos centrui, tiek ir kitiems pardavėjams – gali sumažinti pirkėjų pasitikėjimą ir srautą“, – teigia R. Žilėnas.
Jis patikina, kad nuolat investuojama į veiksmus, kurie leidžia efektyviau užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp pardavėjų, o tuo pačiu – ir konkurencingas produktų kainas.
„Pirkėjų skundai – vienas iš šaltinių, kurie leidžia mums nustatyti pažeidimus ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams pasipelnyti, efektyviau kontroliuoti pardavėjų veiklą. Kiekvienas pirkėjo atsiliepimas leidžia tobulėti visam e. prekybos centro darbui, todėl galime tik dėkoti aktyviems pirkėjams“, – teigė R. Žilėnas.
Jis pataria pirkėjams prieš įsigyjant prekę, būtina patikrinti jos kilmę ir kainas.
„Interneto prekyba tuo ir patraukli, kad čia galima išvengti impulsyvių pirkinių ir racionaliai apsipirkti – lengvai palyginti skirtingų pardavėjų siūlomas kainas, produktų specifikacijas ir išsirinkti tikrai reikalingą prekę už gerą kainą. Skirtingai nei fizinėje parduotuvėje, 9 iš 10 aplankiusiųjų interneto parduotuvę išeina be pirkinio ir sugrįžta vėliau, jau pasidomėję prekės kainomis kituose kanaluose ir visapusiškai apsvarstę pirkinį. Taigi, raginame nepamiršti, kad egzistuoja patogi galimybė vos keliais paspaudimais palyginti kainas ir sužinoti visą informaciją apie prekes ir tik tada pirkti“, – tvirtino R. Žilėnas.
Vizickas: labai populiaru pigias kiniškas prekes brangiai parduoti
Portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas pastebi, kad vartotojams elektroninėse parduotuvėse iš tiesų gali kilti sunkumų renkantis prietaisus.
„Kartais jie gali nenurodyti, kas yra gamintojas – tiesiog save nurodyti. Kilmės šalį, man regis, turi nurodyti, bet kaip pastebime, kai kurie prekybininkai ir ją gali praignoruoti. Tai nežinau, ar čia kontrolės institucijos šiek tiek paleido šią sferą, ar yra kažkokių išimčių“, – stebisi A. Vizickas.
Praktika brangiai pardavinėti kiniškas prekes jo nei kiek nestebina.
Tačiau „Amazon“ veikia aktyvi pirkėjų bendruomenė, kuri dalijasi prekių įvertinimais, čia lengviau susigaudyti, kad su preke kažkas ne taip, kadangi galima rasti dešimtis, šimtus ar net tūkstančius prekės įvertinimų.
„Net ir tai ne visada padeda, kadangi atskiras biznis ir mokslai yra, kaip rašyti netikrus komentarus nuo savęs: prašyti pašalinių žmonių, jiems mokėti už tai, kad jie rašytų teigiamus atsiliepimus“, – sakosi A. Vizickas.
Jis patikina, kad „Pricer“ buvo nustačiusi ir daugiau pavyzdžių, įskaitant ir maisto produktų.
„Kainodaroje yra nemažai problemų ir žmonėms reikia neapsigauti. Pvz., žaislinis traktoriukas Latvijoje kainavo 20-ia eurų pigiau, o Vokietijoje ir Lenkijoje perpus pigiau, nei Lietuvoje. Dar buvo buvo saldainiai, kurie atkeliavo iš Britanijos: jie ten kainuoja apie 4 svarus, per akcijas ir pigiau, o pas mus buvo įkainota 14 eurų už kilogramą. Mėnesį palaikius buvo skelbiamos nuolaidos – 9 eurai. Bet tokius pačius saldainius radome ir platformose, kur panašiais saldainiais prekiavo ir už 60 ir 80 eurų, ir net siūlė lizingo paslaugą saldainiams“, – stebisi pašnekovas.
Jis patikina, kad klientai gali apsigauti ir dėl kainos, ir dėl produktų kokybės, ir abiem atvejais iš karto.
„Prieš perkant reikia labai pasianalizuoti. Žinau, kad nemaža dalis merginų nudegė pirkdamos kailinius, ar sukneles, kai nuotraukoje atrodo labai gražu, o atvežus negali pavadinti kitaip, tik kempine, jų žodžiais“, – prisimena A. Vizickas.
Jis atsiduso, kad „Pricer“ sulaukia nemažai skambučių, žmonės bando ieškoti teisybės, ieško, kur pasiskųsti, „kad niekas nieko nesprendžia“.
