Kitas pusmetis daliai startuolių bus lemiamas – tęsiasi pasaulinė technologijų apokalipsė

Technologijų kompanijų verčių trilijonai 2022 metais išgaravo kaip dūmai, o paskutinį metų ketvirtį darbuotojai sektoriuje atleidinėti taip, kaip nebuvo atleidinėti netgi prasidėjus COVID-19 pandemijai. Lietuvos startuoliams tai kuria įtampą – artimiausias pusmetis kai kam bus lemiamas, įspėja asociacijos vadovė. O dar trečio „vienaragio“ laukimas gali prasitęsti ir iki 2024 m. ar vėliau – ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako bus gerai, jei išsaugosime esamus du.

Tech apokalipsė dar tęsis ir kitąmet: kol vieni Lietuvoje laukia daugiau vienaragių, kiti sako – bus gerai, jei išsaugosim esamus du

„Amazon“ akcijos 2022-aisiais nuvertėjusios per pusę, „Meta“ – atpigo 66 proc., „Google“ akcijų kaina krito 37 procentais, „Apple“ ir „Microsoft“ neteko po penktadalį vertės. O kur dar ir „Tesla“ su minus 71 procentu. Nuosmukis iš akcinikų „popierinį“ turtą sumažino trilijonais. Tuo metu mažesnėms kompanijoms dar sudėtingiau – ypač, jei taip ir nepavyko anksčiau tapti pelningoms.

Paskutinį ketvirtį pasipylę atleidimai yra netgi didesnio masto, nei per nežinią, kuri buvo 2020-ųjų antrąjį ketvirtį prasidėjus pandemijai, rodo viešai skelbiamus atleidimus skaičiuojančios svetainės layoffs.fyi duomenys.

Tuo metu Lietuvoje, atrodytų, skaičiuojame vis daugėjančius startuolius ir gausesnes investicijas.

Vis tik asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė pripažįsta – nerimo sektoriuje yra, šalies startuoliai važiuoja, kai matomumas į priekį yra trumpas. Daug kas paaiškės artimiausią pusmetį – kai kam jis gali būti ir paskutinis.

„Brandnomikos“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas dar santūresnis – prognozuoja ilgesnę investicijų sausrą – jei pasaulyje ir galima tikėtis permainų kitąmet antrą pusmetį, į Lietuvą jos ateis 2024 metais, tuo metu bus gerai, jei išsaugosime esamus du vienaragius.

Geresnių naujienų galėtų laukti nebent vartotojai – ekonominiai skersvėjai gali atnešti pigesnių telefonų, kitų išmaniųjų prietaisų ar technologinės įrangos, mažesnes paslaugų kainas.

Atleidimų ketvirtis pasaulyje

Technologijų sektoriuje netgi per patį pirminį pandemijos šoką nebuvo tiek daug atleidimų, kiek per šį besibaigiantį ketvirtį. Dar nesibaigus gruodžiui, layoffs.fyi duomenys rodo, kad per paskutinius tris 2022 m. mėnesius apie atleidimus paskelbė 424 kompanijos, o darbo jose neteko 73,36 tūkst. darbuotojų.

Palyginimui, 2020 metų antrąjį ketvirtį, didžiausio pandeminio sąstingio metu, 428 įmonės atleido 60,1 tūkst. darbuotojų.

Daugiausiai darbuotojų per 2022 metus atleido socialinių tinklų valdytoja „Meta“ – 11 tūkst. darbuotojų, arba 13 procentų, paliko grupę. Toliau rikiuojasi „Amazon“, kuri atleido 10 tūkst. darbuotojų, tačiau tai tesudarė apie 3 procentus įmonei reikalingos darbo jėgos. Po jos – „Cisco“ su 4,1 tūkst. atleistų darbuotojų (5 proc.), o „Twitter“ atleido net pusę turėtų darbuotojų, arba 3,7 tūkstančio.

Palyginimui, didžiausius atleidimus tarp technologijų įmonių per 2020 m. pandeminį laikotarpį skelbė tarptautinė viešbučių užsakymo internetu svetainė „Booking.com“, tuomet atleidusi ketvirtadalį, arba 4375 darbuotojus, rodo layoffs.fyi duomenys.

Pasaulio ekonomistų apibendrinta nuomonė – kiti metai bus tokie patys arba prastesni, nei 2022-ieji. Ekonominės recesijos tikimybė JAV vertinama 70 procentų, rašė Bloomberg.

Langaitė: net ir metus į priekį sunku planuoti

Lietuvos technologijų sektorius ir čia bręstantys startuoliai nėra atsparūs pasaulinėms nuotaikoms.

