Didelį „ChatGPT“ pagalbos potencialą įdarbinimo srityje patvirtina šių metų pradžioje „CNBC“ ir „Business Insider“ paskelbti pranešimai, jog pokalbių robotas teisingai atsakė į kandidatams į „Amazon“ ir „Google“ programuotojo pozicijas užduodamus klausimus bei būtų buvęs įdarbintas.
„Norint gerai pasirodyti darbo pokalbyje, atskleisti savo įgūdžius ir potencialą labai svarbus pasiruošimas, todėl „ChatGPT“, kaip vienos jo priemonių, naudojimas yra dalinai sveikintinas. Pilkoji zona prasideda tada, kai į DI roboto pateikiamus atsakymus nustojama žiūrėti kritiškai ir pasitelkiant juos bet kokia kaina bandoma pretenduoti į pozicijas, kurioms neturima pakankamų įgūdžių. Įsidarbinus šie neatitikimai išaiškėja labai greitai, todėl siekiant išvengti abipusio nusivylimo būtina išlaikyti sąžiningumą“, – teigia „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas Mindaugas Šestilo.
Puikus įrankis darbo paieškų pradžiai
M. Šestilo teigimu, didžiausias „ChatGPT“ privalumas pradėjusiems ieškoti darbo yra jo universalumas. Įrankis suteikia tikslingos informacijos, gali pateikti įvairių patarimų, kurių įprastai tikėtumėmės iš karjeros konsultanto ar patirties turinčio tam tikros srities specialisto.
„ChatGPT“ galime atskleisti savo dabartinę profesiją ir paprašyti pasiūlyti geriausiai tinkamą persikvalifikavimo kelią. Išsirinkę patinkantį, galime pokalbių roboto paklausti apie to specialisto darbo dieną, sritis, kuriose dirbančioms įmonėms patraukliausi šios specializacijos asmenys, taip pat apie vidutinį atlyginimą. Su šia informacija galime pradėti pildyti įgūdžių spragas, o gal netgi pradėti ieškoti potencialių darbdavių“, – DI roboto sugebėjimus atskleidžia specialistas.
Išmanusis asistentas taip pat yra gera paspirtis tiems, kas jau seniai dalyvavo darbo pokalbyje ar save išbando naujoje srityje. „ChatGPT“ pateikia standartinius darbdavių klausimus, pasiūlo, kaip į juos atsakyti, o tai leidžia apmąsčius ramiai paruošti atsakymus ir darbo pokalbyje patirti mažiau streso.
Geras treneris, bet „žaisti“ teks jums
Pasak specialisto, didžiausias „ChatGPT“ pavojus yra tai, jog jį pasitelkę kandidatai gali pasiruošti labai skrupulingai ir apgudrauti personalo specialistą ar vadovą. Dėl to „kaltas“ įrankio gebėjimas pateikti labiausiai tam tikros pozicijos darbdavių vertinamas būsimo darbuotojo asmenines savybes ir įgūdžius, kurie ne visada atitinka konkretų kandidatą. Taip darbdavys išsikelia nepamatuotų lūkesčių kartelę, kurios kandidatas tiesiog nepajėgus pasiekti ir nusivylimą patiria abi pusės.
„DI roboto siūlomus atsakymus į konkrečios srities darbdavių klausimus ir jų panaudojimą reikia vertinti sąžiningai, įsitikinant, kad jie atspindi jus bei jūsų profesinių žinių ir įgūdžių lygį. Dėl šios priežasties rekomenduojama ne aklai išmokti standartinius atsakymus, o „ChatGPT“ pirma pateikti realybę atitinkančios informacijos apie save ir tik tada paprašyti, kad jis pasiūlytų, pavyzdžiui, kaip tai būtų galima pritaikyti norimoje specialybėje ir darbdaviui suteikti daugiau vertės. Galų gale, juk dirbti teks jums, o ne „ChatGPT“, – įspėja M. Šestilo.
Dar viena priežastis, kodėl darbo ieškantys asmenys neturėtų aklai nerti į „ChatGPT“ gelmes – jo ribotumas. Nepaisant to, kad kiekvieną kartą į tą patį klausimą asistentas sugeneruoja vis kitokį atsakymą, šaltiniai, kuriais buvo apmokytas šis įrankis išlieka tie patys. Taip kyla pavojus į darbdavio klausimus atsakyti panašiai, kaip ir kiti „ChatGPT“ naudojęsi kandidatai, ir prasmegti jų masėje, nepadarant įspūdžio, kas tik dar kartą įrodo savarankiškumo ir originalumo svarbą.
Puikūs atsakymai – dar ne viskas
Komentuodamas naujausias darbo pokalbių tendencijas, M. Šestilo įvardina, kad bendrovės praktikoje taikomas hibridinis modelis. Pirminė pažintis su kandidatais dažniausiai užmezgama vaizdo skambučiu, kuriame nustatoma motyvacija tam tikrai pozicijai. Toks būdas taupo pretendentų laiką ir leidžia greičiau vykdyti atrankų procesą.
„Paskutiniam, finaliniam susitikimui kandidatus beveik visada pakviečiame susitikti gyvai, atvykti į mūsų biurą. Susitikimo metu galime geriau įvertinti pretendento būdą, mąstymą, atsakyti į klausimus. Be to, gyvi pokalbiai yra gera proga ir pačiam žmogui įvertinti būsimą darbovietę, organizacijos atmosferą ir kultūros tinkamumą“, – atvirauja jis.
Personalo vadovas taip pat prideda, jog atranka yra abipusis procesas. Kandidatai ne tik save pateikia ir pristato, bet ir renkasi darbdavį. Pavyzdžiui, jei organizacija nesiūlo gyvo pokalbio, o jūs jo pageidaujate, nes norite pajausti organizacijos aplinką, gyvai pamatyti komandą – nereikėtų vengti to paprašyti. Darbdavio reakcija ar atsakymas jums gali daug ką atskleisti. O kuo daugiau namų darbų padarysite, tuo mažiau erdvės vėliau liks nusivylimui, nesusipratimams ar neatitikimams.