Galima praturėti, jei įmonei pasiseks

Vadinamieji „opcionai“ (liet., pasirinkimo sandoriai) yra komplikuoti finansiniai instrumentai.

Tačiau kuomet kalbama apie darbuotojų skatinimą, „opcionus“ galima įsivaizduoti lyg ateities pyrago raikymą: įmonės, pvz., startuolio, savininkai darbuotojams šalia gaunamo atlyginimo pažada atriekti tam tikrą riekelę ateities įmonės vertės pyrago.

Koks tas pyragas bus po trejų ar daugiau metų, priklausys nuo visų darbo, aplinkybių, sėkmės ir net situacijos rinkoje. Jei ateityje įmonė taptų labai vertinga, net ir maža riekelė „pyrago“ gali virsti milijonais eurų. Jei įmonei nepasisekė – ką gi, „opcionas“ bevertis, nes pyragas nedidelis.

Vakaruose darbuotojų skatinimas „opcionais“ yra populiarus, ypač tarp technologijų startuolių. Kartais darbuotojams akcijos suteikiamos nemokamai ir automatiškai, kartais – priklausomai nuo veiklos rezultatų gali būti siūloma opcionais akcijas įsigyti mažesne nei rinkos kaina. „Opcionu“ laikoma sutartis, pagal kurią darbuotojas gali nuspręsti, ar įgyti akcijas už sutartą lengvatinę kainą (įskaitant nulinę). Taip įtraukiama, kad patys darbuotojai būtų suinteresuoti didinti įmonės vertę.

Tačiau Lietuvoje ilgą laiką buvo diskutuojama dėl to, kokį apmokestinimą taikyti tokiai praktikai.

Darbdavys, jei norėdavo sukurta verte pasidalinti su darbuotojais, nebūdavo tikras – vienais atvejais reikės iškart sumokėti mokesčius, lyg opcionai būtų su darbo santykiais susijusios pajamos, kitais atvejais – nereikės. Mokestinė painiava atbaidydavo nuo šios praktikos.

„Suprantame Lietuvoje veikiančių startuolių rūpestį dėl lengvatos traktavimo, todėl artimiausiu metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbs išsamesnį paaiškinimą (Komentarą) dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo traktavimo, kuomet gali būti taikomos lengvatos, kuriame atliepti verslo bendruomenės lūkesčiai. Kiti susiję patikslinimai bus teikiami su įstatymų pakeitimų projektais“, – paaiškina Finansų ministerija.

VMI tą pačią dieną pateikė ir atnaujintą mokesčių lengvatos išaiškinimo projektą – Komentarą. kas keičiasi, kada ir kokius mokesčius reikės mokėti?

Startuolių atstovai džiaugiasi, bet „šampano taurę kels“ pamatę dokumentą su galutiniu parašu.

Norint dalintis su darbuotojais – du visiškai skirtingi apmokestinimo scenarijai

Lietuvoje galioja, atrodytų, paprastutė lengvata – neapmokestinamosiomis pajamomis laikomos akcijos, kurias suteikė darbdavys darbuotojui pagal pasirinkimo sandorį (opcioną), kuris sudarytas bent prieš trejus metus. Akcijos gali būti suteiktos neatlygintinai ar už lengvatinę kainą. Tai leistų ateityje dalyvauti „pyrago dalybose“.

Tačiau prieš kiek daugiau nei trejus metus įsigaliojusią lengvatą norintys išbandyti startuoliai ilgą laiką buvo tampomi abejonių – pradedant pačiu apibrėžimu, kas apskritai laikoma pasirinkimo sandoriu.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė pristatė naują VMI Komentarą, kada ir kokius mokesčius tektų mokėti. Iš esmės išplėsti pavyzdžiai, kada startuoliai ir kitos įmonės galėtų drąsiau naudoti tokį darbuotojų skatinimo būdą.

Atsižvelgė į praktines situacijas: išplėtė „opciono“ supratimą

VMI teigia, kad stengiasi atsižvelgti į mokesčių mokėtojų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei jų pateiktas praktines situacijas aptarti Komentare.

„Atsižvelgdama į startuolių pateiktas praktines situacijas (pvz., kai darbuotojai pagal darbdavio nustatytas sąlygas yra įpareigojami po įsigijimo iškart jas parduoti ir kt.), dėl jų vertinimo GPM įstatymo aspektu yra parengusi Komentaro papildymo projektą“, – sako R. Virvilienė.