„Tai, kas vyksta pasaulyje ir toje pačioje Europoje, matome ir masinius atleidimus, ir kai kurių startuolių net ir bankrotus, užsidarymus, ar labai staigų ir drastišką verčių nukritimą. Mes girdime, matome, ir visi stebi su nerimu – nėra taip, kad čia visi atsipalaidavę ir galvotų, kad mūsų tai nepalies. Tikrai tai palies, nes nesame izoliuoti ar vakcinuoti nuo visų negandų. Mus šios tendencijos jau liečia ir paleis jau kitais metais“, – LOGIN.LT teigia asociacijos „Unicorns Lithuania“ I. Langaitė.

Ji esamą situaciją, kaip gyvena startuoliai, palygino su važiavimu, kai matomumas į priekį labai trumpas.

„Yra per daug sudėtinga tiksliai planuoti net ir metus į priekį – neaišku, ar kažkaip drastiškai nepasikeis situacija rinkose, ar pardavimai nesumažės, ir panašiai. Tie, kurie šiais metais arba kitais metais planavo pritraukti investicijas, kas bandė, susidūrė, jie tikrai žino, kad pritraukti investicijų yra ypatingai sudėtinga“, – apžvelgia vadovė.

Metų pradžioje dauguma investuotojų dėl karo apskritai buvo sustabdę bet kokius sandorius, metų viduryje jie grįžo labai atsargūs, derantis dėl investicijų procesai trunka ilgiau, o sandorių vertės yra gerokai mažesnės nei buvo prieš metus. I. Langaitė vertina, kad šiuo metu vyksta korekcija, kaip veikia visa startuolių ekosistema: iš besaikio augimo ir lengvo kapitalo prieinamumo stadijos pereinama į konservatyvų, saikingą ir tvarų augimą, kuomet labai svarbus yra įmonės pelningumas.

„Lietuvos startuolių ekosistema, nepaisant to, kad paskutinius kelerius metus tikrai buvo labai auganti, kunkuliuojanti ir daug visko vyko, mes vis dėlto nebuvome pasiekę tokio taško kaip JAV ar kitose brandesnėse ekosistemose, kai kapitalas buvo lengvai prieinamas. Ir tai reiškia, kad net ir tais puikiais nuostabiais laikais vykę sandoriai greičiausiai nebuvo su pernelyg išpūstais vertinimais. Ir apskritai, mūsų startuoliai dėl saikingo priėjimo prie kapitalo buvo priversti nuo pat pradžių būti efektyvūs, ekonomiški kaštų prasme, ir ieškoti pelningumo pakankamai ankstyvoje stadijoje“, – vertina I. Langaitė.

Ji pabrėžė, kad dalis didžiųjų Lietuvos startuolių apskritai auga be jokių investicijų, iš savo pelno, o tos žinios labai pasitarnauja ekosistemai, jas perima nauji startuoliai.

Apie atleidimus Lietuvoje skelbė „Interactio“, „Trafi“ prekės ženklą valdanti UAB „Intelligent Communications“. „Interactio“ šiuo metu turi apie 100 darbuotojų, kai dar vasarą jų skaičius siekė kone 200. „Trafi“ darbuotojų skaičius piką buvo pasiekęs gegužę, ties 85, o šiuo metu čia dirba 68 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys.

„Atleidimai tikrai nereiškia, kad kažkas užsidarys. Radikalus darbuotojų atleidimas startuolių pasaulyje yra gana dažnai taikomas – nors tai gana radikaliai atrodo, tačiau pakankamai gerai veikia kriziniu atveju valdant kaštus, persiorientuojant, perdėliojant procesus ir stabiliau augant ateityje“, – nesureikšmina I. Langaitė.

Anot jos, būtent pirmasis 2023-ųjų pusmetis parodys, kiek recesija paveiks Lietuvos ekosistemą. Yra ne vienas mažas startuolis, kuriems jau reikalingas išorinis finansavimas, jo nepavykus gauti per 2022 m.

„Kitų metų pirmas pusmetis bus lemiantis pusmetis – nepritrauksi, vadinasi reikės užsidaryti, pereiti, galbūt ieškoti kažkokią kitą verslo idėją, verslo modelį. Pritrauksi – viskas bus gerai“, – dėsto I. Langaitė.

Ji pabrėžė, kad nuo pasaulio praktiškai visuose startuoliuose įjungtas „ekonominis režimas“: peržiūrimi kaštai, nebūtiniausių atsisakoma, įskaitant ir naujų darbuotojų samdymo.