„Mes tokios funckijos šiandienai negalime prisiimti“, – atsiduso A. Vizickas.
Jis manytų, kad trūksta ir aiškios politikos, ir edukacijos, ir kontroliuojančių institucijų indėlio.
„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių – mokėti už prekę tik ją pristačius. Ta prasme, prekės apžiūra gali būti ta paskutinė proga atsisakyti. Teoriškai, turėtų galioti galimybė grąžinti prekę, bet ir tai reikia labai įdėmiai pasinagrinėti, nes dabar labai daug prekių kategorijų, kurioms grąžinimas negalioja. Tame tarpe ir elektros technikos prekės“, – vertina A. Vizickas.
Be to prekybininkai per 14 dienų kokybiškas prekes priima dažnai tik tuo atveju, jei prekė buvo nenaudota, nepažeista jos prekinė įšvaizda, įskaitant pakuotę.
„Daugelis parduotuvių smulkiu šriftu parašo, kas negalioja. Ir pats esu buvęs tokioje situacijoje, kai negalėjau gražinti. <...> o elektros prekės dažnai yra tokios, kurios kainuoja brangios, o jų savybes pamatai tik tada, kai realiai pradedi naudoti. Negali parduotuvėje pasižiūrėjęs ar paskaitęs užrašus ant dėžutės, kokia galia ar kitos savybės, nuspręsti, kad prietaisas bus tinkamas“, – įspėjo A. Vizicikas.
Kaip saugotis?
Daug patarimų pirkėjui A. Vizickas neturėjo, tačiau pirmiausia jis siūlytų įdėmiai apsižiūrėti, ką perka.
„Paieškoti kažkokios patikimos informacijos. Galbūt išsirinkti patikimą tiekėją, pasižiūrėti, ar tikrai galioja grąžinimo taisyklė. Tada būtinai pasinaudoti atsiskaitymu tuomet, kai prekė bus pristata, o ne mokėti už ją iš anksto. Nes yra ir nemažai sukčių, kurie sukuria netikras virtualias parduotuves. Prieš porą metų buvo madinga, kai prieš Kalėdas atsiranda nauja e. parduotuvė, kuri prekiauja pigia elektronika, telefonais ar kompiuteriais. Žmonės susimoka pinigus, o po to tos parduotuvės ir nebėra. Tai mokėti pinigus geriau, kai prekė pristatoma“, – sako A. Vizickas.
Trečias patarimas – žinoti savo teises ir bandyti jas ginti su valstybinės institucijos pagalba. Ne vien dėl to, kad atgautum sumokėtus pinigus ar pakeistum prekę.
Jis apgailestavo, kad prekybos platformos dabar ima dirbti „automatiniu režimu“, ir kol vartotojai nepradeda skųstis, tol pokyčių ir nebūna.
„Pavadinkim taip, suranda kažkokį tiekėją, iš to į puslapius tūkstančiais susipila prekes, retransliuoja per platformas, ir toks jausmas, kad tų produktų jie nei akyse matę, nei čiupinėję, nei bandę. Yra kažkoks aprašymas, yra kažkokia kaina, bandoma galbūt paskaičiuoti, už kiek tokį produktą galima parduoti ir tada pusiau automatiniu būdu prekiaujama. Prie produkto prisiliečiama tik tada, kai pradeda lįsti problemos: vienas, antras, trečias nusiskundimas – na tada jau bandoma žiūrėti, kas čia iš tikrijųjų. Regreso būdu ieškomas kaltasis, galimai tiekėjas. Jei tiekėjas kažkiek savimi rūpinasi, jis galbūt viską pakeis“, – pasakoja A. Vizickas.
Tačiau toks būdas reiškia, anot jo, kad pirmasis problemą visuomet patiria pirkėjas, kadangi trūksta prevencinės grandies, kuri kontroliuotų į rinką patenkančių produktų kokybę.
„Gaunasi, kad pirkėjas ir yra ta kontrolė. O tada atitinkamai viskas lyg problemų burbulu ridenasi atgal, kuris pardavė, kuris pristatė, kuris pagamino“, – vertino A. Vizickas.
Mauricas siūlytų derėtis ir eiti į asmeninį kontaktą: sužinoti apie prekę viską
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas mato dvi istorijos puses: pirmiausia pirkėjai turi būti labai atsargūs Kinijoje – ji garsėja kaip didžiausia pasaulio padirbtų prekių gamintoja ir platintoja, todėl čia kartais apstu identiškai atrodančių prekių, tačiau jų kokybė ir kiti parametrai būna prastesni.