Rasa Virvilienė

„Pagal su Finansų minsiterija suderintą nuomonę susitarime dėl akcijų suteikimo ateityje galėtų būti nustatomos ir papildomos sąlygos, tokios kaip darbuotojo įpareigojimas įsigytas akcijas parduoti, ir realizavimo momentu gautai naudai lengvata būtų taikoma, tačiau kiekviena situacija bus vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes“, – tvirtina R. Virvilienė.

GPM įstatyme darbuotojų įsigytoms akcijoms lengvata įtvirtinta tik pagal pasirinkimo sandorius („opcionus“). GPM įstatymas sąvokos „pasirinkimo sandoris“ neapibrėžia.

„Tačiau VMI Komentare paaiškinta, kad lengvatos taikymo aspektu pasirinkimo sandoriu laikomas toks gyventojo su darbdaviu sudarytas susitarimas dėl akcijų įsigijimo, kuris tenkins pasirinkimo sandorio esmę atitinkančias sąlygas: susitarimo sudarymo metu darbuotojui suteikiama tik teisė ateityje įsigyti akcijų už sutartą kainą (įskaitant nulinę kainą) ir šia teise darbuotojas galės, bet neprivalės, pasinaudoti (realizuoti savo teisę)“, – paaiškino VMI atstovė.

Tokios dvi sąlygos nustatytos atsižvelgiant į tai, kaip pasirinkimo sandoriai buvo suprantami ir iki lengvatos įsigaliojimo.

„Skirtumas tik toks, kad iki lengvatos įsigaliojimo bet koks darbuotojų skatinimas akcijomis buvo apmokestinamas, o po lengvatos įtvirtinimo – išimtis (lengvata) numatyta tik tokiems atvejams, kai darbuotojai skatinami akcijomis pagal pasirinkimo sandorius, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų.

Komentare taip pat paaiškinta, kad, jeigu pasirinkimo sandorio sutartyje yra įtvirtinta darbuotojo, kaip sutarties šalies, teisė bet kuriuo metu nuo sandorio sudarymo iki realizavimo atsisakyti teisės į akcijas ir darbuotojas neišreiškia atsisakymo, laikoma, kad darbuotojas pasirinko realizuoti suteiktą teisę ir įgyti akcijų. Taigi jau ir dabar „automatinis“ suteikimas galimas, jeigu su darbuotojais tai aptarta susitarimo sudarymo metu“, – patikina R. Virvilienė.

Mokesčiai, kai lengvata galioja

Pirmiausia, kai darbdavys sutaria su darbuotoju dėl akcijų suteikimo ateityje – sudaro „opciono“ arba pasirinkimo sandorį – tuo metu jokių mokestinių prievolių nekyla.

Antra, praėjus sutartam, ne trumpesniam nei 3 metų laikui, darbuotojas realizuoja teisę – įgyja sutartas akcijas. Ir tuomet mokesčių mokėti nereikia.

„Jeigu darbuotojas realizuoja pasirinkimo sandoriu suteiktą teisę (neatlygintinai įsigyja akcijų nuosavybės teise) ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo, akcijų įsigijimo momentu gauta nauda (vertinant akcijas jų tikrąja rinkos kaina) pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes taikoma lengvata“, – paaiškina R. Virvilienė.

Trečia, darbuotojas akcijas parduoda rinkos kaina. Dažnai būna su pačiu darbdaviu sutarta, kad darbuotojas vos gavęs akcijas iškart jas ir parduoda – realiai gauna pinigus. Tuomet jau teks sumokėti 15 proc. GPM.

„Akcijų pardavimo momentu laikoma, kad akcijos buvo įsigytos už 0 Eur ir tai reiškia, kad iš esmės jis turi sumokėti pajamų mokestį nuo visos akcijų pardavimo kainos, atimdamas tik 500 Eur neapmokestinamą dydį, jeigu taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata“, – sako R. Virvilienė.

Pavyzdys: darbuotojas pardavė gautas akcijas už 3000 eurų, jo mokamas GPM – 375 Eur („pirmieji“ 500 eurų neapmokestinti, o likusiam 2500 eurų pelnui pritaikomas 15 proc. GPM).

Mokesčiai, jei lengvata negalioja

Kitaip būtų, jei darbuotojo gautoms akcijoms nebūtų taikoma mokestinė lengvata, pvz., jei „opcionas“ sudarytas trumpiau nei prieš 3 metus, ar akcijos gautos ne pagal „opcioną“, dar vadinamą pasirinkimo sandorį?