„Kažkas visiškai sustabdė naujų darbuotojų samdymą, kažkas prilėtino, o tie, kurie turėjo rezervą ir toliau dirba pelningai – jiems atvirkščiai, dabar yra puikus metas samdyti žmones, nes tiesiog jų yra daugiau rinkoje, kiti neskuba samdyti, kažkas ir atleidžia. Kažkam blogai – kažkam ir aukso amžius“, – pastebi I. Langaitė.

Startuoliams metų pradžioje paspirtimi taps ir startuojantys ES paramos instrumentai, įskaitant ir rizikos investicijas.

Kada galėtume tikėtis trečio vienaragio (milijardu dolerių per sandorį įvertinto startuolio)?

„Iš tikrųjų dabar yra labai sunkiai nuspėjami neramūs laikai, ir norėtųsi tikėti, kad trečias vienaragis pasitiks metų pradžioje. Jis turėjo daug šansų atsitikti ir šiais metais, bet neatsitiko, ir ne dėl to, kad neužaugo, bet dalinai ir dėl ženkliai sumažėjusių vertinimų sandoriuose. Tiems, kuriems nėra gyvybiškai būtinos investicijos – jie tą procesą atidėjo geresniems laikams“, – sako I. Langaitė ir pabrėžė, kad viską nulems pasaulinės nuotaikos ir ekonominė situacija.

Izgorodinas: tai, kas dar nutiks, yra sveika

A. Izgorodinas vertina, kad ne tik šie metai, bet ir kitas pusmetis viso pasaulio technologijų verslams bus gana sudėtingas.

„Tai pirmiausia susiję ne su pasauline recesija, bet su tuo, kad JAV Federalinė rezervų sistema (FED) ir Europos centrinis bankas (ECB) gana agresyviai kelia bazines palūkanas ir tokiu būdu gana agresyviai kovoja su infliacija. Tai yra didžiausia problema technologijų verslui, kadangi dažniausiai technologijų bendrovės yra labai imlios kapitalui“, – apžvelgia A. Izgorodinas.

Technologijų įmonės dažnai yra ir rizikingesnės, o geriausiai jos tarpsta tokioje aplinkoje, kai pinigų yra daug ir jie yra pigūs – tada demonstruojami ir geriausi rezultatai. O dabar situacija priešinga.

„Pasaulyje pinigų yra vis mažiau, nes FED ir ECB ne tik didina palūkanas, bet ir mažina savo balansus – tai yra, mažina, pinigų spausdinimo tempus. <...> Technologijų sektoriaus perspektyvos yra labiau žemyn, nei aukštyn, bet kol kas situacijos labai nedramatizuočiau. Kas įvyks technologijų pasaulyje – tai tam tikra natūralus sektoriaus apsivalymas“, – pabrėžė ekonomistas.

Nors nuo griežtos pinigų politikos nukentės visi, tačiau didesnį skausmą jaus tos bendrovės, kurios „egzistuoja tik dėl to, kad gavo labai pinigų finansavimą, bet nekuria kokybiško gero produkto ar paslaugos“, apibūdino ekonomistas.

Jis lauktų nemažai bankrotų, užsidarymų, darbuotojų atleidimų, mažėjančių apyvartų. O tos įmonės, kurios turi gerus produktus, paslaugas, kuria aiškią vertę klientams, tenukentės tiek, kiek nukris pasaulio ekonomika dėl recesija, tačiau jos dramatinių pokyčių neturėtų patirti.

„Tai, kas artimiausiu metu nutiks technologijų sektoriuje, aš sakyčiau, netgi yra sveika, nes tiesiog sektorius atsikratys tų bendrovių, kurios buvo COVID-19 pinigų spausdinimo vaikai, bet tie pinigai nesugeneravo toms įmonėms kažkokio produkto ar paslaugos, kuri neštų vertę klientams. Tokių įmonių egzistavimas nebuvo naudingas nei klientams, nei pačiam sektoriui“, – sako A. Izgorodinas.

Jis mato ir naudų, kad atsilaisvinę darbuotojai padės sveikoms įmonėms išspręsti darbuotojų trūkumo problemas.

„Sektorius turi šansų atsigauti 2023 metų antrąjį pusmetį, nes labai tikėtina, kad FED ir ECB nustos kelti bazines palūkanas maždaug birželį arba gegužę, ir metų gale galbūt netgi pradės po truputėlį palūkanas mažinti. 2023 m. antras pusmetis, bent jau žiūrint į technologijų kompanijų akcijų kainas, gali būti atsigavimo pradžia, bet tas atsigavimas nebus toks spartus kaip po pandemijos“, – vertina ekonomistas.