„Žmonės turėtų atsargiai rinktis prekes Kinijoje, kad nenusipirktų katės maiše. Bet aišku, dalis prekių – tai lygiai tokios pačios“, – pripažino Ž. Mauricas.
Didžiulius kainų skirtumus jis linkęs priskirti ne tik pardavėjų Lietuvoje patiriamoms papildomoms sąnaudoms, bet ir apetitui, kuris ypač padidėjo infliaciniu laikotarpiu.
Jis pataria išlaikyti budrumą, kadangi rinkoje gali būti ir prekių, kurios, nors prastos kokybės ir žemos kainos, tačiau „įpakuojamos į naują spalvotą popierėlį ir bandoma parduoti už kokybiškos prekės kainą“.
Ekonomistas lygina, kad neseniai buvo bandoma parduoti netgi „gyvenamosios paskirties butą“ be langų, tas pats galioja ir maisto prekėms, ir drabužiams. Realybėje pastaruoju metu prekės Kinijoje, anot jo, tik atpigo – gamintojų kainų indeksas eurais čia neigiamas, transportavimo kaštai labai stipriai nukritę.
Tad kodėl kai kurios prekės Lietuvoje galėtų būti kartais brangenės?
„Tai susiję su tuo, kad Lietuva yra vis dar pakankamai nebrandi maža rinka. Kokioje, pvz., Vokietijoje, kur konkurencija didesnė, gyventojai yra labiau įpratę prie tam tikrų prekės ženklų ir mažiau jautrūs kainoms, daugiau informacijos ir pasitikėjimo“, – sako Ž. Mauricas.
Iš tiesų Lietuvos prekybininkai patiria papildomų sąnaudų, pvz., transportavimui, sandėliavimui, reklamai ir pan., o masto ekonomiją čia sunku pasiekti. Pvz., per pandemiją mažos įmonės galėjo 3-4 kartus daugiau mokėti už transportavimą nei didieji importuotojai, turintys ilgalaikes sutartis, jų fiksuoti kaštai didesni. Atitinkamai, ir kainos čia gali būti didesnės, bet ne kartais.
„Rinka turėtų sureguliuoti ilgainiui ir tokie žaidėjai, kurių kaštai yra labai dideli, arba tiesiog apetitas labai didelis, jie turėtų iš rinkos būti išstumti žaidėjų, kurie galėtų pasiūlyti mažesnę kainą. Šiaip konkurencija Lietuvoje nėra maža. Tik gal atsiranda tam tikrose prekių kategorijose pabandymų, ypač pastaruoju metu, kai kainų lygis labai kyla. Esu pastebėjęs, pvz., maisto, kai kurios kainos tiesiog nukabintos iš lubų, kitose šalyse jos tris kartus mažesnės. Tai negali tiek kainuoti kažkoks specifinis atvežimas čia į vietą. Tiesiog yra naudojamasi susiklosčiusia situacija, kad bendras kainų kilimas Lietuvoje yra didelis. Vienos kainos kyla labai sparčiai, vos ne kartais, kitos lėčiau. Bet tiesiog yra bandoma, matyt, įšokti į tą traukinį ir pakelti savo tą kainą, kodėl gi nepakelti“, – vertino Ž. Mauricas.
Kokį antkainį Lietuvos verslininkui mokėti racionalu, lyginant su e. parduotuvėmis užsienyje? Ž. Mauricas patikina, Kinijoje apskritai neperkantis, tačiau lygintų su kainomis Europos parduotuvėse.
Jis patikina, kad pats kaip vartotojas mėgsta užmgezti asmeninį kontaktą, išsiklausinėti, kur reikės gauti garantiją, ar papildomas paslaugas, yra ilgalaikio bendradarbiavimo šalininkas, kadangi su tuo pačiu pardavėju gali tekti bendrauti dar ne sykį. Todėl stengiasi pirkti iš vietos ūkininkų, pažinoti pardavėjus ar net parduotuvių vadovus.
„Aš labiau linkęs pirkti Lietuvoje, bet aš pasidomiu kainos ir kokybės santykiu pirkdamas vienokį ar kitokį daiktą, ypač kažkiek brangesnį. Jei aš renkuosi, aš visą laiką pasižiūriu, kiek tokios prekės kainuoja kitose rinkose. Tuomet pirmas pasirinkimas yra tiesiog pasiderėti – dažnu atveju ir nuolaidą galima gauti per vietos pardavėją. Ekstremalesniu atveju nusiperku iš kitų šalių, tai nėra taip dažnai. Bet pagrinde tik Europoje, iš Kinijos, tiesą sakant, nesu siuntęsis nei karto“, – paaiškina Ž. Mauricas.