Pirmiausia, sudarius sandorį, nauda dar nėra gaunama, mokesčių mokėti nereikia.

Antra, jeigu darbuotojas realizuoja sandorį ir įsigyja akcijų, kurioms lengvata negalioja, akcijų įsigijimo momentu gauta nauda apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Akcijos vertinamos jų tikrąja rinkos kaina.

Pvz., jei tuo metu akcijos vertos tų pačių 3000 eurų, iš tokio paskatinimo reikėtų išskaičiuoti 600 eurų GPM, 209,40 Eur PSD įmokų, 375,60 eurų VSD įmokų, papildomą darbdavio įmoką „Sodrai“ 53,10 Eur, ir dar sumokėti į antros pakopos pensijų fondą, kai darbuotojas kaupia 3 proc. – 90 eurų.

Visų mokesčių ir įmokų suma – 1328,10 Eur, o prievolė už jų apskaičiavimą ir sumokėjimą į biudžetą tenka darbdaviui. Taip darbuotojo gaunama nauda būtų gerokai mažesnė, kadangi darbdavys turėtų mažinti skiriamų akcijų skaičių.

Trečia, darbuotojas gautas 3000 eurų vertės akcijas už šią sumą iškart realizuoja – mokesčių mokėti nebereikia, kadangi tuo momentu jau laikoma, kad akcijų įsigijimo kaina yra ne 0, o minėti 3000 eurų. Jei akcijų įsigijimo ir pardavimo kaina skirtųsi, reikėtų mokėti 15 procentų, atėmus 500 eurų lengvatą.

Pavyzdys: darbuotojas gautas akcijas už 3000 eurų laikė ilgiau, ir vėliau pelningai pardavė už 10000 eurų, tuomet jam papildomai reikės sumokėti 975 eurus GPM nuo 6500 eurų pelno, o 500 eurų pelno dalis būtų neapmokestinama.

„Akcijų pardavimo momentu laikoma, kad akcijų įsigijimo kaina yra akcijų tikroji rinkos kaina, buvusi gyventojo pajamų natūra gavimo momentu ir tai reiškia, kad pajamų mokestis turi būti apskaičiuojamas iš pardavimo kainos atėmus akcijų įsigijimo kainą ir 500 Eur neapmokestinamą dydį, jeigu taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata“, – paaiškino R. Virvilienė.

Naujovės komentare

Atnaujintoje VMI Komentaro versijoje numatyta daugiau situacijų, kada darbuotojų gautos akcijos galės būti laikomos neapmokestinamomis pajamomis – mokesčių nereikės mokėti, kol akcijos nerealizuojamos, o realizavus būtų taikomas tik 15 proc. tarifas.

„Opcionu“ gali būti pripažįstamas toks susitarimas dėl akcijų suteikimo (gavimo) ateityje, kai teisės į akcijas realizavimas siejamas ne tik su pasiektais tikslais, nustatytu terminu apibrėžiamu laike, bet ir išorinių investicijų pritraukimu parduodant dalį bendrovės akcijų ar bendrovės akcijų pardavimu per viešą akcijų pardavimą, įpareigojimant suteiktas akcijas parduoti išoriniam investuotojui, ar esant kitoms situacijoms bei papildomoms sąlygoms.

VMI pateikė ir daugiau pavyzdžių, kada lengvata galiotų.

1 pavyzdys: 1. UAB „X“, siekdama motyvuoti darbuotojus didinti įmonės (ir jos akcijų) vertę, pasirašo su darbuotojais susitarimą dėl dalyvavimo akcijų plane ir suteikia teisę darbuotojui įsigyti įmonės akcijų ateityje už lengvatinę kainą. Susitarime aptariamos tokios sąlygos: akcijų įsigijimo kaina (jei nėra suteikiama nemokamai), akcijų skaičius, teisės į akcijas išlaikymo periodas ir darbuotojo teisė įsigyti akcijas vėliau, t. y. nebūtinai iš karto pasibaigus išlaikymo periodui.

Teisės į akcijas realizavimo momentas nėra susietas su investicijų pritraukimu. Tačiau tais atvejais, kai atsiranda investuotojas, kuris nori investuoti į įmonę / ją įsigyti, darbuotojai papildomai informuojami apie galimybę realizuoti savo teisę į akcijas įvykus šiam įvykiui. Teisių į akcijas turėtojas (darbuotojas) per numatytą laikotarpį turi nuspręsti, ar nori realizuoti savo teisę ir įsigyti akcijų, ar atsisakyti teisės įsigyti akcijų. Darbuotojo sutikimas įforminamas raštu, nurodant, kurią dalį akcijų jis nori įsigyti. Akcijos įsigyjamos (suteikiamos) sumokėjus akcijų įsigijimo kainą.