Akcijų rinkoje atpigusiomis akcijomis nesusiviliotų

Net ir pasaulinis akcijų išpardavimas, A. Izgorodino nuomone, dar nepasibaigė.

„Fundamentaliai žiūrint, aš manau, kad technologijų įmonių akcijų kainų kritimas dar tikrai nepasibaigė, dar nemažai vietos yra akcijų pigimui. Manau, kad realiai technologijų bendrovių akcijų kainos savo mažiausią tašką pasieks maždaug balandį, gegužę, arba birželį, kažkada link kitų metų antro ketvirčio pabaigos. Ir tuomet mes matysime labai lėtą, laipsnišką technologijų sektoriaus atsigavimą, kuris tikrai nebus kažkoks labai įspūdingas“, – mano A. Izgorodinas.

Lietuvoje atsigavimo lauktų nebent 2024 metais: gerai, jei išsaugosime du vienaragius

A. Izgorodinas vertina, kad Lietuvos startuoliai ir technologijų įmonės kitąmet gali susitraukti, tačiau konkrečių įmonių rezultatai taipogi išsiskirs. Mažiausiai turėtų nerimauti tos įmonės, kurios teikia kokybiškas paslaugas, paklausius produktus. O jei iš startuolio tėra gera idėja, pritrauktas kapitalas, bet produkto taip ir neatsirado – ekonomistas lauktų tokių startuolių pasitraukimo iš rinkos.

„Perspektyvos – labiau žemyn. Bet visas sektorius tikrai neišnyks, jis transformuosis ir įvyks tam tikra transformacija ir darbo rinkoje. Darbuotojai iš mažiau kokybiškų bendrovių pereis į tas įmones, kurios yra labiau kokybiškos. Sumažės įtampa technologijų sektoriaus darbo rinkoje“, – vertina A. Izgorodinas.

Jis nesitiki, kad startuoliams palengvėtų gauti kapitalo, kadangi investuotojai, kol palūkanos auga ir kyla recesijos rizika, nelinkę smarkiai rizikuoti ir verčiau renkasi mažesnį garantuotą uždarbį.

„Tie investuotojai, kurie investuoja į startuolius, reikalaus labai greito rezultato – labai greitos pelno grąžos. Nebus taip, kad mes duodame pinigus, ir galite kelerius metus tuos pinigus deginti, o po to pažiūrėsime ar bus rezultatas. Artimiausiu metu pokalbiai tarp investuotojų ir technologijų bendrovių bus agresyvesni“, – patikina A. Izgorodinas.

Tai reikš lėtesnę technologijų sektoriaus plėtrą.

„Manau, kad realistiškai Lietuvos startuolių ir technologijų bendrovių sektorius rimtesnį atsigavimą pajus jau 2024 m. pradžioje, kai, tikėtina, kad bazinės palūkanos jau pradės mažėti ir centriniai bankai šiek tiek, bent iš dalies įjungs ekonomikos skatinimą“, – tęsė ekonomistas.

Kalbėdamas apie lūkesčius dėl trečio vienaragio, A. Izgorodinas mano, kad didelis laimėjimas būtų visam technologijų sektoriui, jei pavyks išsaugoti abu vienaragius.

„Kitais metais geras rezultatas bus, jei pavyks išlaikyti turimus du vienaragius. <...> Tas ambicijas reikėtų labiau nukelti į 2024 metus, kai pasaulio ekonomika jau bus atsigavusi po recesijos“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Tarp potencialių šalies ateities vienaragių jis paminėjo skaitmeninės rinkodaros platformą „Whatagraph“.

Vartotojai gali tikėtis mažesnių kainų

Sudėtingesnė ekonomikos situacija ir mažėjantis infliacijos spaudimas gali atnešti geresnių žinių vartotojams – dalis pirkinių gali atpigti.

„Kalbant apie prekes, sakyčiau, labai tikėtina, kad „Teslos“, „iPhone“, kompiuteriai atpigs. Tam yra keli aspektai: Kinija po truputį atšaukia savo COVID suvaržymus ir tiekimo grandinių problemos, dėl kurių stagnavo Kinijos pramonė, išnyksta. Be to, finansų rinkose vyrauja recesijos naratyvas, dėl to yra pakritusios ir naftos kainos, ir įvairių metalų, komponentų kainos. Viską sudėjus, manau, kad bent jau kitų metų pirmą pusmetį tikrai labai tikėtina, kad technologinių prekių kainos mažės“, – vertina A. Izgorodinas.

Jis pridėjo, kad ir darbuotojų atlyginimai šiame sektoriuje nebedidės, tai bus dar vienas veiksnių, kuris bent jau neskatins tolesnio kainų augimo.