Pateiktu atveju laikoma, kad akcijos įsigytos iš darbdavio pagal pasirinkimo sandorį ir iš darbdavio gauta nauda pajamų mokesčiu neapmokestinama, jeigu akcijos įsigytos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.

2 pavyzdys: Įmonė „X“ sudaro su darbuotojais sutartį dėl teisės ateityje įsigyti šios įmonės akcijų už lengvatinę kainą. Pagal sutarties sąlygas teisę įsigyti akcijas darbuotojas gali įgyvendinti tik įvykus kuriam nors iš šių įvykių:

  • įmonė pritraukia išorinį investuotoją;
  • įmonės akcijos įtraukos į biržos prekybos sąrašą.


Po 3 metų nuo sutarties sudarymo, įmonės akcijos įtraukiamos į biržos prekybos sąrašą ir darbuotojai įsigyja akcijų už lengvatinę kainą. Akcijų įsigijimo momentu darbuotojų iš darbdavio gauta nauda pajamų mokesčiu neapmokestinama.

Nedidelis skirtumas nulems, ar lengvata galios ar ne

VMI nelaikytų pasirinkimo sandoriu tokio, kai darbuotojas turėtų nustatytu grafiku (pvz., kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje), atitinkamomis dalimis iki teisės į akcijas realizavimo momento sumokėti akcijų įsigijimo kainą. Nėra išsamiau paaiškinta, kodėl ¬– ar čia turima omenyje, kad darbuotojas neturi pasirinkimo teisės, ar yra kitų priežasčių.

Tačiau panaši, bet kitaip traktuojama situacija, kai, pvz., darbdavys su darbuotoju pasirašė sutartį dėl akcijų įsigijimo ateityje, ir numatytas teisių į akcijas įsigaliojimo kalendorius. Ketverius metus suteikiama teisė įsigyti po 200 akcijų kasmet su sąlyga, kad darbuotojas tęsia darbą įmonėje iki kiekvienos iš teisių įsigaliojimo dienos. Pvz.:

Pirmais metais darbuotojas įgyja teisę ateityje įgyti 200 vnt. akcijų;

Antrais metais darbuotojas įgyja teisę ateityje įgyti dar 200 vnt. akcijų (iš viso 400 vnt.);

Trečiais metais – dar 200 vnt. (iš viso 600 vnt.);

Ketvirtais metais – dar 200 vnt. akcijų (iš viso – 800 vnt.).

Praėjus ketveriems metams įmonė, tarkime, pritraukia investuotoją ir darbuotojas tą pačią dieną realizuoja savo teisę bei įsigyja 800 vnt. įmonės akcijų už lengvatinę kainą. Akcijų įsigijimo momentu laikoma, kad visos 800 įmonės akcijos įsigytos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo (2020-02-01), jos gautos iš darbdavio pagal pasirinkimo sandorį, ir todėl gauta nauda pajamų mokesčiu neapmokestinama, paaiškina VMI Komentare.

VMI vertinimu, pasirinkimo sandoryje galima laisvai apibrėžti, kiek akcijų darbuotojas turės teisė įsigyti: tai gali būti įvardyta konkrečiu atvejų skaičiumi, akcijų procentine dalimi, pagal nustatytą formulę, ar kitaip.

Naujovė ir tai, kad tam tikrais atvejais sutarties galiojimo metu būtų galima keisti akcijų kiekį ar kitas sąlygas – lengvatos taikymo aspektu tai nebūtų laikoma nauja sutartimi, jeigu akcijų kiekis keičiamas dėl objektyvių priežasčių. Lengvatos taikymo aspektu 3 metų terminas būtų skaičiuojamas nuo pasirinkimo sandorio sudarymo datos, o ne nuo susitarimo sąlygos pakeitimo.

Pavyzdys: Pagal darbdavio su darbuotoju pasirašytą sutartį darbuotojui suteikta teisė ateityje įsigyti 10 vnt. įmonės akcijų, kurių nominali vertė yra 100 eurų. Sutarties galiojimo metu keičiamas įmonės išleistų akcijų skaičius, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio ir sumažinant akcijų nominalią vertę 50 proc. Siekdamas užtikrinti tinkamą sutarties sąlygų vykdymą, darbdavys pasirašo papildomą susitarimą su darbuotojais, kuriame pakeičiamas pradinėje sutartyje nustatytų suteikti akcijų skaičius – vietoj 10 vienetų akcijų, suteikiama 20 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 50 eurų.

ŠIuo atveju įvertinama, kad akcijų skaičius keičiamas dėl objektyvių priežasčių siekiant suteikianti tos pačios apimties naudą.

Kitas pavyzdys: įmonė „Y“ su darbuotoju sudarė pasirinkimo sandorį, darbuotojas įgijo teisę ateityje (ne anksčiau kaip po 3 metų) įsigyti šios įmonės akcijų lengvatine kaina. Po 2 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo įmonių grupė, kuriai priklausė įmonė „Y“, siekdama vidinių organizacinių pokyčių, pertvarkė savo valdymą ir numatė, kad visiems įmonių grupės darbuotojams bus suteikiamos ne tiesioginio darbdavio (įmonės „Y“), o motininės bendrovės akcijos. Dėl to buvo pasirašyti vidiniai įmonių grupės bendrovių susitarimai bei papildomi susitarimai su darbuotojais.

Šiuo atveju, kadangi papildomu susitarimu iš esmės pasikeitė sutarties objektas (vietoj darbdavio akcijų darbuotojas įgijo teisę ateityje įsigyti su darbdaviu susijusio asmens akcijas), 3 metų terminas lengvatos taikymo tikslu skaičiuosis iš naujo – pasirinkimo sandorio sudarymo data bus nustatoma pagal papildomo susitarimo datą.

Negali aiškinti plačiau, nei numatyta įstatyme

VMI atstovė paaiškina, kad GPM įstatyme yra įtvirtintos lengvatos taikymo sąlygos: lengvata nustatyta darbuotojams ir tik jų pagal pasirinkimo sandorius įsigytoms akcijoms, kai jos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.

„Vadinasi, kitais atvejais, kai netenkinamos lengvatos taikymo sąlygos, lengvata negali būti taikoma. Oficiali VMI nuomonė, kaip ji supranta ir taiko šią mokesčio įstatymo nuostatą paaiškinta GPM įstatymo apibendrintame paaiškinime (Komentare). Komentaras teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su Finansų ministerija. Lengvatos taikymą aiškinti plačiau nei numatyta įstatyme, VMI negali“, – paaiškina R. Virvilienė.
Rasa Virvilienė

Startuolių darbuotojai džiaugiasi, bet šampano dar nešauna

Asociacija „Unicorns Lithuania“ ir kitos įmonės jau kurį laiką vis atkreipdavo dėmesį ¬– Lietuvoje norima dalintis sėkmės vaisiais su komanda, bet galimybės yra ribotos. Asociacijos vadovė I. Langaitė anksčiau yra vertinusi, kad Lietuvos teisėje nėra aiškiai įtvirtinta ar nustatyta, kokio pobūdžio sutartis yra opcionai ir kiti pasirinkimo sandoriai.

„Todėl nei darbuotojai, nei investuotojai negali būti iki galo tikri, ar sudarytas opcionas dėl akcijų įsigijimo ateityje nebus pripažintas preliminaria sutartimi“, – komentare rašė I. Langaitė.

Tačiau peržiūrėjusi atnaujintą VMI Komentaro projektą ji gerokai optimstiškesnė.

„Išaiškinimas iš tikrųjų gerokai papildytas, aptartos ir situacijos, kurių nebuvo anksčiau, ir kurios labai svarbios ir aktualios. Bendras vaizdas yra labai geras. Išaiškinime išplėsta, kas laikoma pasirinkimo sandoriu“, – vertina I. Langaitė.
Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė

Ji patikino, kad rinkoje buvo daug baimių, ar pasirodęs atnaujintas komentaras nebus dar labiau ribojantis: „Tikrai labai padirbėta, įdėta nemažai naujų pavyzdžių, išgirstos mūsų pastabos ir pavyzdžiai, kaip realybėje veikia opcionai, procesai“, – vertino I. Langaitė.

JAi tik kilo abejonių, kodėl opcionais suteikiamos akcijos negalėtų būti apmokamos periodiškai – darbuotojai, jei akcijos ne už dyką, gali neturėti reikiamų lėšų iškart. Asociacija iki numatyto termino, kovo 30 dienos, ketina pateikti pasiūlymus Komentarui.

„Kol dar nėra galutinio parašo ant galutinio gero dokumento, tol šampano nereikia šauti“, – kalbėjo I. Langaitė.